Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, nors šiais metais Rusija tokio stipraus poveikio mūsų ekonomikai nebeturės, teks pasistengti, norint neatsilikti nuo rytų Europos valstybių.
„Lietuvos ekonomika 2015 metais būtų pasistiebusi 4.2% vietoje 1.6% jei ne Rusija (Lietuvos eksportas į Rusiją krito net 38%). Lietuvos ekonomiką nuo recesijos išgelbėjo stiprus vidaus vartojimas ir investicijos. O ypatingai stebina vis augančios ir jau 2007 metų lygį viršijusios investicijos į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą (žr. grafiką). 2016 metais neigiamas Rusijos poveikis išblės, tačiau neišvengiamai išblės ir teigiamas investicijų į NT poveikis, tad norint spartinti augimą ir neatsilikti nuo kitų CRE valstybių (Lenkijos ekonomika 2015 metais augo – 3,6%, Slovakijos – 3.7%, Čekijos – 4,2Į, Rumunijos – 3,8%),Lietuvai reikės ieškoti kitų ekonomikos augimo veiksnių“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Ž. Mauricas.
Ar gali eksportas į Rusiją dar labiau kristi?
Ekonomisto manymu, praeitais metais patyrėme didžiausią eksporto kritimą į Rusiją, tad didesnio ar tokio paties kritimo – nebesitikima.
„Dalis eksporto į Rusiją sumažėjo nuo aukščiausio lygio 21 proc. iki 11 proc., taigi, jei nuo 11 proc. kristume iki 1 proc. šiais metais, tuomet būtų panašus neigiamas pokytis, bet to tikėtina neįvyks. Rusijai reikia ES importo: technologijų, investicinių prekių. Dabar jau mes esame didžiausias regionas partneris su Kaliningrado sritimi. Tad neigiamas poveikis mažės. Visi praeiti metai buvo nepalankūs ir dėl sankcijų, ir dėl rublio kurso. Nesakau, kad 2016 metai bus geriau, bus gal dar net šiek tiek blogiau nei 2015 metai, bet pagal procentus tas poveikis ekonomikai nebus toks neigiamas, kaip praeitais metais“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomistas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad šiemet eksportas jau neatrodys taip blogai, vien dėl lietuvių persiorientavimo į kitas rinkas.
„Gali būti ir šioks toks ūgtelėjimas, kadangi naujų rinkų paieška jau duos rezultatų. Ar Azijos, ar JAV rinkos atsidarė dėl sertifikatų paieškos ir išdavimo. Šnekama, kad ir į Kinija pradėsime eksportuoti. Jei tie dalykai pajudės, bent jau maisto ir mūsų tradicinės pramonės galimybės šiemet tikrai neblogai atrodys. Be to, valiutų kursų nuosmukiai šiemet nebeturėtų drastiškai blogėti. Eksporto perspektyvos šiemet apčiuopiamai geresnės nei pernai“, – mano S. Jakeliūnas. Jis pažymi, kad nors ekonomika blogai neatrodys, tačiau kažko ypatingo tikėtis nereikėtų. Pašnekovas prognozuoja 2–3 proc. ekonomikos augimą.
Komercinis NT skatins paslaugų sektorių
Kaip ir eksporto kritimui yra ribos, taip jos galioja ir investicijoms į NT. Prognozuojama, kad šiais metais didžiulių investicijų NT galima nesitikėti, tačiau šie metai bus dosnūs investicijomis į komercinį NT, kas gali paskatinti užsienio investicijas. Ekonomistas Ž. Mauricas pasakoja, kad tai neturėtų išprovokuoti 2007 metų NT kainų burbulo, nes šiuo metu kainos nekyla taip ryškiai, o auga pasiūla ir paklausa.
„Per pastaruosius metus kainos neišaugo tiek, kiek per 2005 – 2007 metus, t.y. 150 proc. Tad kažkokio perkaitimo nematyti. (...) Apskritai, praeitais metais buvo labai nemažas šuolis (investuojant į NT – tv3.lt), kuris leido neutralizuoti neigiamą Rusijos poveikį. Pagal dabartines prognozes šie metai bus dosnūs investicijomis į komercinį NT, kas iš tikrųjų yra labai džiugu. Mums reikia efektyvinti veiklą ir užsibrėžti prioritetines sritis, kur norime specializuotis ir, kur kuriame didelę pridėtinę vertę. Manau, Lietuvos pranašumas – informacinių technologijų centrai ir paslaugų tiekimo centrai. Pastaraisiais metais labai padidinome biurų patalpų pasiūlymą. Būtent ir Airija pradėjo nuo to, nes tada investuotojai pamato, kad yra gerų darbuotojų, aukšta kokybė ir investuoja į kitas sritis“, – pasakoja Ž. Mauricas.
