Lietuvos verslas

Prekybos tinkas „IKI“ traukiasi iš mažų kainų prekybos tinklų rinkos ir „Cento“ parduotuves dar iki kitų metų pakeis į „IKI“ prekės ženklą. Kaip teigia, tinklo atstovai šį žingsnį žengė norėdami sumažinti kaštus ir padidinti prekių asortimentą, nes žmonėms svarbiau yra kokybė. „Cento parduotuves mes jau pradėjome keisti į „IKI“ šiais metais ir tai darome iš tikrųjų su tikslu pasiūlyti klientams platesnį kokybiškų ir šviežių produktų asortimentą.

Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,8 proc. Tai yra geriausias rezultatas šiais metais bei signalas, kad Lietuvos ekonomika pamažu pradeda atsitiesti po lėčiausio augimo periodo nuo 2008-09 metų krizės. Blėstantis neigiamas Rusijos efektas Didžiausią smūgį šiais metais Lietuvos ekonomika patyrė dėl sumenkusios paklausos Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose bei dėl Rusijos taikomo embargo maisto produktams.

Viltis, jog Lietuvos ūkis pagaliau grįžta į spartesnio augimo vėžes, teks atidėti bent jau iki 2016 metų pavasario. Trečiąjį ketvirtį realaus Lietuvos ekonomikos augimas išliko santūrus ir siekė 1,8 proc. Palyginti su pirmojo pusmečio augimo trajektorija, BVP pokytis šiek tiek ūgtelėjo, tačiau lūkesčių dėl spartesnio ekonomikos atsigavimo nepateisino. Kokie veiksniai stūmė Lietuvos BVP į viršų trečiąjį ketvirtį, o kas tempė žemyn? Atsigavusios investicijos ir vartojimas.

Nuo kitų metų pradžios visas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas administruos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos („Sodra“). Tai numato priimtos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos.

Praradę pagrindinį pajamų šaltinį, ilgiau nei 3 mėn. galėtų pragyventi tik 30 proc. šalies gyventojų, o dar 29 proc. tą galėtų daryti tik mėnesį, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.   Lietuvos banko užsakymu atliktas gyventojų finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad tik kiek mažiau, nei pusė Lietuvos gyventojų sugebėtų nesiskolindami padengti didesnes netikėtas išlaidas.   „Dar 10 proc.

Kinijos burbulas sprogo Niekam ne paslaptis, kad Kinijos akcijų burbulas jau sprogo. Kinijos akcijų rinką atspindintis indeksas Shanghai Stock Exchange Composite Index nuo birželio 12 dieną pasiekto piko jau spėjo pasikoreguoti maždaug 40%. Tačiau žvelgiant plačiau, t.y. nesikoncentruojant vien tik į Kinijos akcijas, galima būtų teigti, kad konkrečiai šis įvykis pasaulinėms finansų rinkoms turėjo minimalią įtaką.

Praėjusios finansų krizės pamokas Lietuvos gyventojai išmoko tik iš dalies: praradę pagrindinį pajamų šaltinį, 30 proc. respondentų galėtų sėkmingai dengti pragyvenimo išlaidas ne mažiau kaip tris mėnesius, dar 29 proc. tai galėtų daryti mėnesį. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas.

Pokalbis dėl darbo dažnam sukelia nemažai streso. Kur žiūrėti? Kaip laikyti rankas? Kaip pasiruošti atsakyti į vienokį ar kitokį klausimą? Patarimų, kaip sužavėti darbdavį, kiekvienas esame girdėję ne kartą. Tačiau įdarbinimo specialistai pažymi, kad darbo pokalbio metu ne tik įmonė renkasi darbuotoją, bet ir kandidatas renkasi būsimą darbo vietą. Todėl bijoti klausimą užduoti patiems – neverta.

