„Nuo šios dienos yra galimybė ne tik kad perpardavinėti tą žuvį, bet yra ją ir apdoroti. Ir tiekti į vietinę rinką šviežią, o jeigu nespėjame parduoti šviežios, mes turime galimybę ją šokiniu šaldymu užšaldyti. Sandėliuoti ir parduoti tada, kada geriausia kaina“, - pasakoja direktorius Ernestas Doržinkevičius.
Dabar ir uostamiestyje, ir visoje šalyje, dažniausiai valgome importuotą šaldytą žuvį. Tikimasi, kad Baltijoje žvejų sugautos menkės, strimėlės, kitos žuvys kuo šviežesnės atsidurs ant darželinukų ir mokinių stalų, o taip pat prekybos centruose.
„Šviežia žuvis yra, kada jinai ištraukta iš vandens yra septynios paros. Kada laivai prabūna jūroje tris paras, tai lieka keturios dienos, kada ją reikia parduoti. Tai, jeigu mes nesugebam patiekti į parduotuves per keturias dienas šviežios ant prekystalio, tai man kyla didelės abejonės, kaip gali pangasija, tilapija ar dar kokia žuvis ne Baltijos jūroje būti pavadinimu šviežia“ - aiškina E. Doržinkevičius.
Žuvininkystės aukcionas už pusantro milijono eurų buvo rekonstruotas nuo pamatų. Iki šiol aukcionas žvejus varė į neviltį, nes veikė tik kaip prekystalis žvejų sugautai produkcijai perparduoti. Dabar žvejai galės aukcionui parduoti savo sugautą laimikį arba naudotis paslaugomis.
Žinoma, žvejai visada ieško, kas superka brangiau, bet aukciono vadovas tikina, kad produkcijos nepritrūks, per metus čia galima perdirbti iki tūkstančio tonų šviežios žuvies.
Neapdorotos žuvies ir filė kaina skiriasi net keletą kartų, tačiau esą vartotojams čia paruošta produkcija bus pigesnė nei atvežtinė. Svarstoma ir apie parduotuvę pačiame aukcione, kur klaipėdiečiai galėtų pirkti tik ką išdorotas žuvis.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
