Lietuvos verslas

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

Naujoji užstato sistema įgauna pagreitį. Per pirmąjį naujosios užstato sistemos veikimo mėnesį Lietuvos gyventojai į taromatus jau grąžino daugiau nei 3,6 mln. pakuočių. Taip pat sparčiai plečiamas ir vietų, kuriose galima grąžinti tarą ir atgauti užstatą, tinklas. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ jau yra pasirašęs sutartis su 1720 parduotuvėmis dėl pakuočių surinkimo. 570-iose parduotuvėse įrengti taromatai, kitose tara surenkama rankiniu būdu.

Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) lietuvių leidžia laiką drauge su kolegomis po darbo, o 13 proc. dirbančių šalies gyventojų tai daro dažnai. Šiuos rezultatus atskleidė šešiose Skandinavijos, Baltijos ir Vakarų Europos valstybėse statybinės technikos ir modulinių patalpų nuomos bendrovės „Cramo“ užsakymu atliktas „Geros dienos darbe“ tyrimas. Apklausa taip pat parodė, kad 66 proc. dirbančių lietuvių pietauja kartu su bendradarbiais. Dažnai tai daro beveik pusė (49 proc.

Trečiadienį į Klaipėdą atplaukia naujas Norvegijos koncerno „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų krovinys. Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė BNS informavo, kad apie 140 tūkst. kubų dujų atgabenantis dujovežis „Arctic Voyager“ Klaipėdos uoste laukiamas trečiadienio ryte. Dujų prekybos bendrovių „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) atstovas Paulius Jakutavičius BNS informavo, kad „Litgas“ bus skirta 18,2 tūkst. kubų SGD, arba apie 10-11 mln.

Ilgai laukę norintieji į Lenkiją važiuoti traukiniu turės dar palaukti. Turėjęs startuoti pavasarį maršrutas nukeltas į vasarą, o darbams užbaigti Lietuva iš Europos Sąjungos prašys dar pusantro šimto milijonų eurų. Jau aišku, kiek kainuos bilietas į Lenkiją ir kiek truks kelionė. Visgi niekas nežino, ar maršrutas suvilios keliautojus, ypač, kai galima rasti pigių lėktuvų skrydžių. Skeptikai projektą mala į miltus, o Susisiekimo ministerija tikina, kad maršrutas gyvybiškai reikalingas.

Greitėjant žmonių gyvenimo tempui, vis daugiau jų, taupydami savo laiką, buriasi arčiau darboviečių, miesto centro. Ši tendencija ryški jau daugelyje Europos sostinių, o po truputį plečiasi ir Vilniuje. Dėl to nekilnojamojo turto (NT) kainų atskirtis tarp skirtingų mikrorajonų auga. Vilniuje skirtumas tarp tam tikrų mikrorajonų siekia jau beveik 2 kartus.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Skandinavijos kapitalo bankai nebenori daugiau investuoti Lietuvoje, nes čia yra maža nuosavybės grąža. Jis perspėja, kad bankams mažinant administravimo išlaidas, krenta jų paslaugų kokybė. „Labai gerai, kad pelnas išlaikytas, bet nuosavybės grąža yra pakankamai žemame lygyje, lyginant su skandinaviškais bankais, tai bankams nėra intereso daugiau investuoti Lietuvoje, nes jie ženkliai daugiau gali uždirbti Skandinavijoje.

Lietuvos banko vadovas mano, kad reguliuojama komercinių bankų paslaugų kainodara galėtų padidinti jų klientų skaičių. Pasak Vito Vasiliausko, bazinių bankų paslaugų kaina turėtų siekti dabartinį jų vidurkį - 1,5 euro per mėnesį. „Mes manytumėm, kad iš tikrųjų krepšelis galėtų padėti tolimesnei plėtrai elektroninės erdvės ir padidintų prieinamųmą. Praeitų metų rudenį padarėme tyrimą dėl sąskaitų turėjimo bankuose, ir įdomi tendencija, kad palyginti su 2013 metais, kai 6 proc.

Moterys užima 39 proc. vadovaujančių postų Lietuvos įmonėse. Pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Filipinais dalijasi 2-3 vieta pasaulyje, skelbia tarptautinė audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovė „Grant Thornton“. „Grant Thornton“ tyrimai rodo, jog moterys Rytų Europoje aktyviausiai pasaulyje dalyvauja įmonių valdyme. Rodiklio vidurkis pasaulyje siekia 24 proc., o Rytų Europoje – 35 procentus. Moterų, užimančių vadovaujančius postus, dalis Europos Sąjungoje siekia 24 proc.