Aviakompanija „Ryanair“ keliauti mėgstantiems lietuviams pranešė stulbinančią žinią – skrydžius žiemos sezono metu vos už 9,99 eur. Už tokią juokingą kainą bendrovė paleido į prekybą net 500,000 bilietų į 8 miestus. Už 9,99 euro keleiviai galės skraidyti lapkričio, gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais. Pasiūlymas galioja tik nuo spalio 30 d. vidurnakčio, įsigyjant bilietus svetainėje www.ryanair.com iki 2015 m. lapkričio 2 d. vidurnakčio.

Šiomis dienomis šalies turgūs ir kapinių prieigos pilnos šurmulio. Į chrizantemų margaspalvius žiedus besidairantys pirkėjai jau iš anksto ieško, kuo per Vėlines papuošti artimųjų kapus. O paganyti akis yra į ką. Kad gėlių pardavėjams pats darbymetis, nesunku susigaudyti – turgaus prekystaliai lūžte lūžta nuo gėlių įvairovės ir puokščių gausybės. Panevėžietė Alma kasmet kapų puošmenomis prekiaujanti žemdirbių turguje Vėlinių prekyba nesiskundžia.

Valdžioje esantys politikai, dažnai yra kaltinami, kad jie veikia populistiškai, nekuria Lietuvos ateities, o tik gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Likus metams iki rinkimų paduodami liaudžiai duonos ir žaidimų, šiltuose postuose jie sėdi ir dešimtmečiai. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiniame tinkle rašo, kad demokratinėse valstybėse tobulą mokesčių sistemą sukurti sudėtinga.

„Vilniaus energijos” darbuotojai gavo oficialią informaciją iš įmonės administracijos, kad nuo 2016 m. sausio mėn. 1 d. nutraukia elektros ir šilumos energijos gamybą trečiojoje elektrinėje ir atleidžia tuos įrenginius aptarnaujantį personalą. Taip pat oficialiame rašte teigiama, kad nenaudojamą turtą nuomos sutartyje numatyta tvarka planuoja grąžinti nuomotojui – savivaldybei. Šildymo sezono metu jau lapkričio ir gruodžio mėn.

Programišiai nulaužė nemokamą internetinių svetainių talpinimo paslaugas siūlančios lietuvių įmonės "Hostinger“ duomenų bazę ir paviešino daugiau nei 13 milijonų vartotojų duomenis. Kaip rašo securityaffairs.co, programišių auka tapo internetinių svetainių talpinimo platforma 000Webhost. Tarp paviešintos informacijos – milijonų vartotojų prisijungimai, slaptažodžiai, elektroniniai paštai, IP adresai ir pavardės. Šiuo metu platformos puslapis neveikia - siekiama pašalinti atsiradusias problemas.

Maistui daugelis kas mėnesį išleidžiame didžiąją dalį savo pajamų. Tačiau nejaučiame to taip skausmingai, kaip, pavyzdžiui, nuomos mokesčio, paskolos grąžinimo, įmokos už automobilį ar mokesčių už komunalines paslaugas. Taip yra todėl, kad maisto produktus perkame dažnai ir palyginus nedideliais kiekiais. Ir vis dėlto daugiau nei pusę uždirbamų pinigų sudarančias išlaidas reikėtų vertinti atsakingai.

Kad ir kaip atrodytų keista ir paradoksalu, tačiau tie, kurie turi pasiskolinę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, tikrai turėtų laukti infliacijos. Šiuo metu pinigai, kurie „guli kojinėje“ ir niekur nedirba ne tik nepraranda vertės bet ir dėl neigiamos infliacijos arba kitaip defliacijos įgauna didesnę vertę. Tai vyksta nepaisant Europos centrinio banko (ECB) titaniškų pastangų įsukti ekonomiką.

Visame pasaulyje, įskaitant mūsų kaimynes Latviją ir Estiją, perkant internetu įprasta atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tą patvirtinta atsiskaitymų kortelėmis interneto parduotuvėse statistika užsienio šalyse, pirkėjų poreikį atsiskaityti kortelėmis byloja ir bankų išduotų mokėjimo kortelių skaičiai.

