Nors teismų maratonas tęsiasi, savivaldybė atsiuntė raštą, ragindama draugiją kuo skubiau išsikraustyti iš jai istoriškai priklausančių patalpų Vilniaus g. 22, kurias „Žinija“ dar pokario metais savo lėšomis atstatė bei remontavo.
Kaip teigia ,,Žinijos“ atstovai, savivaldybė ignoruodama įstatymais numatytas ginčų sprendimo procedūras, pamynusi elementarų padorumą, padarė „Žinijai“, garsiam miesto švietimo ir kultūros židiniui, ne tik jubiliejinę, bet ir Kalėdinę „dovaną“ – su vykdomuoju raštu kreipėsi ir į antstolius.
Senamiestis – verslui, o ne švietimui?
Praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje ,,Žinijai“ priklausiusios patalpos Vilniaus g. 24, kur veikė „Žinijos“ Centrinis lektoriumas, buvo perduotos Lietuvos dailės muziejui. Kaip dalinę kompensaciją už nusavintą turtą Vyriausybė nurodė savivaldybei sudaryti panaudos sutartį su „Žinija“ dėl patalpų Vilniaus g. 22. Bėgant laikui ,,Žinijos“ patalpos ėmė vis labiau dominti savivaldybę. Nors sutartis būdavo reguliariai pratęsiama, tačiau kaskart koreguojama ,,Žinijos“ nenaudai, ieškoma pretekstų sutarties nutraukimui.
Konkrečių veiksmų imtasi 2013 metais, kai pas „Žinijos“ draugijos pirmininkę Tatjaną Simaškienę apsilankė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius ir „Cash Lounge Bar“ savininkas Steponas Visockis.
,,Abu vyriškiai primygtinai siūlė besikuriančiam barui pernuomoti „Žinijai“ priklausančias pirmo aukšto patalpas. Svečiams priminiau, kad panaudos sutartis griežtai draudžia pernuomoti patalpas. Deja, departamento direktoriaus tai nesustabdė – jis ėmė siūlyti įvairias išeitis, mokyti kaip ,,apeiti įstatymą“. Pasiūlymus atmečiau. Iškart po to prasidėjo savivaldybės atakos,“ – apie susitikimą, nuo kurio prasidėjo konfliktas, pasakoja T. Simaškienė.
Pasak draugijos pirmininkės, pelno nesiekiančiai organizacijai teko ne kartą aiškintis dėl kabinetų užimtumo, rašyti veiklos ataskaitas, netgi sulaukti netikėtų patikrinimų pietų pertraukų metu, per kuriuos į ,,Žinijos“ patalpas sugūžėdavo specialiai suburtos komisijos, ieškančios draugijos veiklos klaidų.
„Po apsilankymų sukurptuose aktuose buvo minimos nebeegzistuojančios skolos ,,Vilniaus energijai“, kaltinama neefektyviu patalpų naudojimu dienos metu, nors didžioji dalis renginių vyksta vakarais. Taip pat buvome kaltinami menku rūsio patalpų eksploatavimu, bet juk rūsio patalpos – techninės paskirties, nepritaikytos renginiams. Galiausiai savivaldybės komisijai nepatiko, kad antrame aukšte atrakintos durys. Ekspertai „užmiršo“, kad ,,Žinija“ – viešoji įstaiga, kurioje vyksta ne tik įvairūs mokymai, bet ir atviri nemokami renginiai, pristatomos parodos, buriasi kultūros, mokslo žmonės“, - dėsto T. Simaškienė.
Siekdama švelninti konfliktą, ,,Žinija“ atsakė į visus savivaldybės klausimus, įvykdė visus reikalavimus. Tačiau tai nepadėjo – 2014 metų gegužę savivaldybė padavė ,,Žiniją“ į teismą.
Ieškiniai – vienas po kito
Lietuvos „Žinijos“ draugija tikina, kad pirmasis iškeltas ieškinys dėl skolos už šildymo paslaugas, nors savivaldybė nesiuntė ,,Žinijai“ sąskaitų apmokėti šildymą.
„Teismas pripažino, kad tokia situacija susiklostė dėl pačios ieškovės – savivaldybės – veiksmų. Po teismo gavusi sąskaitą, ,,Žinija“ iškart sumokėjo visą nurodytą sumą – 14800,65 Eur, tačiau savivaldybė vistiek pateikė apeliaciją, kurią išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, priėmė nutartį palikti galioti pradinį sprendimą“, - teigia T. Simaškienė.
Pasak pašnekovės, 2014 m. rugsėjį savivaldybė kreipėsi į teismą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir draugijos iškeldinimo iš patalpų, argumentuodama, kad ,,Žinija“ naudoja ,,patalpas ne pagal paskirtį, jose išvis nevykdoma jokia veikla“. Argumentacijai pasitelkti jau minėti, po patikrinimų atsiradę dokumentai. Šį ieškinį teismas tenkino remdamasis tik vienu argumentu t.y. buvusios skolos už šildymą, o visus kitus atmetė kaip neįrodytus.
