Lietuvos verslas

Nuo kitų metų pavasario planuojama pradėti eksploatuoti Nidos aerodromą - jau užlygintos pakilimo tako duobės, iškirsti lėktuvams trukdę medžiai, belieka gauti Civilinės aviacijos administracijos (CAA) leidimą, rašo „Lietuvos žinios“. „Pašalinome beveik visas fizines kliūtis. Artimiausiu metu kviesime specialistus ir tikimės, kad bus išduotas leidimas leisti naudoti Nidos kilimo ir tūpimo taką.

Dėl Vokietijos skrydžių bendrovės „Lufthansa“ pilotų streiko atšaukti skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių ir atgal. Vilniaus oro uostą valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai atstovė spaudai Indrė Baltrušaitienė BNS patvirtino, kad atšauktas penktadienio vakaro skrydis iš Frankfurto į Vilnių bei šeštadienio ryto skrydis iš Vilniaus. Pasak jos, kol kas informacijos apie galimą kitų skrydžių atšaukimą oro uostas neturi.

Naktinių autobusų sistema Vilniuje įsigaliojo vasaros gale, o Kaune ji veikia jau apie keturis metus. Vis dėlto ši paslauga pelno neatneša, o nuostoliai padengiami iš savivaldybės biudžetų. Norint, kad programa atsipirktų Vilniuje per naktį reikėtų pervežti apie 1400-1500 keleivių, šiuo metu vidutiniškai pervežama 1100. Kaune šie skaičiai dar mažesni – per naktį pervežama apie 500 žmonių.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovė „Nordecum“, valdanti prekės ženklus www.smspinigai.lt ir www.paskolos.lt, sumokėjo 1,5 tūkst. eurų baudą, kurią Lietuvos bankas šių metų rugsėjį skyrė už neatsakingą skolinimą. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad „Nordecum“, prieš suteikdama vartojimo kreditą konkrečiam asmeniui, netinkamai įvertino jo mokumą, pranešė Lietuvos bankas.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), dar kartą sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos ūkio plėtra bus lėčiausia Baltijos šalyse. Naujausiais EPRB duomenimis, Lietuvos BVP augimas šiemet sieks 1,7 proc., o 2016 metais - 3 procentus. Latvijai prognozuojama atitinkamai 2,3 proc. ir 3,1 proc., o Estijai - 2 proc. ir 2,8 proc. ekonomikos plėtra.

Nuo kitų metų sausio 1 d. bus sujungiamos bendrovės „Lesto“ ir „Lietuvos dujos“, o jų vietoje įkuriama nauja įmonė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (trumpiau – ESO). Skaičiuojama, kad dėl įmonių sujungimo, metinis sutaupymo efektas bus 3,6 mln. eurų. „Energijos skirstymo operatorius“ taps viena didžiausių Lietuvos įmonių, jos turtas sieks apie 1 mlrd. eurų. Tačiau šis susijungimas turi ir liūdnąją pusią – dalis darbuotojų neteks darbo.

Šią savaitę vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos EURIBOR pasiekė 0 procentų. Tai puiki žinia turintiems būsto paskolas, nes jeigu ji yra susieta su 6 ar 3 mėnesių trukmės EURIBOR tai reiškia, kad palūkanų norma tą laikotarpį bus lygi 0. Tiesa 3 mėnesių EURIBOR jau daugiau nei pusė metų yra neigiamas, tačiau 6 mėnesių EURIBOR dar nebuvo tiek nukritęs.   Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad tai nėra naujiena, jog tarpbankinių palūkanų norma pareina į neigiamą pusę.

 Šį pavasarį sėkmingai perviliojęs dalį didžiųjų bankų klientų, specializuotas paskolų bankas „Bigbank“ siekia atsiriekti dar didesnę vartojimo paskolų rinkos dalį. Šią savaitę visiems Lietuvoje veikiančių bankų klientams pateikęs 9 proc. palūkanų vartojimo paskoloms pasiūlymą, bankas tikisi metus pabaigti su 7 proc. rinkos dalimi.