 Pusė lietuvių, norinčių kurti verslą, teigia, kad juos šiuo metu stabdo informacijos trūkumas (50 proc.) arba idėjų stoka (49 proc.). Visgi mažėja dalis tų gyventojų, kuriuos nuo verslo idėjos įgyvendinimo atgraso nepalanki verslumui aplinka arba baimė rizikuoti. Tai atskleidė Baltijos šalyse atliktas SEB banko tyrimas, kurio metu buvo tirtos gyventojų nuostatos kurti nuosavą verslą.

Nuo lapkričio 1 d., Visų šventųjų dienos, įsigaliosiančios griežtesnės būsto paskolų išdavimo tvarkos NT vystytojai gali net nepajusti, sako NT projektus finansuojančio banko ir NT agentūros atstovai. Tačiau jei pirkėjus sugriežtinimas paveiks labiau nei tikimasi, būsto neįperkantys gyventojai tik dar labiau pagyvins naujos statybos butų nuomos rinką, prognozuoja pašnekovai.

Pasaulinei sveikatos organizacijai ir Tarptautinei vėžio tyrimų agentūrai šią savaitę pateikus išvadas, kad perdirbta mėsa yra viena iš žarnyno vėžio atsiradimo priežasčių, vieni teigia daugiau nebevalgysią mėsos, o kiti tikina, kad geriau jau mirti sočiam anksčiau, nei alkanam vėliau. Tyrimai rodo, kad rizika susirgti žarnyno vėžiu padidėja 18 proc.

Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme prasidėjo teisminis procesas, kuriame „Vilniaus prekybos“ grupės atstovai prašo įpareigoti smulkųjį akcininką Mindaugą Marcinkevičių pripažinti, kad tam tikri jo žiniasklaidoje paskelbti teiginiai apie mokesčių vengimo schemas yra netiesa. „Vilniaus prekybai“ atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė tikina, kad jie kreipėsi į teismą dėl tokių teiginių, kurie esą neatitinka tikrovės ir daro žalą įmonei.

Lietuva nereikalaus kompensacijų iš Vokietijos automobilių gamintojos „Volkswagen“ už aplinkos taršą, nes tam nėra pakankamų įrodymų, sako aplinkos ministras. Tačiau, pasak Kęstučio Trečioko, Europos Sąjungos lygiu svarstoma nuo 2017 metų vidurio sugriežtinti dyzelinių automobilių patikrą. K.Trečiokas sako, kad nėra pagrindo reikalauti kompensacijų iš „Volkswagen“, kadangi techninių apžiūrų metu anglies dvideginio (CO2) ir azoto oksido išmetimas nėra tikrinamas.

 Antradienį prie Seimo mitingavę ūkininkai reikalavo valdžios didinti žaliavinio pieno supirkimo kainas, kurios, anot jų, yra keliskart mažesnės nei Vakarų Europoje. Mitingą, kuriame dalyvavo apie 100 žmonių, surengė kaimo bendruomenė „Prie Raudonės pilies“. „Šiandien pieno kainos žemdirbiams yra aktualiausios. Žmonės melžia karves už dyką, dirba darbą, bet negauna pinigų. Supirkimo kaina yra pati žemiausia Europoje. Tas Rusijos embargas, kur pasakojama, kad jis kaltas, tai yra netiesa.

Vos pradėjusi darbą ši Vyriausybė išgarsėjo pomėgiu kurti darbo grupes, ir jo neatsisako. Reikia vilkinti problemą – kuriama darbo grupė. Reikia prastumti klausimą – kuriama darbo grupė. Darbo grupių srityje šį kartą premjerą pralenkė Sveikatos apsaugos ministrė. Ji sukūrė net 2 darbo grupes, kurios nagrinėja naują žalos pacientui atlyginimo modelį.

 Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai perka iš smulkiųjų šalies gamintojų ir prekybininkų, yra galimybė pasiderėti dėl kainos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Šią priežastį įvardijo daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų. Antra dažniausiai minėta priežastis, kurią nurodė 50 proc. apklausos dalyvių – smulkieji vietos gamintojai ir prekybininkai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį.

Paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2016“ Lietuva, palyginti su praėjusiais metais, pakilo per 4 pozicijas ir užima 20 vietą iš 189 šalių, o tarp Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuva užima 8 vietą. Kaip skelbia „Doing Business 2016“, Lietuva lieka viena iš palankiausiai pagal turto registravimą ir sutarčių vykdymą vertinamų šalių pasaulyje.

Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai perka iš smulkiųjų šalies gamintojų ir prekybininkų, yra galimybė pasiderėti dėl kainos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Šią priežastį įvardijo daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų. Antra dažniausiai minėta priežastis, kurią nurodė 50 proc. apklausos dalyvių – smulkieji vietos gamintojai ir prekybininkai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį.

Baltijos šalyse atliktas gyventojų saugumo indekso tyrimas atskleidė, kad nesaugiausi dėl savo darbo vietų Baltijos šalyse jaučiasi latviai – 56 proc. jų išreiškė nerimą dėl galimo darbo netekimo. „ERGO Insurance“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis 52 proc. Lietuvos ir 49 proc. Estijos gyventojų taip pat baiminasi netekti darbo ir negalėti susirasti kito. Itin toks scenarijus baimina po trečdalį lietuvių bei latvių ir ketvirtadalį estų.

Naujausiame Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2016“ Lietuva šiemet atiteko 20 vieta iš 189 šalių - viena pozicija aukščiau nei praėjusių metų reitinge. Lietuvos atotrūkio nuo geriausio rezultato rodiklis (angl. Distance to Frontier, arba DTF) šių metų reitinge yra 78,88 proc., arba 0,69 punkto geresnis nei pernai (78,19 proc.), rodo antradienį paskelbti Pasaulio banko duomenys.

Lietuvoje nerimsta įvairiausi gandai apie Vokietijos mažmeninės prekybos maisto produktais lyderės „Lidl“ atidarymą Lietuvoje. Prekybos tinklas išlaiko paslaptį ir neatskleidžia, kada lietuviai galės įžengti į šias parduotuves, tačiau ne paslaptis, kad toks laukimas kompanijai brangiai kainuoja. tv3.lt duomenimis, prekybos tinklas „Lidl“ bus atidarytas tik apie 2016 metų vidurį, o šiuo metu įmonė siunčia darbuotojus pusės metų mokymams į užsienyje esančias tinklo parduotuves.

Darbo partija įregistravo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama uždarosioms akcinėms bendrovėms įstatinio kapitalo reikalavimą sumažinti iki 1 euro. Projekto pataisą užregistravo Darbo partijos frakcijos nariai Vytautas Gapšys, Darius Ulickas ir Valdas Skarbalius. Šiuo metu LR akcinių bendrovių įstatyme yra nustatyta, kad uždarųjų akcinių bendrovių įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų.

Ketvirtus metus iš eilės paskelbtos „Aon Best Employers“ titulus pelniusios organizacijos Baltijos šalyse. Geriausiais darbdaviais 2015 m. tapo „Lietuvos draudimas“ bei Latvijoje veikianti draudimo bendrovė „Balta“. Tai – pirmas kartas, kuomet geriausio darbdavio titulai atiteko išskirtinai vieno sektoriaus – draudimo – įmonėms. „Tyrimai rodo, kad stipria organizacine kultūra pasižyminčios organizacijos pasiekia 20-30 proc. geresnių veiklos rezultatų.

Lietuvos mokslininkai yra pasaulio mokslo elite, antradienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN vadovu Rolfu-Dieteriu Heueriu ir Lietuvos mokslo akademijos prezidentu Valdemaru Razumu. „Lietuvos mokslininkai – pasaulio mokslo elite. Tai, kad Lietuvos vardas įrašytas minint reikšmingiausius žmonijai mokslo pasiekimus – būtent jų nuopelnas“, - D.Grybauskaitė cituojama Prezidentūros pranešime.

