žuvis

Kaip ir kasmet Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tęsia „Saugom lašišą“ reidus, kurie vyks nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d.Visoje Lietuvoje aplinkos apsaugos pareigūnai vykdys žuvitakių priežiūrą, siekdami užtikrinti sąlygas lašišoms ir šlakiams migruoti bei neršti. Aplinkosaugininkai primena, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį.

Prekybos tinklo „Rimi“ parduotame žuvies produkte aptikta pavojinga bakterija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia, kad nesaugus produktas į Lietuvą atkeliavo iš Latvijos. VMVT duomenimis, Listeria monocytogenes bakterijų aptikta šaltai rūkytų skumbrių gabaliukuose be galvų, parduodamuose vakuuminėje pakuotėje. Apie nustatytą nesaugų produktą tarnyba paskelbė rugpjūčio 25 dieną.

Palangos poilsiautojams gerai pažįstamos Birutės Navickaitės kasdienybę aukštyn kojomis apvertė VMVT sprendimas. Sustabdžius veiklą vietoje, kurioje ji prekiavo žuvimi, moteris pripažįsta, kad laukia sunkūs finansiniai sprendimai, o tarp jų – ir galimas išvykimas iš kurorto.

Rūkyta žuvis jau daugelį metų yra populiarus pasirinkimas, tačiau ne visos jos yra vienodai saugios sveikatai. Maisto technologė Joana Kusmierczyk įspėja, kad didžiausią reikšmę turi ne pats žuvies rūkymas, o tai, kokiomis sąlygomis ji buvo rūkyta ir kaip vėliau laikyta. Pasak ekspertės, netinkamai paruoštos ar laikytos rūkytos žuvys gali kelti rimtą pavojų sveikatai, rašo fakt.pl. Ar rūkyta žuvis yra sveika? Rūkytos žuvys dažnai vertinamos prieštaringai.

Žuvinio kaspinuočio (Dibothriocephalus spp.) sukeliamas susirgimas vadinamas difilobotriazė. Šis kaspinuotis yra vienas iš ilgiausių parazitų – jo ilgis gali siekti 2-10, kartais ir 15-20 metrų. Parazituoja žmogaus ir mėsėdžių gyvūnų, tokių kaip šuo, katė, lapė ir kitų, kurie minta žalia žuvimi, žarnyne.

Ieškote idėjų, ką gaminti pusryčiams, pietums ar vakarienei? Dalinamės su jumis tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorės Ingridos užtepėlės su skumbre receptu – išbandykite! Porcijos 4. Užtruksite iki 20 min. Reikės: 1 karšto rūkymo skumbrė; 2 virti kiaušiniai; 0,5 mėlynojo svogūno; Pundelis krapų; Pundelis laiškinių česnakų; Žiupsnis druskos; Žiupsnis juodųjų pipirų; Šiek tiek krienų (jei norisi); 2 – 3 v. š. majonezo; 200 ml konservuotų žirnelių.

„Keista, bet šios mažos žuvytės kažkaip Lietuvoje nėra labai populiarios, –  anksčiau, dar prieš sardinių populiarumo bangą, rašė tinklaraščio „Gera virtuvė“ autorė, – ir jei sardinės tikrai turi savo išskirtinį skonį, kuris žavi ne kiekvieną, tai strimėlės turėtų patikti visiems, kas mėgstate silkę.“ Tik strimėlė yra švelnesnio skonio, nei silkė. Tad, siūlau pabandyti.

TV3 televizijos laidoje „Kotrynos burtai“ kulinarė Kotryna Starkienė atskleidė, kaip į maisto racioną įtraukti daugiau žuvies patiekalų. Artėjant Šv. Velykoms, K. Starkienė pažėrė net tris būdus, kaip ant stalo patiekti neįtikėtino skonio žuvį.

Žmonių, alergiškų žuviai, nėra daug, nes ir alerginės ligos sudaro vos 5-10 proc. visos mūsų visuomenės. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Jūratė Greičiuvienė įspėja, kad alergija žuviai, pasireiškianti netikėtai ir dažnai susijusi su susilpnėjusiu imunitetu, gali sukelti sunkias reakcijas, įskaitant anafilaksinį šoką.

