Finansų ministras džiaugiasi priimtu sprendimu, šią informaciją meiliai vadindamas “trimis skaičiukais”. Šie trys skaičiukai turėtų padėti mokesčių inspekcijai geriau kovoti su mokesčių vengimu. Tikslas pateisina priemones, kurios šį kartą pasirinktos – labai neadekvačios.
Pradėkime nuo informacijos apie gyventojus. Teigiama, kad šis informacijos sekimas palies apie dešimtadalį visų gyventojų sąskaitų. Tarkime, kad mokesčių inspekcija netgi nustatys asmenų, kurie nesumokėjo dalies jiems priklausančių mokesčių. O kaip su kitais, kurie mokesčius moka sąžiningai, bet po jų piniginę nuolat knaisiojasi mokesčių inspektoriai? Ar bent atsiųs informaciją- atsiprašymą? „Gerbiamas mokesčių mokėtojau, pasidomėjome jūsų banko sąskaita, bet nieko neradome, atsiprašome.“ Taip pat įdomu, ar kada nors bus įvertintas šio priemonės efektyvumas – kokia mokesčių suma išieškota būtent dėl bankų sąskaitų tikrinimo. Ir ar bus atlikta kaštų ir naudos analizė, ir ar bus atsisakyta šios priemonės, jei paaiškėtų, kad renkama informacija ne tokia jau ir naudinga.
Analogiška informacija bus renkama ir apie juridinius asmenis. Įvertinant sumas, bus teikiama informacija apie absoliučią daugumą juridinių asmenų. Ir visa tai – papildomai, šalia šimtų lapų įmonių teikiamų deklaracijų. Nuo šių metų įmonės teikia dar daugiau papildomos informacijos apie įmonės išmokėtas sumas – dienpinigius, išlaidų kompensacijas, darbuotojams išmokėtus prizus, neapmokestinamas premijas, pensijų išmokas, atskaitingų asmenų skolas ir daug kitos informacijos. Diegiama išmanioji apskaita leis mokesčių inspekcijai realiu laiku matyti įmonių išrašomas sąskaitas bei važtaraščius. Mokesčių inspekcija lig šiol gana taikliai įvardindavo rizikingas įmones ir tikrino jų veiklą. Sunku suprasti, kad totalus sąskaitų sekimas padėtų identifikuoti naujas rizikas. Vėl kyla tie patys klausimai dėl sąskaitų sekimo efektyvumo ir taiklumo.
Šie trys skaičiukai yra ne koks pūkuotas gėris, kaip bando įtikinti finansų ministras, o nesankcionuotas privačios informacijos rinkimas. Politikai nesijaučia nei kiek blogai užkraudami administracinę naštą informacijos teikėjams – kredito įstaigoms. Netgi didžiuojamasi, kad šioms duota laiko pasiruošti, įdiegti informacines sistemas. Ir visa tai – šalia pinigų plovimo prevencijos ir gausos kitų, verslo prasme visai nereikalingų įpareigojimų kredito įstaigoms. O jei kokia klaida pasitaikytų, tai atsirastų dar viena proga nubausti kredito įstaigą.
Kaip rašė škotų filosofas Davidas Hume'as, „retai visa laisvė prarandama iš karto“. Trys skaičiukai – tai dar trys prarastos laisvės, ir nėra čia ko džiaugtis, finansų nelaisvės ministre.