 „Wizz Air“, didžiausia mažų sąnaudų skrydžių bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje ir toliau plečia savo žemų kainų skrydžių žemėlapį Lietuvoje: nuo 2016 m. kovo 23 d. bendrovė pradeda skrydžius iš Palangos į Londono Lutono oro uostą. Tarp Lietuvos vasaros sostine tituluojamos Palangos ir Londono Lutono oro uosto skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės jau dabar skaičiuoja, kiek verslui kainuos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Prognozuojama, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonių pajamos sumažės maždaug ketvirtadaliu, o pelnas – tris kartus. Elektroninėms paslaugų teikimo sistemoms atnaujinti reikės beveik milijono eurų. Dėl padidėjusių sąnaudų mažų (iki 290 eurų) kreditų rinka gali visai sunykti.

Nuo kito laivybos sezono baidarėmis, kanojomis, nedideliais kateriais ar pramoginiais laivais lietuviai galės be kliūčių nuplaukti į Baltarusiją, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Keliaujantiesiems Nemuno upe vandens transporto priemonėmis įrengtas Švendubrės sezoninis upių pasienio kontrolės punktas, skirtas asmenims, kertantiems valstybės sieną. Pasienio kontrolės punkto atidarymas numatomas lapkričio pabaigoje.

Prieš keletą savaičių sudegus Ukmergės gatvės turgui, čia prekiaudavę ūkininkai kuriam laikui liko be prekyviečių, o vilniečiai – be savo pamėgto turgelio. Vilniaus meras ėmėsi iniciatyvos padėti nelaimės ištiktiems ūkininkams ir prekiautojams – pasiūlė laikinai naudotis šalia gaisro nuniokotos turgavietės esančia automobilių stovėjimo aikštele.Ukmergės turgus vėl pradės veikti jau šį savaitgalį. „Įvykus nelaimei, susitikau su verslininkais ir pasiūliau savivaldybės pagalbą.

Suomija planuoja dabartinę pašalpų sistemą pakeisti besąlyginėmis bazinėmis pajamomis. Jeigu naujasis modelis bus patvirtintas, tai sukels revoliuciją Suomijos socialinės rūpybos sferoje. Anot projekto, kuris bus pristatytas 2016-ųjų lapkritį, kiekvieną mėnesį Suomijos pilietis iš valdžios gaus 800 eurų. Ši suma nebus apmokestinama. Šie pinigai pakeistų visas galiojančias šalyje socialines išmokas.

Šitas oficialus devynių įmonių pripažinimas jau tikrai yra Lietuvos mėsos pramonės žingsnis į priekį, tačiau dar reikia gauti iš JAV galutinius produktų sertifikatus, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos mėsos perdirbimo asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.   Devynios Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovės gavo leidimus eksportuoti produkciją į JAV. Šiandien JAV žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba oficialiai paskelbė jų sąrašą, pranešė Vyriausybė.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) nagrinėjo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo gerokai apriboti alkoholio prekybą – 3 valandomis sutrumpinti mažmeninės prekybos alkoholio laiką, numatyti, kad stiprus alkoholis būtų pardavinėjamas tik specializuotose parduotuvėse, į kurias negalėtų patekti nepilnamečiai.

Šiandien Vyriausybės posėdyje buvo nepritarta siūlymui nustatyti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Vyriausybės nuomone dėl taikomo diferencijuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio, gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau dabar yra progresinė. Mokesčių sistemos progresyvumas taip pat užtikrinamas plečiant kapitalo pajamų, dominuojančių aukštas pajamas gaunančių gyventojų grupėje, apmokestinimą bei apmokestinant gyventojų nekilnojamąjį turtą.