Dabartinę pasaulio ekonomikos situaciją „Coface“ ekspertai apibūdina kaip rodančią laipsnišką išsivysčiusių šalių atsigavimą ir neramius laikus besivystančioms šalims. Išimtis – Rytų ir vidurio Europos šalys, kurios būdamos besivystančiomis, šiuo metu yra augimo fazėje. Ypač tai pasakytina apie Lenkiją, kuri demonstruoja labai gerus ekonominius rodiklius. Šalies ekonomikos augimas nulemia įmonių nemokumo atvejų mažėjimą.

Vasarą nuslopęs darbinimosi ir darbinimo procesas vėl įsibėgėjo. Šalia tradiciškai deficitinių specialybių paklausūs tapo statybos profesionalai, darbdaviai palankiau žvelgia į vyresnius darbuotojus, o pretendentai vis prasčiau moka lietuvių kalbą. „Iš visų metų laikų pats populiariausias metas darbo paieškoms – ruduo, - sako specialistų paieškos portalo cvmarket.

 Vilnius derasi su tarptautine keleivių vežimo paslaugas teikiančia įmone „Uber“, kuri galėtų tapti taksi alternatyva sostinėje. Tarptautinė keleivių vežimo įmonė „Uber“ žengia į Vilnių. Bendrovės atstovai antradienį pasirašė pasitikėjimo memorandumą su miesto metu Remigiju Šimašiumi. Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, su bendrove sutarta, kad netrukus sostinėje pradės veikti bandomoji dalijimosi automobiliais programa.

 Lietuvoje dažna įmonė mano, kad geriausia reklama yra kliento rekomendacija iš lūpų į lūpas, tačiau realybė rodo, kad rekomendacijos ne visada atspindi tikrąją kliento patirtį. Lietuviai yra labiau linkę dalintis patirtimi apie tokius sektorius kaip restoranai, kavinės ir prekybos tinklai. Atsiliepimus apie šias paslaugas yra linkę duoti 65 proc. mūsų šalies gyventojų, todėl ir teigiamų rekomendacijų šias paslaugas teikiančios įmonės susilaukia daugiau.

 Per ateinančius penkerius metus Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms bus skirta atitinkamai 353 ir 326 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, skirtų Sumaniosios specializacijos strategijai įgyvendinti. Tačiau verslas pasigenda aiškių kriterijų, pagal kuriuos bus skirstomos ES lėšos švietimo sistemoje, antradienį rašo žiniasklaida.

Komercinių bankų lūkesčiai dėl būsto kainų keičiasi – dar prieš metus bankai tikėjosi, kad būstas, ypač naujos statybos, brangs, o šių metų rudenį atliktoje apklausoje neliko nė vieno banko, besitikinčio būsto brangimo. „Naujų statybų gausa, ypač Vilniuje, veikia kaip kainas stabilizuojantis veiksnys, o pakankamai subalansuotą nekilnojamojo turto rinkos plėtrą atspindi ir pasikeitę bankų lūkesčiai.

Po euro įvedimo žmonės teigia pastebintys įvairių prekių kainų augimą ne tik prekybos centruose, bet ir turgavietėse. Tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad anksčiau į turgų užsukę piliečiai tikėdavosi įsigyti prekių pigiau nei parduotuvėse – dabar nusivilia išvydę kainas. Lietuvos statistikos departamento kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad lyginant pastarųjų devynių mėnesių kainas yra pastebimas aiškus prekių kainų augimas turgavietėse.

 Eksporto skatinimo agentūrą „Versli Lietuva“ palieka beveik dvejus metus jai vadovavęs Mantas Nocius. Agentūra pirmadienį pranešė, kad M. Nocius dėl asmeninių priežasčių atsistatydina iš pareigų nuo lapkričio 9 dienos. „Galiu tik pasakyti, kad su sveikata nesusiję ir su noru praleisti daugiau laiko su šeima. Dar galiu pasakyti, kad tikrai neturiu kažkokių piktumų ir tiesiog kaip skyrybos yra toks dalykas, norisi taikiai padaryti.