Praėjusią savaitę teigiamas nuotaikas finansų rinkose nulėmė geros žinios iš JAV ir investuotojų palankiai įvertintos Kinijos valdžios prognozės dėl 2016 m. ekonomikos augimo. Šią savaitę finansų rinkų dalyviai, ypač euro zonoje, lauks Europos centrinio banko (ECB) tarybos susitikimo, kurio metu bus paskelbti sprendimai dėl palūkanų normų keitimo.

Nors ir prieštaringai vertinama Tarptautinė Moters diena kasmet sulaukia didesnio lietuvių susidomėjimo, o žiedus moterims teikiantys vyrai tampa dosnesni. Kiekvienais metais gėlių pardavimai išauga maždaug 5 proc., o gėlėms skiriama suma bendrame krepšelyje - 3,58 Eur. Augančiam gėlių populiarumui neabejotinai daro įtaką ir gėlių kaina. Prekybos tinklas „Maxima“ paskaičiavo, kad Moters dienai itin perkamų tulpių žiedų kainos tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje nekito jau porą metų.

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis padidėjo 3,9 % ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų. Tai didžiausias skolinimo prieaugis nuo 2008 m., tačiau bankai turi ruoštis naujiems iššūkiams, kurių gali kilti ateityje. „Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes.

Pernai butų kainos Vilniuje augo žymiai nuosaikiau, tuo tarpu gyventojų perkamosios galios augimas išliko gana spartus. Būsto paskolų palūkanoms išliekant istorinėse žemumose, gyventojų galimybės įsigyti būstą toliau augo. Palankios sąlygos paklausos augimui išliks ir šiemet, tačiau butų kainų augimas neturėtų viršyti spartėsiančio atlyginimų augimo. „Pernai parduotų butų skaičius Vilniuje kiek sumažėjo, tačiau tai daugiausiai lėmė mažiau aktyvi nei įprasta metų pradžia.

Tipiška moteris, imanti vartojimo kreditą ar perkanti prekes išsimokėtinai, – tai 40-50 metų vilnietė arba kaunietė, kuri investuoja į naują mobilųjį telefoną, rūpinasi savo sveikata bei važinėja nuosavu automobiliu. Bendrovė „General Financing“ dalinasi statistika, parodančia, kokie Lietuvos moterų skolinimosi ypatumai. Moterys sudaro praktiškai tiek pat vartojimo kredito ir pirkimo išsimokėtinai sutarčių kaip ir vyrai.

Išsilavinusi, žingeidi, siekianti nepriklausomybės ir savirealizacijos, bet dar nepakankamai pasitikinti savo jėgomis – taip Lietuvoje moterį piešia KSU universiteto docentė, kelių jaunų įmonių steigėja dr. Austė Kiškienė. Inovacijų, technologijų vadybos bei verslumo ekspertė pabrėžia, kad Lietuvos moterys teigiamai vertina verslumą ir norėtų būti finansiškai nepriklausomos, tačiau Lietuvoje jos neturi visų tinkamų sąlygų verslui pradėti, o atotrūkis tarp moterų ir vyrų – vis dar didžiulis.

Lietuvos politikai nusiteikę siųsti signalą Rytams, kad Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomoje Astravo atominės elektrinėje (AAE) pagamintos elektros srautas bus ribojamas - didžiosios šalies partijos rengs susitarimą dėl šios jėgainės Lietuvai keliamos grėsmės. Toks sprendimas pirmadienį priimtas beveik visų parlamentinių partijų politikų ir energetikų pasitarime Seime.

Prekių ir žaliavų rinkose praėjusią savaitę buvo matyti ženklų, kurie, ekspertų vertinimais, rodo, kad kainos jau pasiekė dugną, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Pavyzdžiui, trečiadienį buvo paskelbti duomenys apie labiausiai nuo Didžiosios depresijos laikų padidėjusias JAV komercines naftos atsargas, tad buvo galima numanyti, kad naftos kainos smarkiai kris. Tačiau to neįvyko.