 Trečiąjį šių metų ketvirtį skirtingai nei Vilniuje, naujų butų pardavimai augo ir Kaune, ir Klaipėdoje. Per praėjusį ketvirtį Kaune parduota 13 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, t.y. 100 naujos statybos butų, o Klaipėdoje dvigubai daugiau - net 90 butų. Preliminariais Registrų centro duomenimis, 2015 metų trečiąjį ketvirtį Kaune parduota apie 1050 butų arba 14 % daugiau negu antrąjį šių metų ketvirtį ir vos 1 % mažiau negu per tą patį laikotarpį 2014 metais.

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad būti apsidraudusiam yra svarbu, tačiau tokių, kurie naudojasi draudimu, yra gerokai mažiau. 4 iš 10 lietuvių neturi jokio savanoriškai įsigyto draudimo. Tiesa, panašios tendencijos vyrauja ir Latvijoje bei Estijoje.

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausantis DNB bankas Kaunui skolina 8,1 mln. eurų. Bankas laimėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skelbtą ilgalaikės paskolos konkursą, tačiau sutartis su banku dar nepasirašyta, skelbia „Valstybės žinios“. Bankui už 10 metų trukmės paskolą bus sumokėta 444,5 tūkst. eurų. Kiti konkurso dalyviai nenurodomi - dar nėra užpildyta viešojo pirkimo ataskaita. Kauno taryba liepos pabaigoje nusprendė skolintis 8,1 mln. eurų.

Elektros kaina nuo sausio mažės tiek gyventojams, tik verslui, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, tai lėmė sprendimas neberemti elektros gamybos termofikacinėse elektrinėse ir Lietuvos elektrinėje. „Tokį mažėjimą pasiekti mums leido spalį Vyriausybėje priimtas sprendimas dėl mažesnio VIAP poreikio“, – pranešime teigė A.Butkevičius. Kainų komisija penktadienį nustatys kitų metų visuomeninės elektros kainos viršutines ribas: gyventojams jos mažės 5,4 proc.

Su pokyčiais, įvedus eurą, apsiprato daugiau nei pusė (65 proc.) Lietuvos gyventojų, labiausiai – jaunesnės amžiaus grupės (15-34 m.) gyventojai. Tačiau, palyginus su vasario mėnesį atlikto tyrimo rezultatais, penktadaliu išaugo manančiųjų, kad įvedus eurą paslaugų ir prekių kainos šiek tiek ar labai pakilo.

Lietuviai loterijose šiemet jau pralošė daugiau kaip 23 milijonus eurų – tai kone ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Daugiausia loterijos bilietus perka pagyvenusio amžiaus žmonės, mat šie viliasi bent taip prisidurti prie pensijos. Tuo tarpu loterijų bendrovės gyventojams išmokėjo laimėjimų už beveik 28 milijonus eurų. „Išlošimo procentas yra 54 procentai. Kaip žinia, loterijų įstatymas numato, kad išlošimo procentas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų.

94 % Lietuvos gyventojų mano, kad sausio 1 d. uždraudus parduoti alkoholinius gėrimus degalinių parduotuvėse, jų alkoholio vartojimo įpročiai nesikeis – tai parodė spalio pabaigoje atlikta visuomenės apklausa.

Ar esate kada ragavę lietuvišką vyną? Ne, kalbame ne apie prastą, vadinamą rašalu. Pasirodo, Lietuvoje yra visas būrys gaminančių kokybišką vyną iš uogų, obuolių, tačiau įsigyti jo dažniausiai neįmanoma. Mažieji Lietuvos vyndariai piktinasi, kad valstybė sukūrusi tokią barjerų sistemą pagal kurią tapti legaliu, įsigyti licenciją ir pardavinėti savo vyną jiems neįmanoma.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Laura, kuri piktinosi, kad prekybos centre skystų skalbiklių ir minkštiklių kiekiai paluotėse skiriasi, nors tai identiškos prekės. „Noriu įspėti ir kitus, kad atkreiptų dėmesį ne tik į tai koks kiekis užrašytas ant pakuotės, bet koks jis iš tiesų yra. Vakar „Maxima“ parduotuvėje ieškojau skysto skalbiklio ir pastebėjau, kad pakuotėse esančių skysčių kiekis akivaizdžiai skiriasi.