Meksikos pakrantėse buvo išplautos dvi retos jūrų žuvys, dažnai vadinamos „pasaulio pabaigos žuvimis“, skelbia „Newsweek“. Dar kitaip šios žuvys gali būti vadinamos juostažuvėmis. Jos yra labai ilgos, gyvena giliai vandenyje ir labai retai pasirodo vandens paviršiuje. Pasirodė dvi retos žuvys Todėl tai, kad dvi žuvys išplaukė į krantą toje pačioje vietoje, yra labai neįprastas reiškinys. Incidentas sukėlė didelio žmonių susidomėjimo.

Nuovargis, silpnėjantis regėjimas ar išsausėjusi oda gali būti tik pirmieji signalai, kad organizmui trūksta A vitamino. Nors dažnai apie jį susimąstome tik girdėdami apie morkų naudą akims, šio vitamino funkcijos yra kur kas platesnės.  Vitaminas A – nepakeičiamas daugelio organizmo procesų dalyvis. Jis palaiko gerą regėjimą, odos, gleivinių bei kaulų būklę. Be to, šis vitaminas padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir stiprina imuninę sistemą.

Lapkričio mėnesį Lietuvą sukrėtė žinia, kad, suvalgę viename Vilniaus turguje pirktos žuvies, du ukrainiečiai užsikrėtė pavojinga botulizmo liga. Vienas vyras dėl to mirė, našle liko žmona Irina, tėčio neteko 10-metė dukra. Laidos „TV Pagalba“ gelbėtojai aiškinasi, kodėl institucijos tvirtino, kad žuvis nebuvo nuodinga ir delsė pradėti tyrimą.  Ukrainietis Michailas mirė suvalgęs vytintos kuojos, kurią pirko Vilniaus žuvies kioskelyje.

Užsienietis Vilniaus turguje nusipirko žuvies ir nutarė pavakarieniauti, o kas nutiko po to, negalėjo įsivaizduoti net juodžiausiame sapne. Ukrainos pilietį, kuris bėgo nuo karo, užklupo netikėta mirtis, o kas dėl to kaltas, aiškinosi laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Šeima įtaria, kad vyrą pražudė turguje pirkta žuvis Ukrainietis Michailas mirė suvalgęs vytintos kuojos, kurią pirko Vilniaus žuvies kioskelyje.

Kūčių vakarą suvalgę kelis silkės patiekalus ir lašišos ar kitos riebios žuvies kepsnį galime gauti net apie 5–10 gramų omega-3 riebalų rūgščių – tiek, kiek įprastai pakaktų maždaug savaitei. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atsako, ar tokia šventinė vakarienė gali turėti reikšmingos įtakos mūsų sveikatai. Tyrimai rodo, kad vos 6 proc. lietuvių riebią žuvį valgo 2–3 kartus per savaitę ar dažniau, kaip rekomenduoja sveikatos specialistai.

„Kartais vienu metu, be didelio vargo, galima pasiruošti du žuvies patiekalus. Tik žuvies tuomet reikėtų truputį daugiau. Dažniausiai aš taip elgiuosi su stintomis. Dalį stintų valgome keptas karštas iškart, o dalis lieka marinavimui ir pateikiamos kitą dieną“, – anksčiau rašė tinklaraščio „Gera virtuvė“ autorė Dalia. Per šventes taip pat, kai reikia prigaminti daugiau ir įvairesnių žuvies patiekalų, išsikepkite daugiau žuvies. Ir dalį jos užpilkite marinatu.

Žuvis – produktas, be kurio neįsivaizduojamas turbūt nė vienas šventinis stalas. Vis tik tai yra produktas, kurį renkantis parduotuvėje būtina atkreipti dėmesį į kelis ženklus ir žinoti, kaip išsirinkti kokybišką, vartojimui tinkamą žuvį. Patarimais apie tai, ką svarbu žinoti, norint įsigyti kokybišką žuvį, socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), tirdama dviejų galimų botulizmo susirgimo atvejų aplinkybes, kaip įtariama, susijusias su Karoliniškių turgavietėje pirkta vytinta žuvimi, ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad būtų užtikrinta aukščiausia vartotojų apsauga. Tik sužinojusi apie prekiautoją, kuri galimai nepaiso VMVT nurodymų neprekiauti žuvimi, tarnyba reagavo nedelsdama ir pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą dėl pareigūnų teisėtų veiksmų nevykdymo.