Teroro aktai ir šimtai žuvusiųjų Ankaroje neatgraso lietuvių nuo poilsio Turkijoje. Ji tebėra populiariausia turistų traukos šalis. Tačiau tai tikrai ne pats keisčiausias tautiečių sprendimas. Šiuo metu atsiranda norinčių nuvykti net ir į Siriją. Dar vasarą Tuniso didmiestį Susą sukrėtusios žudynės taip pat neatgrasė tautiečių, ir praėjus vos kelioms savaitėms, kelionių agentūras užplūdo norintys vykti į šią Šiaurės Afrikos valstybę.

Švedijos koncernas „Modern Times Group“ (MTG), Lietuvoje valdantis TV3 ir Viasat televizijos platformas, už 41 mln. eurų sumą pardavė Rusijoje valdomas mokamos televizijos platformas ir kai kuriuos mokamos televizijos kanalus. Visi nemokami TV kanalai, Viasat televizijos platforma Baltijos šalyse ir kanalai Viasat Sport Baltic bei TV1000 Premium lieka MTG nuosavybe.

 Lenkijos opozicinei konservatyviajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį triuškinamai nugalėjus valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO), Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas neturėtų keistis, teigia ekonomistai. „Aš manau, kad apskritai (Lietuvos ir Lenkijos - BNS) bendradarbiavimas turėtų būti šiek tiek intensyvesnis, taigi ekonomikos srityje taip pat.

Naftos žaliavų kainos gali staigiai kristi dėl jų poreikio naftos perdirbimo pramonėje sumažėjimo, mano „Goldman Sachs“ analitikai. Staigų naftos kainų kritimą gali nulemti perpildytos naftos produktų saugyklos.

Yra toks anekdotas apie jauną vaikiną, kurio įmonės prezidentas klausia, ką jaunuolis mano apie tai, kad vos atėjęs į bendrovę ir pradėjęs nuo pasiuntinuko, šis greitai tapo vadybininku, neilgai trukus – skyriaus vadovu ir štai dabar jau yra viceprezidentas. „Ačiū, tėveli“, - atsako jaunuolis. Tačiau šį kartą kalbėsime ne apie tuos tėvus, kurie savo vaikus tiesiog pasodina šiltoje vietoje.

 Kepti picas, plauti indus, tvarkyti virtuvę – tokius ir kitus darbus kavinės ir restoranai norėtų pasiūlyti į Lietuvą atvykstantiems pabėgėliams. Darbdaviai pabėgėlių laukia išskėstomis rankomis ir sako pasiruošę mokėti tokį patį atlyginimą kaip lietuviams, mat vietinės darbo jėgos katastrofiškai trūksta. Štai didžiausias Lietuvoje restoranų ir kavinių tinklas tvirtina galintis įdarbinti iki 50-ies žmonių.

Vertinant pastarųjų metų darbo užmokesčio tendencijas Lietuvoje, pastebima, kad didžioji dalis bendrovių didina bazinį darbo užmokestį, tačiau augimo vidurkis nėra didelis – apie 2%, rodo atlyginimų rinkos tyrimas. 2015 m. 82 proc. įmonių Lietuvoje savo darbuotojams didino bazinį atlyginimą, o 2016 m., prognozuojama, jog didins 75 procentais. Šiais metais baziniams atlyginimams pakelti įmonės vidutiniškai skyrė 2,1 proc.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sulaukė keliasdešimties pasiūlymų įdarbinti ar apgyvendinti į Lietuvą perkeliamus pabėgėlius. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis BNS sakė, kad pasiūlymai kol kas bus kaupiami ir vertinami į Lietuvą jau atvykus pirmiesiems migrantams. „Turime kelias dešimtis pasiūlymų. Labai gerai, kad prie pasiūlymų yra adresai.

Lietuvos komerciniai bankai šia savaitę skaičiavo savo pelnus ir pajamas per devynis šių metų mėnesius. Tada didieji bankai šiais metais negalėjo pasigirti augančiai pelnais. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas tikino, didžiausią įtaką komercinių bankų pelnams turėjo valiutos keitimo operacijų pajamų praradimas ir tarptautinių pavedimų įkainių pokyčiais. „Didieji bankai deklaruoja, kad tai susiję su euro įvedimu ir tarptautiniais pavedimais, kurie buvo labai brangūs.