Lietuvos verslas

Seimui liko vienas žingsnis įteisinti naujoves Vartojimo kredito įstatyme ir nuo kitų metų pakeisti vartojimo kreditų išdavimo tvarką, kuri turėtų užtikrinti atsakingesnį skolinimą. Paprastai pristatome dešimt svarbiausių pasiūlytų naujovių, kurios turėtų pakeisti „greituosius“ kreditus. 1. Mažesnės palūkanos. Iki 75 proc. apribota metinių palūkanų riba paskatins daugiau vartotojų kreiptis kredito dėl palankesnių sąlygų. Šiuo metu už tokias palūkanas teikiami didesni kreditai.

Po kelionių organizatorių bankrotų bangos skaičiuojama, kad Lietuvai iš valstybės biudžeto galbūt teks padengti apie 940,1 tūkst. eurų turistų patirtų nuostolių, kurių nepadengs pačios įmonės. Ūkio ministerija skaičiuoja, kad dėl žalos gali kreiptis beveik 4,9 tūkst. nukentėjusių turistų. Susidariusią padėtį Vyriausybė svarstys pasitarime pirmadienį. Pirmieji grupiniai ieškiniai jau pasiekė teismus.

  Nuo 2016 metų vidurio minimali alga (MMA) turėtų didėti dar 30 eurų iki 380 eurų, penktadienį sutarė valdantieji.   „Galutinai sutarėme, kad nuo ateinančių metų liepos 1 dienos siūlysime, kad minimali mėnesio alga galėtų didėti iki 380 eurų“, - penktadienį po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio Seime žurnalistams pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. Premjero teigimu, sprendimas buvo priimtas vieningai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį pripažino ir leido vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą atliekanti Lietuva įpareigota nespręsti ginčo su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos. Tačiau sprendimas iš esmės nebeturi prasmės, nes įmonės veiklos tyrimas jau nutrauktas, BNS patvirtino Energetikos ministerija.

Statistika rodo, kad kiekvieną mėnesį bankomatuose išsigryninę pinigus pasiimti juos pamiršta iki 60 klientų. Banko specialistai ragina bankomate rastų banknotų neimti ‒ per 15 sekundžių pinigai automatiškai bus įtraukti atgal į bankomatą. Jei pinigai visgi paimami ir nepristatomi į banką, tai prilyginama vagystei.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiais metais ruošdamiesi Vėlinėms ir visų Šventųjų dienai, lietuviai artimųjų kapus rengiasi puošti šiek tiek kukliau: šiuo laikotarpiu aktualioms prekėms jie išleidžia vidutiniškai 3 proc. mažiau nei pernai. Šiemet pačios populiariausios pigiausios ir vidutinės kainos žvakės, gyvos vazoninės bei dirbtinės gėlės.

Arvydo Avulio valdoma įmonė „Hanner“ dar pavasarį įsigijo Vilniaus prestižinėje vietoje stovintį apleistą Žalgirio stadioną ir šalimais esančią Teatro areną, kurioje šią savaitę prasidėjo griovimo darbai. 1,4 h. sklype, ant kurio buvo pastatyta ledo arena, vėliau tapusi Lietuvos ryto krepšinio komandos arena, o paskutiniu metu vadinta teatro arena, šiuo metu vyksta griovimo darbai. Taip teigia įmonės vadovas, griovimo darbus tikimasi baigti gruodžio mėnesį, o jeigu pavyktų ir anksčiau.

Kas penktas pastaruoju metu Vilniuje parduodamas būstas yra dar tik statomame name, o kai kuriais atvejais – architektų brėžiniuose. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sostinės rinkoje pastebi naują tendenciją – dar nebaigtus statyti būstus drąsiai perka jauni būsimi profesionalai. „Dar visai neseniai gyventojai pirkdavo naujus butus tik pastatytuose namuose, nes bijodavo, kad gali pasikartoti krizės metais pasitaikydavę nesklandumai – statybos gerokai užsitęsdavo ar statytojai bankrutuodavo.

Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas – vienas tarp didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Seimo nariams ribų nėra. Socialdemokratai nelaužo savo tradicijų, ir kaip prieš kiekvienus rinkimus Seime bando prastumti progresinių mokesčių idėją. Seimo narys Algirdas Sysas siūlo tris - 15, 25 ir 40 proc. - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Pajamoms, kurios per metus nesiektų 14 tūkst. eurų parlamentaras siūlo taikyti 15 proc. mokesčio tarifą, nuo 14 tūkst. iki 36 tūkst. eurų - 25 proc.

„McDonalds“ susiduria su „gilia depresija“, kuri gali reikšti, jog atėjo kompanijos „paskutinės dienos“, tvirtina JAV franšizių valdytojai. Kompanijos gyvenimą taip apsunkino „McDonald's“ naujasis planas, turėjęs pagerinti situaciją, rašo independent.co.uk. Apklausti valdytojai labai pesimistiškai atsiliepė apie dabar restoranų tinklo jau kurį laiką patiriamą kritimą.

Seimui diskutuojant apie ateinančių metų valstybės biudžetą jau dabar matoma, kad biudžeto deficitas, lyginant su 2015 m., didėja beveik dvigubai ir sudarys 651,5 mln. eurų. Tai bus didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus, ir lems tolimesnį valstybės skolos augimą. Vienas iš būtų sumažinti biudžeto išlaidas yra mažinti valstybinį aparatą. Pasak DNB banko vyriausios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, Lietuvai reikėtų sekti Estijos pavyzdžiu.

Lietuvos apeliacinis teismas šiandien paskelbė, kad panaikina laikinąsias apsaugos priemones ir leidžia parduoti „Akropolius“ uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus prekyba“ arba kitiems jos nurodytiems asmenims. 2015 m. gegužės mėn. nutartimi sudaryti tokius sandorius buvo laikinai uždraudęs Vilniaus apygardos teismas vieno iš akcininkų Mindaugo Marcinkevičiaus prašymu.

Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“ siūlo naują investavimo alternatyvą su garantuota 5 proc. metine grąža. Investuotojai ne tik įsigys nekilnojamąjį turtą, bet ir gaus garantuotas kasmėnesines pajamas iš būsto nuomos. Pasak įmonės atstovų, tai nauja verslo paslauga, skirta patikimų investavimo galimybių ir alternatyvų ieškantiems bei santaupų sukaupusiems žmonėms.

Po išsamių tyrimų, kurie buvo pradėti 2014 m. birželį, Komisija padarė išvadą, kad Liuksemburgas suteikė atrankiųjų mokesčių lengvatų grupės „Fiat“ finansų bendrovei, o Nyderlandai – grupės „Starbucks“ kavos skrudinimo bendrovei. Abiem atvejais nacionalinių mokesčių administratorių sprendimų dėl mokesčių pasekmė – dirbtinai sumažinti bendrovių mokami mokesčiai. Dviem tirtais sprendimais dėl mokesčių patvirtinti dirbtiniai ir sudėtingi metodai, kaip nustatyti bendrovių apmokestinamąjį pelną.

Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) valdyba kol kas dirbs laikinai - trečiadienį ji bus sudaryta tik iš savivaldybės darbuotojų, o nuolatinė valdyba turėtų būti suformuota lapkritį. Pasak bendrovės stebėtojų tarybos pirmininko Arvydo Sekmoko, kol kas nepateiktos nepriklausomų valdybos narių kandidatūros.

Lietuvos energetinis saugumas faktiškai jau yra užtikrintas, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas. Komitetas trečiadienį išklausė informaciją, kaip įgyvendinami energetinį saugumą užtikrinantys strateginiai projektai. „Mes šiandien esame pasiekę energetinį saugumą, tai yra turime daug alternatyvų, iš kurių galima apsirūpinti elektros energija, dujomis, ir pagrindinė užduotis, kad būtume saugūs, nebūtume energetinė sala, faktiškai yra įgyvendintas.