Gruodis – ne tik dovanų pakavimo, šventinių saldumynų, bet ir žuvies metas. Prasidėjus adventui, lietuviai dairosi akcijų ir pastebimai dažniau įtraukia ją į savo kasdienį meniu, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Kadangi žuvies skanaujame daugiau – tad ir receptų norisi įvairesnių. Be to, žuvis pasiruošia greitai ir leidžia be didelių pastangų ar išlaidų pasijusti virtuvės žvaigžde net ir po ilgos darbo dienos, rašoma pranešime spaudai.

Eilinis pasisėdėjimas prie stalo su Vilniaus turguje nusipirkta džiovinta žuvimi dviems ukrainiečiams vyrams per kelias valandas virto košmaru. Abu draugai naktį staiga ėmė dusti, vemti, prarado sąmonę. Vyrai pateko į medikų rankas, vienam jų teko panirti ir į komos būseną. Gydytojai pacientams diagnozavo botulizmą – tai itin reta, bet pavojinga infekcinė liga. Botulizmu dažniausiai užsikrečiama suvalgius netinkamai laikytos vytintos žuvies, mėsos gaminių ar konservų.

Silkė – produktas, be kurio neįsivaizduojamas turbūt nė vienas šventinis stalas. Daugelis ieško būdų, kaip ją tinkamai paruošti, kad patiekalų su silke skonis būtų idealus. Norint pasiekti tobulą rezultatą, prieš gaminant silkę patariama nepraleisti vieno darbo – skonis bus žymiai geresnis. Vienas iš ruošiantiems silkę kylančių klausimų – mirkyti ją ar ne? Tinkamas silkės paruošimas turi svarbią reikšmę patiekalo skoniui ir aromatui.

Norvegijos gamyklose aptikus žaizdų ir traumų pažeistas lašišas, kurioms esą buvo klijuojamos suklastotos gerą reputaciją turinčių įmonių etiketės, sureagavo ir Lietuvos gamintojai. Lietuvos ir Norvegijos bendrovė „Norvelita“ teigia apie šį skandalą sužinojusi tik iš žiniasklaidos ir laukia oficialių tyrimų išvadų.  Norvegijos visuomeninio ransliuotojo (NRK) žurnalistai atliko tyrimą.

Švenčionių rajone aplinkosaugininkai nustatė neteisėtai ungurius gaudžiusį asmenį, kuris padarė žalos žuvų ištekliams beveik už 3 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Nuo rugsėjo 1 dienos aplinkosaugininkų vykdomos akcijos „Saugom ungurį“ antrasis etapas truks iki spalio 30-osios. Rudeninės ungurių migracijos metu pareigūnai vykdo reidus: tikrina žvejus mėgėjus, tęsia verslinės žvejybos kontrolę.

„Silkės buvau jau seniai nevalgiusi, tad pasigaminau salotas su silke sau. Bus ir į darbą rytoj įsidėti. Labai skanios, paprastos ir iš kasdieninių produktų“, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta. Reikės: 3 silkės filė; 100 g spalvotų mažų pomidorų; 2 maži agurkai; 1 pundelis svogūnų laiškų; 1 pundelis krapų; 1 šlakelis citrinų sulčių; 1 šlakelis aliejaus; pagal skonį pipirų ir druskos; 1 aitrusis pipiras.

Apie tokį laimikį, kokį Justinai Lukoševičei pavyko ištraukti Kauno mariose, svajoja tikrai ne vienas žvejys. Jai liepos 31-ąją pavyko sugauti net 1,93 metro šamą! Susisiekus su Justina, ji sutiko naujienų portalo tv3.lt skaitytojams parodyti savo ištrauktą šamą ir trumpai papasakoti, kaip jai pavyko jį sugauti.  Šamą ištraukė Kauno mariose Iš pradžių Justina papasakojo, kad šį šamą sužvejojo vietinėse apylinkėse – Kauno mariose.

