Prognozuojama, kad vidaus paklausa toliau išliks pagrindiniu augimo varikliu, tuo tarpu pasaulinė eksporto paklausa trauksis. Vartojimo išlaidos, per ateinančius dvejus metus, tikėtina, kasmet augs apie 1,7 proc. Augimą lems gerėjanti darbo rikos padėtis, didėjančios realios vartotojų pajamos (kurias didins atlyginimų augimas bei išliekanti žema infliacija). Taip pat palankesnės tampa skolinimosi sąlygos ir bendrai didėja vartotojų pasitikėjimo lygis. Italijoje bei Ispanijoje vartotojų pasitikėjimo rodikliai šiuo metu jau yra gerokai aukštesni negu 2000-2014 m. vidurkis. Netoli vidurkio šie rodikliai yra ir Vokietijoje bei Prancūzijoje.
Investicijų augimas per 2016–2017 m., tikėtina, paspartės iki 3 proc. Finansavimo sąlygos gerėja, paklausa, kartu su didėjančiomis pelno maržomis, palengva auga. Poreikis atnaujinti nusidėvėjusį kapitalą po 2008 m. krizės anksčiau ar vėliau pareikalaus naujų investicijų. Tačiau 2016–2017 m. investicijų lygis vis dar išliks gerokai žemesnis nei buvo iki 2008-ųjų finansinės krizės.
Nuo 2015 m. vidurio padidėjo tikimybė, kad euro zonos ekonomikos augimo prognozės 2016–2017 m. mažės. Tai lemia kylančių rinkų ekonominio augimo sulėtėjimas ir nestabilumas finansinėse rinkose. Vasario pradžioje pagrindinių euro zonos šalių akcijos (matuojant Euro Stoxx indeksu) buvo nukritusios apie 25 proc. lyginant su aukščiausiu tašku 2015 m. balandį. Europos Centrinio Banko rodikliai kol kas rodo žemą finansinio streso lygį ir galima tikėtis, kad Europos akcijų kainos iš dalies atsistatys. Tačiau šie įvykiai gerokai padidino neapibrėžtumą per pastarąjį pusmetį.
Turbūt dar rimtesni yra politiniai iššūkiai laukiantys šiais metais – Didžiosios Britanijos referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje ir pabėgėlių krizė, kuri, tikėtina, vėl taps intensyvesnė pavasarį. Tai problemos, ardančios Europos vienybę ir destabilizuojančios regioną. Tad labai tikėtina, kad įvairiais kanalais jos pakenks ir euro zonos ekonomikai.
Komentarą parengė makroekonomikos analitikė Kotryna Tamoševičienė.