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Kinijos pramonės korporacijos „China Merchants Group“ (CMG) atstovai - jie susitiks su „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos uosto direkcijos atstovais, aplankys Vilniaus ir Kauno intermodalinius terminalus, Klaipėdos jūrų uostą. Kinijos bendrovė Lietuvoje taip pat ketina įsteigti dvi atstovybes. „Lietuvos geležinkelių“ atstovė spauda Inga Čiuberkytė BNS informavo, kad CMG atstovai Lietuvoje lankysis kovo 14-20 dienomis.

Dujų ir elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per du šių metų mėnesius sulaukė rekordinio prašymų įsivesti dujas skaičiaus. Iš viso gyventojai pateikė beveik 1,2 tūkst. paraiškų – du kartus daugiau nei pernai sausį-vasarį. Daugiausia – 85 proc. – paraiškų pateikė naujų namų savininkai. Beveik 800 naujų paraiškų pateikta internetu. Dujinio šildymo populiarumas auga nuo praėjusių metų: 2015 metais pateikta beveik 4,8 tūkst. paraiškų – 12,4 proc.

  Vašingtono arbitraže su „Vilniaus energiją“ valdančiu Prancūzijos koncernu „Veolia“ besibylinėjančiai Lietuvai atstovaus tarptautinė advokatų kontora „Shearman & Sterling LLP“.   Energetikos ministro atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS patvirtino, kad ministerija sutartį su teisininkų kontora pasirašė vasario 29 dieną. Pasak jo, suma, kuri bus sumokėta teisininkams, priklausys nuo darbų apimties.

Krizė Rusijoje, kurios pagrindinės priežastys – rekordinis naftos kainų kritimas ir Vakarų ekonominės sankcijos, gali tęstis dar bent trejus metus, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“, remdamasis Ekonomikos ministerijos spėjimais. „Vedomosti“ tvirtina, jog tokią išvadą ministerija padarė įvertinusi prielaidas šalies ekonominės ir socialinės raidos prognozėms, kurios ministrų kabinetui turi būti pateiktos iki balandžio.

  2016 metų pradžia Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo aktyvesnė nei tikėtasi ir žada, kad per visus metus bus pagerinti pernykščiai rezultatai, sako Registrų centro atstovė.   „Metai prasidėjo aktyviau negu įprasta. Sausis parodė, kad galima tikėtis aktyvesnių metų nei pernai ir būtų įdomu pažiūrėti, ar pralenks euro įvedimo įkaitintus metus. Vasarį šiaip ar taip rinka pradeda įsibėgėti, ir tas augimas buvo lauktas“, - BNS sakė Registrų centro atstovė Gražina Urbonavičė.

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Gruzija daugiau neimportuos rusiškų dujų, jomis apsirūpins iš Azerbaidžano, pareiškė Gruzijos energetikos ministras Kacha Kaladzė. „Papildomi dujų kiekiai mums nereikalingi. Gruzija apsirūpino dujomis keleriems artimiausiems metams“, – pabrėžė ministras, komentuodamas kelerius mėnesius trunkančias bevaises derybas su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ ir naują susitarimą su Azerbaidžanu.

  Vilnius, kovo 7 d. (BNS). Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ veiktų bet kuriuo metu ir padėtų Lietuvai ekstremaliu atveju. Tai parodė pirmadienio naktį atliktas elektros sistemos atkūrimo bandymas, kurio metu 24 tūkstančiams vartotojų Klaipėdos rajone elektra buvo tiekiama iš vienintelio šaltinio – „NordBalt“ jungties, pranešė „Litgrid“.   „NordBalt“ yra itin efektyvus elektros tiekimo saugumo garantas, galintis per trumpą laiką padėti atkurti elektros tiekimą vart...

Išvykti iš Lietuvos susiruošiusiam žmogui ir taip kyla nemažai rūpesčių. Neaiškumų atsiranda daugiau, kai svetimoje šalyje prireikia finansinių paslaugų, pavyzdžiui, būsto paskolos.

Pavasarėjant darbo rinka tapo vėl aktyvesnė. Darbdaviai vasarį įregistravo beveik 14 proc. daugiau laisvų darbo vietų nei sausį. Labiausiai padaugėjo statybininkams, dažytojams, nekvalifikuotiems statybos darbininkams, pardavėjams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams bei administravimo sekretoriams. Sumažėjo nedarbas Iš 24,2 tūkst.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

Siekiant neskatinti Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos, valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo investuoti į vietos energijos išteklių plėtrą ir bendromis Baltijos šalių pastangomis riboti Astravo AE jėgainėje pagamintos elektros patekimą į biržą.