Kodėl sulėtėjęs Lietuvos ekonomikos augimas beveik neturėjo jokios neigiamos įtakos biudžeto pajamoms? Kaip vertinti ateinančių metų biudžetą? Ar įspėjimai, kad išlaidos auga per daug ir gali pasikartoti 2008-ųjų scenarijus, yra pagrįsti? Ir svarbiausia, ar neteks naujų metų pasitikti su smarkiai išaugusia mokestine našta? Šiemet Lietuvos ekonomika auga maždaug dvigubai lėčiau nei prognozavo Finansų ministerija ir daugelis ekonomistų, tačiau valstybės ir savivaldybės biudžetų pajamos planą virši...

Bankrutuoja viena didžiausių Serbijos alaus daryklų „Beogradska Industrija Piva“ (BIP), į kurią 2007 metais nesėkmingai investavo tuometinė alkoholio gamybos įmonė „Alita“ su partneriais. Buvęs ilgametis „Alitos“ vadovas Vytautas Junevičius sako, kad Serbijos įmonė turėjo potencialo. „Ji turėjo galimybių gyvuoti ir galėjo dirbti, galiu pasakyti tik tiek. Paskutinės informacijos apie įmonę neturiu, pastaruoju metu nesidomėjau, todėl daugiau pakomentuoti negalėčiau“, - BNS sakė V.Junevičius.

Ankstyvieji pradedančiųjų įmonių arba „startuolių“ (angl. startup) žingsniai įgyvendinant ambicingas verslo idėjas tampa iššūkiu dėl lėšų trūkumo, nelengvos investuotojų ar pardavimo kanalų paieškos bei pastangų suburti atsidavusią komandą. Susitelkusios į tam tikros idėjos įgyvendinimą, pradedančiosios įmonės dažniausiai užmiršta arba atidėlioja ne mažiau svarbų dalyką – savo intelektinės nuosavybės apsaugą.

Pienininkai praranda Lietuvos parduotuvių lentynas – čia daugėja produkcijos iš kaimyninės Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos. Tuo tarpu gyventojai sentimentus jaučia lietuviškam pienui, varškei ar sūriui. Pasak prekybininkų, pirkėjai moja ranka į lietuviškus pieno gaminius tik tuomet, kai šie būna ženkliai brangesni už importinius. Lietuviai renkasi kokybę, o ne kiekybę.

 Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas per devynis šių metų mėnesius uždirbo 50,6 mln. eurų grynojo pelno - 19,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pelnas siekė 62,7 mln. eurų. Bankas pranešė, kad grupės pelnas siekė 46,8 mln. eurų - 26,4 proc. mažiau nei pernai, kai pelnas siekė 63,6 mln. eurų. SEB banko grupės pajamos šiemet sumažėjo 11 proc. iki 115,4 mln. eurų. Pasak banko vadovo, labiausiai jos mažėjo dėl euro įvedimo.

 Lietuva, buvusi sovietinė socialistinė respublika, pirmoji iš Baltijos valstybių pareiškusi apie pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos dabar vėl yra pirmoji siekianti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, rašo “Forbes”. Tiesa, tik iš dalies. Nors Lietuva vis dar importuoja gamtines dujas iš Rusijos, ji stengiasi nuo greičiau atsiskirti nuo Europos dujų rinkos blogiečio „Gazprom“. Lenkija, galima sakyti, tokios nepriklausomybės idėją iškėlė pirma – dar 2006 metais.

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Mes esame atlikę skaičiavimus ir, priėmus pajėgumų modelį, naudą turėtų tie miestai, kuriuose šilumos tiekėjai degina dujas. Tai jiems šildymo kaina kažkiek tai sumažėtų, nes sumažėtų sąnaudų dalis, kuri tektų jiems, „Žinių radijui“ sakė Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė. „Sumažėtų kelias procentais, nes čia reiktų lyginti atskiras savivaldybes.

Gerėjant situacijai darbo rinkoje ir didėjant vidutinėms dirbančiųjų pajamoms, finansinė gyventojų padėtis gerėja visose trijose Baltijos šalyse – jų sukaupto turto vertė didėja sparčiau negu turimų įsipareigojimų. SEB bankų Baltijos šalyse duomenimis, šiemet Lietuvoje ir Latvijoje sparčiausiai didėjo santaupos tų indėlininkų, kurie savo sąskaitose jau yra sukaupę santykinai didesnes sumas – bent 1,6 tūkst. eurų Lietuvoje ir 1,7 tūkst. eurų Latvijoje.