Dėl šio sprendimo tiek ,,Žinijos“ draugija, tiek Vilniaus miesto savivaldybė padavė apeliacinius skundus. Ginčas buvo išspręstas savivaldybės naudai: leista nutraukti iki 2017 metų pabaigos turėjusią galioti panaudos sutartį.
Draugijos atstovė įrodinėja, kad priimtame nutarime yra netikslumų ir net draugijos patalpų plotas padvigubintas.
,,Susidarė paradoksali situacija: vienoje byloje teismas konstatavo, kad skola už šilumos energiją susidarė dėl pačios savivaldybės veiksmų, o kitoje leido nutraukti panaudos sutartį dėl vienintelės priežasties – to paties, jau apmokėto‚ įsiskolinimo už šilumos energiją,“ – nuostabos neslepia ,,Žinijos“ pirmininkė T. Simaškienė.
Vilniaus savivaldybė: tikina vadovavusi įstatymais
Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Gliebienė sutinka, kad Vyriausybė 1992 m. gruodžio 4 d. nutarimu pavedė Vilniaus miesto valdybai spręsti dėl patalpų suteikimo Lietuvos „Žinijos“ draugijos valdybai. Tačiau Nutarime nėra nurodyta nei kokio dydžio, nei kur tokias patalpas savivaldybė turėjo suteikti.
„Žinijos draugija iškeldinama, nes teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad asociacija Lietuvos „Žinijos“ draugija yra pajėgi vykdyti pareigą išlaikyti ginčo Patalpas. Be to, teismas darė išvadą, kad Žinijos draugija patalpas naudoja ne pagal paskirtį ir atitinkamu būdu už jų naudojimą gauna pajamas. Taip pat Teismas Nutartyje konstatavo, kad Žinijos draugija be Savivaldybės sutikimo perdavė Patalpas naudotis trečiajam asmeniui, kas sudaro papildomus, savarankiškus pagrindus nutraukti Panaudos sutartį“, - teigia A. Gliebienė.
Beldimas į mero duris
Taikiai išspręsti situaciją svajojanti Lietuvos ,,Žinijos“ draugija ryžosi kreiptis į savivaldybės merą. Trumpa bendravimo istorija: • 2015-06-02 su Vilniaus miesto savivaldybės meru Remigijumi Šimašiumi aptariamas ieškinis dėl Panaudos sutarties nutraukimo. R. Šimašius pažada, kad imsis priemonių išspręsti situaciją; • 2015-07-08 mero padejėja telefonu praneša, kad meras nurodė Teisės skyriui nutraukti teismines bylas ir sudaryti panaudos sutarties atnaujinimą; • 2015-07-29 ,,Žinija“ dar kartą raštu kreipiasi į merą dėl teisminių procesų nutraukimo; • 2015-08-10 Savivaldybės Teisės departamento atstovė elektroniniu paštu prašo pateikti „Žinijos“ siūlomas taikos sutarties sąlygas, kurias ketinama svarstyti; • 2015-08-10 ,,Žinija“ pateikė taikos sutarčių sąlygas; • 2015-10-05 Kelis kartus kreipusis į savivaldybę, ,,Žinija“ pagaliau informuojama apie Vilniaus miesto savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos sprendimą atsisakyti sudaryti taikos sutartį. Protokolo išrašą pateikti atsisakoma; • 2015-10-15 ,,Žinija“ raštu kreipiasi į merą, prašydama skirti susitikimą. Rašte taip pat prašoma nesikreipti į antstolius dėl iškeldinimo bei atnaujinti derybas; • 2015-10-26 ,,Žinija“ dar kartą kreipiasi į merą, paskiriama priėmimo data – lapkričio 19 d.; • 2015-11-09 savivaldybė atsiunčia raštą, kuriame nurodoma kuo skubiau įvykdyti teismo nutartį – išsikraustyti iš patalpų; • 2015-11-18 ,,Žinija“ informuojama, kad priėmimas nukeliamas į kitų metų sausį, o dar vėliau pranešama, kad organizacija išvis nebus priimta; • 2015-11-23 savivaldybė kreipiasi į antstolius su vykdomuoju raštu, nors ,,Žinija“ dar nepateikusi atsakymo ankstesnį raštą (tam įprastai skiriama 20 darbo dienų); • 2015-11-30 gaunamas anstolio reikalavimas palikti patalpas per 10 dienų. Lietuvos ,,Žinijos“ draugijos iniciatyva taikiai spręsti susiklosčiusią situaciją liko neišgirsta. Nors iš pradžių meras R. Šimašius pozityviai žiūrėjo į ,,Žinijos“ prašymus, po kurio laiko visiškai pakeitė savo poziciją, iki galo nepateikdamas aiškių ir pagrįstų atsakymų organizacijai.