Aplinkos apsaugos departamentas savo „Facebook“ paskyroje praneša, kad nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. vykdys akciją„Saugom lašišą“. Jos metu aplinkosaugininkai sustiprins kasmetinius reidus, siekiant apsaugoti lašišas ir šlakius jų migracijos bei neršto metu.

Pasitaiko atvejų, kai pirkėjai įsigytoje žuvyje randa parazitų. Toks vaizdas nemalonus ir verčia suabejoti produkto saugumu. Kai kas iš karto atsisako tokią žuvį vartoti, bet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai paaiškina, kad žuvyse aptinkami parazitai – natūralus gyvosios gamtos reiškinys, su kuriuo galima saugiai tvarkytis ir primena: maisto saugą užtikrina teisės aktų reikalavimai ir nuolatinė kontrolė.

Aknė – tai ne neišvengiama paauglystės dalis, o liga, kurią galima ir reikia gydyti. Dermatovenerologas Tadas Raudonis laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo apie tai, kodėl netinkama mityba, stresas ar tam tikros ligos gali pabloginti odos būklę, bei pateikė aiškias rekomendacijas, nuo ko pradėti kovoti su spuogais. Pasak gydytojo, nors genetika turi reikšmės, gyvenimo būdas – ne mažiau svarbus. Pavyzdžiui, pieno produktai turi didžiulę įtaką aknei.

Maždaug 85-erių italų turistę Maljorkoje užpuolė neaiškus jūrų gyviai, rašo „Majorca Daily Bulletin“. Gyvis įkando moteriai į kairę blauzdą. Nors nepavyko nustatyti, koks gyvis puolė moterį, spėjama, kad tai galėjo būti mėlynasis ryklys, raja arba raguotinė žuvis (angliškai triggerfish). Incidentas įvyko Playa de Palma. Specialistai nežino, kokia žuvis puolė moterį Anot jūrų biologų ir žuvininkų, ko gero, labiausiai tikėtina, kad moterį užpuolė raguotinė žuvis.

Politiko Petro Gražulio dukters mama, palangiškė ir ilgametė verslininkė Birutė Navickaitė jau daugelį metų žinoma ne tik dėl savo ryšių su garsenybėmis, bet ir dėl žuvies prekybos Basanavičiaus gatvėje, vienoje populiariausių Palangos vietų.

Mityba – vienas svarbiausių veiksnių lemiančių gerą savijautą, tad daugumai mūsų svarbu rinktis ne tik skanų, bet ir sveikatai palankų maistą. Pastaruoju metu nemažai dėmesio sulaukia priešuždegiminė mityba, kurios principų laikymasis padeda maitintis subalansuotai, o taip pat gali padėti ir mažinti uždegiminius procesus organizme.

Žuvis – tikras sveikatai būtinų elementų lobis, gyvybingumo šaltinis ir būtina subalansuotos mitybos dalis! Moksliniai tyrimai įrodė, kad reguliarus žuvies vartojimas padeda stiprinti širdį, kaulus ir imuninę sistemą, mažinti uždegimus ir ne tik gerina smegenų veiklą, bet ir saugo nuo kognityvinių sutrikimų.  Maždaug 60% mūsų smegenų masės sudaro riebalai, iš kurių labai svarbi dalis - Omega-3 riebalų rūgštis DHA, kuri yra būtina smegenų veiklai ir vystymuisi.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Kotrynos burtai“ kulinarė Kotryna Starkienė parodė, kaip atostogų patiekalus nesunkiai perkelti į savo namų virtuvę. Ji pagamino žuvies kario troškinį, kuris savo egzotišku skoniu nukels į tolimus kraštus.

Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „La maistas. Iššūkis“ į kovą stojo du įmantrūs, tačiau nesunkiai namuose pagaminami patiekalai – sevičė ir karpačio. Pasigaminkite šiuos patiekalus namuose – žurnalistas, maisto entuziastas Tadas dalijasi jautienos karpačio su salierų traškučiais receptu, o „Stebuklinga mėta“ tinklaraštininkė Natalija siūlo išbandyti egzotišką krevečių sevičę.

Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „La maistas. Iššūkis“ karaliavo tartarai – populiarus patiekalas, kurį daugelis valgo restoranuose, bet retai gamina patys. Laidos svečiai žinomas šalies šefas Gediminas Albrechtas ir „Armėniško skonio“ virtuvės šefas Arturas parodė, kaip pasigaminti tartarą namuose – nustebins ne tik skoniai, bet ir patiekalų kaina.

„Jeigu užvakar pilvus prikimšome sočiais ir riebiais patiekalais iki soties, išvarėme žiemą ir atšventėme Užgavėnes, tai vakar jau prasidėjo gavėnia ir minėjome Pelenų dieną. Aš laikausi pasninko, man tai nėra visiškai sunku, žuvį mėgsta visa šeima, o jos valgome tikrai per retai. Tad puiki proga dažniau žuvies patiekalų pasikviesti ant savo stalo“, – anksčiau rašė tinklaraščio tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė Ingrida.  Porcijos: 3. Užtruksite apie 40 min.

Moksliniai tyrimai vis dažniau pabrėžia omega-3 riebalų rūgščių svarbą vaikų ir paauglių sveikatai. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys, ypač dokozaheksaeno rūgštis (DHR) ir eikozapentaeno rūgštis (EPR), yra būtinos smegenų vystymuisi, pažintinėms funkcijoms, regai, imunitetui ir emocinei gerovei. 2025 m. vasarį Lietuvoje atliktas vartotojų tyrimas, kurį „Fjord Strong Omega-3“ užsakymu vykdė tyrimų bendrovė „Norstat“, atskleidė nerimą keliantį faktą – tik 7 proc.

Į vandens paviršių iš gelmių išplaukusi velniažuvė sujaudino interneto vartotojus. Maža žuvelė prieš mirtį išplaukė į vandens paviršių. Kaip rašo „USA Today“, grėsmingai atrodanti žuvelė į vandens paviršių išplaukė Kanarų salose, Ispanijoje. Interneto vartotojai eina iš proto Link šviesos plaukiančios žuvelės kadrai sparčiai išplito internete. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi vaizdo įrašais kaip verkia dėl padarėlio, kuria jautrius klipus apie žuvies istoriją.

Meksikos paplūdimyje į krantą išmesta retai sutinkama „paskutinio teismo dienos“ žuvis, rašo „Daily Mail“. Taip ši žuvis vadinama, nes manoma, kad ji pranašauja gresiančią katastrofą. Žuvį pamatė banglentininkai. Skelbiama, kad žuvis buvo panašaus į banglentę dydžio ir buvo sužalota uodega. Tokios žuvys gali sverti net 441 kg. Banglentininkai paėmė žuvį ir perkėlė ją atgal į vandenyną.   Legenda byloja, kad šios žuvys yra žemės drebėjimų, cunamių ar kitų stichinių nelaimių pranašės.

„Smegenų rūkas“ – dažnas menopauzės simptomas, kuris gali būti ypač varginantis, tačiau tam tikri maisto produktai gali padėti pamiršti vadinamąjį „smegenų rūką“, rašo express.co.uk. „Smegenų rūkas“ (angl. brain fog) – tai būklė, kai sutrinka atmintis, dėmesys ir kognityvinė funkcija, dėl kurios žmonės dažnai jaučiasi psichologiškai migloti ir nesugebantys susikaupti.

Kūčios ir Kalėdos – jau visai šalia, o kartu su jomis artėja mieliausias metų laikas, kai prie bendro stalo renkasi šeima ir artimiausi draugai. Vienas iš pagrindinių šventinio stalo akcentų – gardi ir kokybiška žuvis. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dalijasi naudingais patarimais, kaip pasirinkti ir paruošti žuvį, kad šventinė vakarienė būtų ne tik skani, bet ir saugi, rašoma pranešime spaudai.