„Ober – Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pritaria ekonomistui pasakodamas, kad komercinių biurų statybų kiekiai lenkia ir tuos, kurie buvo dar prieš krizę, kuomet buvo NT bumas.
„Būtent modernių biurų patalpų pasiūla atrodo įspūdingai net lyginant su tais kiekiais, kurie buvo statomi tais auksiniais, geriausiais NT laikais. Šiuo metu nuomininkų gausu, vos keli proc. yra neišnuomotų visame Vilniuje. Kaip bus toliau, priklausys nuo naujų įmonių plėtros“, – pasakoja S. Vagonis.
Ekonomistas S. Jakeliūnas teigia, kad mūsų eksporte dominuoja tradicinės šakos: maisto pramonė, cheminės „Achemos“ ar „Mažeikių naftos“ produkcijos, o tradicinių sektorių plėtrą užtikrinti sunku.
„Paslaugų sektorius galbūt potencijos turi, bet čia problema dvilypė. Viena iš jų, kad mūsų žmonių skaičius ir toliau sparčiai mažėja, o paslaugos paprastai skirto vidaus vartojimui. Ir ta pati žmonių perkamoji galia nėra tokia, kad galėtume manyti, jog paslaugos įvairėtų“, – demografijos problemas pabrėžia ekonomistas.
Ekonomisto Ž. Maurico manymu, Lietuvoje didžioji dalis pramonės pagrįsta pigia darbo jėga, nėra stiprių prekinių ženklų, todėl sunku pritraukti užsienio investicijų bei konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Dėl to Ž. Mauricas siūlo ieškoti nišinių rinkų bei teigia, kad Lietuvai paslaugas sekasi eksportuoti žymiai geriau nei pramonines prekes. O kalbėdamas apie žmonių demografines problemas tikina, kad jei ir jų mažės regionuose, svarbiausia, kad neemigruotų į kitas šalis. Telkiantis centruose, Lietuvos ekonomika toliau augtų.
„Visose šalyse vyksta gyventojų migracija į didesnius miestus, kur gyventojai randa sau palankesnes sąlygas, susiranda darbą, ypatingai paslaugų srityje. Didžioji dalis žmonių telksis Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Kitiems miestams konkuruojant su Vilniumi, reikia susirasti savo konkurencinį pranašumą ir tapti tam tikros srities lyderiais. Kaunas galėtų tapti logistikos centru, Klaipėdoje yra uostas, tad patogiau vystyti pramonę. Palanga, Kretinga, Druskininkai, Birštonas orientuojasi į turizmą“, – vertina Ž. Mauricas.
S. Vagonis išskiria, kad jau dabar biurų plėtra lenkiame Rygą. Tačiau tai būdinga tik Vilniuje. Kaune, anot jo, situacija dar šiek tiek juda, o Klaipėdoje – sąstingis.
2015 metais Vilniuje buvo pastatyta 38000 kv. m., Kaune 6400 kv. m., o Klaipėdoje – nepastatytas nei vienas naujas biuras.
Būtina vadovautis EK rekomendacijomis
Neseniai paskelbtame Europos Komisijos (EK) pranešime nurodyta, kad Lietuva tik iš dalies imasi ekonomikos augimui reikalingų reformų. Ž. Mauricas sako, kad politikai kaišioja pagalius į ratus naujų investicijų įplaukoms.
„Žmonės nemato poveikio neatėjusių, bet galėjusių ateiti investicijų. Jeigu Lietuva būtų susitvarkiusi ir turėjusi aiškią investicijų pritraukimo kryptį, savivaldybės būtų konkuravusios viena su kita, tai mes neturėtume kito pasirinkimo, kaip tik augti sparčiai. Čia toks aplaidumas iš valdžios pusės, nes jie kartais nesupranta net tos problemos. Mes turime kvalifikuotą darbo jėgą, tačiau darbo užmokestis vidutiniškai 4 kartus mažesnis nei Skandinavijoje“, – pažymi Ž. Mauricas.
S. Jakeliūnas prideda, kad reikia reformų ir mūsų švietime, mokesčių bei sveikatos apsaugos sistemose.
„Parama iš Europos turėjo būti skirta pertvarkyti mūsų švietimą ir ekonomiką, tačiau kol kas tie rezultatai nėra labai matomi. Reikia daug nuveikti. Tas pats socialinis modelis, mokesčių sistemos pertvarka, sveikatos sistema. Žmonės neskatinami mokėti mokesčius, sunkiai vystosi pensijų sistemos sutvarkymas. Daug ką pas mus reikia sutvarkyti, o to nepadarius, vargu ar atsiras spartus augimas“, – situaciją apibūdina ekonomistas.