Į Lietuvą atėjęs pavasaris neaplenkė ir parduotuvių lentynų. Pirkėjai jau gali įsigyti pirmuosius ilgavaisius agurkus ir salotas vazonėliuose, o netrukus galės mėgautis ir šviežiais lietuviškais trumpavaisiais agurkais. Dar už pusantro arba dviejų mėnesių parduotuvėse išvysime pirmuosius lietuviškus pomidorus.

Automobilių spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose neprilygsta toms, kuriose nuobodžiauja ir kenčia pasaulio megapolių gyventojai. Tačiau gyvenantys atokiau nuo savo darbo vietos nesunkiai suskaičiuos, kad per dieną kelionėje į darbą ir iš jo dėl spūsčių sugaišta valandą ir daugiau. Kokie nuostoliai patiriami dėl spūsčių, ir ar galima šią problemą lengvai išspręsti? Vilniaus mieste šiuo metu dirba apie 282 tūkstančiai gyventojų.

Vilniuje ir Panevėžyje šilumos kaina kovo mėnesį mažėja, bet Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose ji kiek pabrango, rodo centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių duomenys. Bendrovė „Vilniaus energija“ kovo mėnesį šilumą parduoda po 5,6 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 5,6 proc. mažiau nei vasarį (5,93 cento) ir 15,7 proc. mažiau nei pernai kovą.

Pingantys degalai, augantis vidutinis atlyginimas ir nulinę ribą pasiekusios palūkanos praėjusiais metais “sustorino" Lietuvos gyventojų pinigines. Atlaisvėjusias lėšas gyventojai nukreipė į vartojimą: daugiau važinėjo automobiliais, pirko rekordiškai daug mobiliųjų įrenginių, laikrodžių, papuošalų, aukštos kokybės ekologiškų produktų, kitų prabangos prekių. Tuo tarpu išlaidos maistui ir rūbams beveik nekito.

Po nuodugnaus mokesčių struktūros patikrinimo Didžioji Britanija įteikė „Facebook“ kompanijai dovanėlę. Jiems teks sumokėti milijonus svarų mokesčių. BBC atskleidžia, kad „Facebook“ vengė mokėti mokesčius. Kompanija reklamos pardavimų sandorius vykdydavo per Airiją, o ne Angliją. Nuo šiol visos pajamos gautos iš reklamos Britanijoje bus apmokestintos pagal Jungtinės Karalystės tvarką. Didžiausi socialinio tinklo reklamos partneriai: Unilever, Tesco, Sainsbury ir reklamos agentūra WPP.

Alkoholinių gėrimų pardavimas Lietuvoje toliau nuosekliai mažėja ir siekia dešimtmečio žemumas – praėjusiais metais visų rūšių legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų įsigyta 3 proc. mažiau. Nuo 2007 m., kai pardavimai buvo aukščiausiame taške, bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje sumenko 25 proc., arba lygiai ketvirtadaliu, rodo šalies gėrimų pramonę vienijančios asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ duomenys.

Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja – praėjusiais metais jis siekė 5,1 proc. Labiausiai augo uždirbančių mažiausias ir didžiausias sumas atlyginimai. Dėl ženkliai didinamos minimalios mėnesinės algos ir augančios paklausos didesnius atlyginimus gaunantiems specialistams, tokios tendencijos neturėtų keistis ir šiais metais. Atlyginimų augimas dar spartės 2015 m. užfiksuotas atlyginimų augimo tempas buvo sparčiausias nuo ikikrizinio laikotarpio, kuomet atlyginimai didėjo net po 20 proc. kasmet.

Kovo 3 dieną apie 20 valandą Vilniaus policijos pareigūnai užfiksavo, kad Vilniaus savivaldybės įmonė „Lazdynų baseinas“ galimai vogė šilumos energiją ir termofikacinį vandenį. Nustatyta, kad „Lazdynų baseinas“ termofikacinį vandenį pylė į kanalizaciją ir taip klastojo šilumos skaitiklio parodymus. Skaitiklis suvartotą šilumą skaičiuoja apskaitydamas grįžtantį termofikacinį vandenį, o vandeniui negrįžtant skaitiklis dirba klaidingai.