Vidutinis šeimos būstas Europos Sąjungoje – 96 kv. metrai. Tuo tarpu Baltijos šalyse vidutinė šeima gyvena maždaug dviem kambariais mažesniame bute – išsitenka 63–67 kv. m plote. Tokį palyginti ankštą vidutinį būstą lėmė istorinis paveldas, kai sovietmečiu daugelis gyventojų buvo apgyvendinti butuose, o ne namuose, ir mažos pajamos, ribojančios galimybes investuoti į savo gyvenamojo būsto kokybę.

 Atsiskaityti internetu už dujų, elektros energijos, šalto ar karšto vandens suvartojimą bei gyvenamojo pastato administravimą Lietuvoje vis dar nėra įprasta. Tik kiek daugiau nei trečdalis (36,14 proc.) renkasi elektroninius atsiskaitymo būdus, likusieji – fizines atsiskaitymo vietas. „Nors atrodytų, kad atsiskaitymas internetu – įprastas procesas, mūsų duomenys rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai.

 Lapkričio 3-ąją Vilniuje, Belmonto pramogų ir poilsio parke duotas startas Lietuvos žurnalistų autoklubo rengiamam tradiciniam konkursui „Metų automobilis 2016“. Į pagrindinę ir kitas gausias renginio nominacijas šiemet taikosi 38 naujausi, neseniai prestižiniuose Europos ir pasaulio salonuose debiutavę, o mūsų šalį ką tik pasiekę automobiliai. „Neslėpsiu, atlikę išankstinę analizę tikėjomės, kad konkurse varžysis per 30 automobilių, tačiau rezultatai pranoko lūkesčius.

Beveik pusė Lietuvos stambiausių pramonės įmonių sutiktų įdarbinti pabėgėlius, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakymu atlikta apklausa. Tai paaiškėjo spalio pabaigoje apklausus 150 įmonių vadovus, kurių buvo prašoma įvertinti pabėgėlių integravimo į darbo rinką galimybes. Apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų nurodė, jog priimtų pabėgėlius į savo įmonę, 26 proc. nurodė, jog yra nepasirengę priimti tokių darbuotojų. Dar 28 proc.

Kas antras gyventojas įsitikinęs, kad, sulaukęs pensinio amžiaus, gyvens prasčiau nei dabar. Atliktas tyrimas atskleidė, kad tamsiomis spalvomis savo materialinę gerovę senatvėje piešia 44 proc. lietuvių. Nemaža dalis apklaustųjų dėl savo finansinės ateities nesuka galvos – trečdalis (32 proc.) teigia apie pensiją apskritai negalvojantys. Laukia sunkumai Reprezentatyvus gyventojų tyrimas parodė, kad materialinės gerovės senatvėje tikisi mažiau nei dešimtadalis būsimų pensininkų. 9 proc.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) išaiškino naujais ratlankiais, naujomis ir restauruotomis padangomis internetu prekiavusią bendrovę, kuri neapskaitė dalies pajamų ir vengė mokėti pridėtinės vertės (toliau PVM) ir pelno mokesčius. Prekės buvo parduodamos be apskaitos dokumentų, o neva nuostolingai veikiančios įmonės veikla finansuojama iš neoficialių šaltinių.

Po spalio pabaigoje vykusio paskutinio JAV FED posėdžio ir kalbų, kad FED, panašu, yra visai palankiai nusiteikęs pradėti didinti palūkanų normas dar šį gruodį, rinkų lūkesčiai staiga apsivertė aukštyn kojomis.

Nuo kitų metų degalinėse uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais, gali tekti atleisti iki 30 proc. darbuotojų, o degalines automatizuoti ir uždaryti parduotuves, tikina lietuviško kapitalo degalinių atstovai. Degalinių atstovai teigia, kad bendro alkoholio vartojimo šis draudimas nesumažins, mat degalinėse parduodami gėrimai sudaro tik apie 2 proc. viso alkoholio. „1,5 tūkst. žmonių dirba sąjungos narių degalinėse, automatizuoti degalines yra dideli pinigai.