Ant krikščioniškas tradicijas gerbiančios šeimos Kūčių stalo šiukštu nerastumėte mėsos ar pieno produktų, todėl įvairia paruošta žuvis yra gana dažnai švenčių metu vartojamas produktas. Nepaisant to, kokio tipo žuvį mėgtumėte – silkę, lydeką, ar lašišą – KTU mokslininkai įsitikinę, tai – sveikatos šaltinis. Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, vis dažniau svarstome kokią žuvį geriausia naudoti šventiniams patiekalams ruošti.

Iki didžiųjų švenčių liko tiek nedaug, o įkyrios mintys apie šventinio stalo patiekalus vis labiau neduoda ramybės. Šį kartą dalinamės Kūčių vaišių stalo idėjomis, ant kurio garbingiausią vietą užima, žinoma, žuvis. Paprastai žuvies patiekalų gaminimas šeimininkėms nėra naujiena, tačiau gaminant vis tais pačiais būdais dingsta fantazija, valgiai pabosta ir norisi įvairovės. Žuvis – sveikatos šaltinis Kaip, tikriausiai, jau dauguma žino, žuvis yra išskirtinai naudingas maistas mūsų organizmui.

Lietuvos medžiotojai ir žvejai neatlygintinai dalinsis žvėriena, jos gaminiais ir žuvimi su sunkiau gyvenančiais Lietuvos žmonėmis. Anot Laimono Daukšos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktoriaus, tai pirmas kartas šalies istorijoje, kuomet sunkiau gyvenantiems žvejų ir medžiotojų bendruomenė padės visoje Lietuvoje. „Pavienių pagalbos iniciatyvų būta ne vienos, tačiau vieningos Lietuvos mastu ne.

Grigiškėse, Vokės upėje, 3 lašišas gaudę brakonieriai sužalojo juos pričiupusius aplinkosaugininkus. Pareigūnai pasakoja, kad vieną pareigūną brakonierius sumušė, čiupęs akmenį trenkė juo į galvą, bandė smaugti ir skandinti upėje, kitą pareigūnę apstumdė. O tada su savo piktavaliais partneriais pasišalino. Policija pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir pasipriešinimo pareigūnams, kurie vykdė savo pareigas.

Ieškote idėjų, ką naujo pasigaminti iš žuvies? Nauja TV3 žiniasklaidos grupės laida „Šviežios idėjos su „Lidl“ turi sprendimą. Šįkart virtuvės šefas Justinas Kapkovičius parodė, kaip ant kiekvienos šeimos stalo bent kelis kartus per metus atsiduriančius žuvies maltinukus pakelti į kitą lygį.

Artėjant kalendorinei žiemai ir didžiosioms metų šventėms, jų laukimą žymi netrukus prasidėsiantis advento laikotarpis. Šiuo ramybės ir susikaupimo periodu dalis žmonių ne tik atsisako triukšmingų linksmybių, skiria daugiau laiko apmąstymams, bet ir pasninkauja.

Rūkyta žuvis – tai unikalus skonis, kuris daugelį sugrąžina į vaikystės prisiminimus ar žvejybos sezono pradžią. Šiandien rūkytos žuvies patiekalai tapo daugelio mėgstamu užkandžiu kasdieniniame gyvenime. Rūkymo procesas ne tik praturtina žuvį išraiškingu skoniu, bet ir pailgina jos galiojimo laiką, todėl tai puikus produktas, išliekantis populiarus visus metus.

Jei dar nesugalvojote, ką paruošti vakarienei, nauja TV3 žiniasklaidos grupės laida „Šviežios idėjos su „Lidl“ siūlo išskirtinio patiekalo receptą. Šįkart virtuvės šefas Justinas Kapkovičius išradingai suderino populiarios žuvies bei šoninės skonius.

Ekspertai teigia, kad magnio trūkumas vis dar yra gana dažna problema, nepaisant to, kad šio būtino mineralo yra kasdieniuose maisto produktuose, pavyzdžiui, žuvyje, lapinėse daržovėse, riešutuose ar piene. Siekdami sumažinti stresą ir nerimą, taip pat pagerinti bendrą organizmo veiklą, vis daugiau mūsų šiais laikais griebiasi magnio papildų. Kuo mums naudingas magnis? Neseniai „Waitrose“ pranešė, kad šio papildo pardavimai išaugo 44 proc.