Vienas svarbiausių „Vilniaus prekybos“ ir su ja susijusių įmonių grupės architektų – Žilvinas Marcinkevičius – parduoda su šia grupe siejamas akcijas. Jas įsigyja visiems grupės akcininkams priklausanti bendrovė „Bertona Holdings Limited“.  Sandoris, derybos dėl kurio truko metus ir kuris apima visas Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos grupės įmones, turėtų būti baigtas iki balandžio vidurio. Nei sandorio suma, nei kitos sąlygos neatskleidžiamos.

Kiekvienas žino, kad Londonas yra labai brangus miestas. Skaičiuojama, kad vieno darbuotojo apgyvendinimas Londone yra didžiausias nei bet kuriame kitame mieste. Londonas Metinis vieno žmogaus apgyvendinimas kainuoja: 103 tūkst. 476 eurus. Kainos pokytis per metus: 2 proc. Niujorkas Metinis vieno žmogaus apgyvendinimas kainuoja: 102 tūkst. 100 eurus. Kainos pokytis per metus: 5 proc. Honkongas Metinis vieno žmogaus apgyvendinimas kainuoja: 94 tūkst. 670 eurus.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius šiandien paskyrė savo visuomeniniu padėjėju europarlamentarą, Lietuvos liberalų sąjūdžio vicepirmininką Antaną Guogą.  „Vilnius turi telkti visus, kad taptume dar geresni, kad dar daugiau žmonių mus atrastų, kad pritrauktume dar daugiau investicijų geresnėms darbo vietoms ir geresnei Vilniaus ateičiai kurti. Antanas - tarsi savotiškas ambasadorius, atstovaujant Vilnių investuotojams.

Lietuvos ir Lenkijos oro eismo valdymo įmonėms „Oro navigacija“ ir PANSA sukūrus bendrą oro erdvės bloką „Baltic FAB“, jos kartu su partneriais iš Ukrainos bei Ispanijos pretenduoja kurti centralizuotą programą Europos Sąjungos oro erdvės stebėjimui. Ji būtų naudojama tiek civilinių, tiek karinių skrydžių valdymui. Neoficialiais BNS duomenimis, vien programinės įrangos sukūrimas gali kainuoti apie 11 mln. eurų.

Mėnuo ir keturios dienos. Būtent tiek laiko praėjus į loteriją kreipėsi Aukso puodo – 150 662 eurų – laimėtojas. Pasirodo, vyras pastarąjį mėnesį laukė, kol jam pagamins asmens tapatybės kortelę, kurios reikia atsiimant laimėjimą. Visą vasarį laimėtojas gyveno lydimas kantrybės ir laukimo. Daugiau nei 150 tūkst. eurų laimėtojas – ūkininkas iš Tauragės rajono. „Apie laimėjimą sužinojau jau kitą rytą po žaidimo. Patikrinau internete vieną, antrą, trečią kartą.

Jau kurį laiką žemumose išliekančios naftos kainos, žvelgiant labai paprastai, yra puiki žinia vartotojams. Kasdieniame gyvenime jos reiškia ne tik pigius degalus, bet ir mažesnes kitų prekių kainas. Tačiau naftą išgaunančioms valstybėms dabartinės šios žaliavos kainos reiškia kylančius iššūkius siekiant subalansuoti biudžetus ir išlaikyti stabilią politinę padėtį.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms trims vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 9,5 tūkst. eurų. Pažeidimai paaiškėjo vykdant vartojimo kredito davėjų priežiūrą arba išnagrinėjus gautus klientų skundus, pranešė Lietuvos bankas. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, Lietuvos bankas jas atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.

Nenuspėjama politinė padėtis gali apsunkinti investicijas į Lietuvą skatinančių teisės aktų priėmimą, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Šiandien į Lietuvą atvykę Lenkijos pieno gamintojai prabilo apie savo sumanymus plėsti veiklą Lietuvoje. Anot jų, jie sugebės pasiūlyti ne tik pigios naujos produkcijos, bet ir kokybiškos. Pranešime spaudai rašoma, kad anot Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei sausį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1 0C šilumos, sausio mėnesį buvo apie –7,5 0C šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vasario mėnesį vidutiniškai išleis 67 eurus.