Internete siaučia sukčiai, įvairiausiais būdais viliojantys mokėjimo kortelių duomenis ir vagiantys pinigus iš įmonių sąskaitų. Vienas neatsargus laiškas gali kainuoti labai brangiai, o pinigus vėliau susigrąžinti gali būti neįmanoma. Vilniečio Aurelijaus šeima įkliuvo į internetinių sukčių pinkles. Jo šeima „Facebook" socialiniame tinkle gavo žinutę, kurioje socialinio tinklo vardu buvo prašoma atnaujinti duomenis apie savo kreditinės kortelės sąskaitą.

 Lietuvos kurortai pradėjo lenktynes, kuris didesne suma apmokestins poilsiautojus. Palangos tarybai nusprendus kitą vasarą už įvažiavimą rinkti 5 eurus, Neringa prabilo net apie 50: esą iki tiek galėtų pakilti vadinamasis ekologinis mokestis poilsiautojams. Svečiai piktinasi, kad kurortai nebežino, kaip pinigautis. „Čia labai drastiškai, labai drastiškai tas sugalvota.

Ne paslaptis, kad minimali mėnesinę alga per pastaruosius metus didėjo jau kelis kartus ir panašus, kad ateinančiais metais tendencijos išliks. Tačiau ne paslaptis ir tai, kad iš minimalios mėnesinės algos pragyventi beveik neįmanoma.

Vairuojate BMW? Jūs – toks pats neatsakingas, pro pirštus į gyvenimą žiūrintis pilietis, kaip ir tie, kurie maitoja visuomeninio transporto stoteles ir savo gyvenimus. Problemą galime išspręsti atėmę iš kai kurių žmonių teisę vairuoti BMW. Tiesa, reikėtų tam tikrų išlygų – negalima vairuoti tik greitųjų BMW, kuriuos vairuotojai gali įsigyti už nedidelę sumą – juk banko prezidento patarėjas irgi vairuoja BMW, tačiau transporto priemonė nekelia grėsmės nei jam, nei kitiems.

„Ryanair“, paskelbė, jog pratęsia žiemos sezono skrydžių akciją papildomomis 24 valandomis. Akcijos metu, „Ryanair“ klientai gali įsigyti bilietus nuo €9.99 į vieną pusę skrydžiams lapkričio, gruodžio, sausio ir vasario mėn. Pasiūlymas galioja iki 2015 m. lapkričio 3 d. vidurnakčio įsigyjant bilietus svetainėje www.ryanair.com.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir Vilniaus šilumos ūkį perimsiančios įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nesutarimai gali pasiekti tarptautinį arbitražą, sako VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas, Vilniaus tarybos narys konservatorius Arvydas Sekmokas. „Aš manau, kad žiūrint į tai, kokias pretenzijas dėl galimai padarytų investicijų reikš „Vilniaus energija“, tas gali atvesti prie tarptautinių arbitražų.

Aštuonios valandos darbo ir aštuonios valandos miego. Tokį balansą patariama išlaikyti kiekvienam darbuotojui. Deja, šiandien viršvalandžiai bei darbas savaitgaliais – dažni, o dėl to kenčia ne tik darbuotojo namai, šeima, bet ir produktyvumas. Tiesa, psichologų teigimu, darbe daugiau laiko linkę praleisti vaikų turintys tėvai, kadangi juos kur kas labiau nei vienišius spaudžia atsakomybė daugiau uždirbti ir išlaikyti šeimą.

Vilniaus savivaldybės sutartį su „Vilniaus energija“ prižiūrintys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) tūkstančius eurų leido darbuotojų studijoms, teniso aikštelių nuomai, kavai ar dovanų čekiams. BNS turimuose VŠT išlaidų ataskaitos dokumentuose taip pat atsispindi įmonės skirta šimtatūkstantinė parama sporto klubams, išlaidos viešiesiems ryšiams. Iš viso savivaldybė, nagrinėjusi 2014-ųjų pradžios -2015 metų rugpjūčio mėnesio įmonės išlaidas, nustatė, jog per 230 tūkst.

Tradiciniame gerovės indekse Lietuva šiemet užėmė 41 vietą tarp 142 valstybių. Tai - viena pozicija geriau nei pernai. Londone įsikūręs „Legatum“ institutas reitingą kasmet sudaro, atsižvelgdamas į šalies ekonomikos, švietimo padėtį, sveikatos apsaugą, valstybės valdymo kokybę ir piliečių saugumą. Geriausiai Lietuva įvertinta dėl švietimo - šioje srityje šalis užėmė 30 vietą.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su nekilnojamojo turto projektus vystančios ir valdančios bendrovės „Baltisches Haus" ir Balsių bendruomenės atstovais. „Baltisches Haus“ kartu su prekybos tinklu IKI Balsiuose planuoja statyti koncepcinį prekybos ir paslaugų centrą. Vystytojai merui pristatė idėją sukurti atsakingą ir novatorišką komercinę aplinką, kurioje atsiras naujas darnus, draugiškas aplinkai, „žalios architektūros“ objektas.

Šeštadienį, spalio 31-ąją, minėta Pasaulinė taupymo diena skatina aktyviau kalbėti apie lietuvių taupymo įpročius. Nors pastaruosius keletą metų šalies ekonominė aplinka gerėja, o gyventojų pajamos auga, vis dėlto kas penkta šeima Lietuvoje gyvena neturėdama jokių santaupų. Gal visgi dėl vangiai kaupiamo finansinio rezervo kalti ne maži atlyginimai, o mūsų požiūris į taupymą? Jei sutinkate su šia nuomone, kviečiu prisiminti keletą svarbių tvaraus pinigų valdymo taisyklių.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, labiausiai nepasitiki – greitųjų kreditų bendrovėmis. Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65 %) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16 proc. apklaustųjų. Dar 19 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

Lietuvoje tarp populiariausiųjų naudotų automobilių modelių jau įpratome matyti daugiausiai Vokietijoje pagamintų transporto priemonių. Trečiąjį šių metų ketvirtį dešimtuką paįvairina tik japoniškas „Toyota Avensis“ (617 vnt.), išstūmęs „Mercedes-Benz Sprinter/T1“ modelį. Perkamiausiu automobiliu Lietuvoje užtikrintai išlieka „Volkswagen Passat“ (2411 vnt.), antroje vietoje – „Opel Zafira“ (1609 vnt.

Ne paslaptis, kad Vėlinių išvakarėse ir per pačias Vėlines parduotuvėse ir turgavietėse nusidrieks pirkėjų eilės, visi skubės paskutinę minutę įsigyti kapinių žvakių, gėlių. Tačiau lapkričio 31 dieną visame pasaulyje švenčiama ir Helovino diena. tv3.lt domisi, kaip šiomis dienomis sekasi prekybininkams ir ką šiomis dienomis perka lietuviai. Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė tikina, kad Vėlinėms skirtas žvakes, gėles suskumba pirkti paskutinėmis dienomis.

Vėlinės yra itin intensyvus metas gėlių ir žvakių pardavėjams. Pelnas užtikrintas, nes artimųjų kapus lankantys žmonės vis tiek pirks. Tačiau šie metai išskirtiniai, nes turime pirmas Vėlines, kai Lietuvoje jau įvestas euras. O tai, kaip rodo patirtis, jau pabrangino daugelį prekių ir paslaugų.

Europos Komisija neturi pastabų kitų metų Lietuvos biudžeto projektui - Komisija nepateikė Vyriausybei jokių rekomendacijų, BNS pranešė Finansų ministerijos atstovė. Tai pirmas kartas, kai EK vertino į euro zoną šiemet įstojusios Lietuvos biudžetą. „Rekomendacijos taisyti, kažką keisti negauta.