Finansų ministras prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs kiek daugiau nei manyta anksčiau - daugiau nei 2 proc. Rimantas Šadžius sako, kad tokia prognozė remiasi augančia vidaus paklausa ir mažmenine prekyba. „Įvertinę visas tendencijas, manome, kad realistinis BVP augimas, kurio galėtume šiemet laukti, yra 1,9 proc.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) teigimu, smulkiųjų vartojimo kreditų rinka išgyvena nuosmukį, kurį dar labiau gali paskatinti Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Ir netrukus teks keisti smulkiųjų kreditų sąvoką, nes mažesni nei 290 eurų kreditai bus duodami retai. Jų teigimu, per devynis šių metų mėnesius LSVKA priklausančios įmonės išdavė 337,5 tūkst. smulkiųjų (iki 290 eurų) vartojimo kreditų. Tai 18,5 proc.

Kiekvienas metų laikas turi savo liūto dalį išlaidoms būstui. Analitikai teigia, kad vasarą didžiausią pinigų sumą vartotojai paprastai skiria elektros energijos išlaidoms padengti. Vidutiniškai vienas namų ūkis praėjusią vasarą elektros sąskaitoms apmokėti skyrė po 13 eurų per mėnesį ir tai buvo mažiausia suma per pastarojo penkmečio vasaros laiką. „Praėjusią liepą, pirmą kartą po atominės elektrinės uždarymo, vienas namų ūkis apmokėti elektros sąskaitai išleido vidutiniškai 12,94 eurų.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako parlamentui antradienį teikiamame kitų metų biudžete pasigendanti socialinio jautrumo, o daugiau, nei numatyta projekte, nekeliant minimalios algos, patvirtintį jį „bus sudėtinga“. Anot L.Graužinienės, biudžeto projekte numatyta daug teigiamų dalykų, tačiau jame nepakankamai atsižvelgta į mažas pajamas gaunančių žmonių interesus, pranešė Seimo pirmininkės biuras.

Vienas Lietuvos bankininkystės lyderių bankas „Swedbank“ šiemet per devynis mėnesius uždirbo 59 mln. eurų grynojo pelno - 30 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Tam didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir didėjusios išlaidos atidėjiniams. „Veiklos rezultatai atspindi finansinio sektoriaus aplinką ‒ jiems įtakos turėjo vis dar rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos ir smarkiai susitraukusios pajamos iš tarptautinių pavedimų ir valiutos keitimo operacijų.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Seimui antradienį teikiamas kitų metų deficitinio „Sodros“ biudžeto projektas, kuriame numatytos lėšos vidutinės pensijos nuo metų pradžios padidinimui vidutiniškai 8 eurais iki 265 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė yra pareiškusi, kad pensijas kitais metais leidžia padidinti, nes į „Sodrą“ geriau surenkamos įmokos, didėja vidutinis atlyginimas. Bazinė pensija kitąmet turėtų didėti 4 eurais iki 112 eurų.

Seimui antradienį pristatomas tradiciškai subalansuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektas - numatoma, kad 2016 metais sveikatos sistemoje pajamos ir išlaidos padidės 4,1 proc. iki 1,438 mlrd. eurų. Didžioji dalis PSDF biudžeto išlaidų bus skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos priemonėms. Pabėgėlių sveikatos priežiūrai kitais metais PSDF biudžete numatyta 0,5 mln.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai jau trina rankas ruošdamiesi uždirbti iš žvakių. Žmonės skundžiasi, kad kainos kandžiojasi, tačiau prekybininkai dievagojasi dėl euro įvedimo kainų beveik nekeitę, nebent keliais centais – apvalindami. Masiškai perkamos pigiausios ir paprasčiausios žvakutės, nors prekybininkai siūlo ir įvairiausių įdomybių – net elektronines žvakes. Iki vėlinių belikus dviem savaitėms, prekybos centrų lentynos jau lūžta nuo kapų žvakių gausos.

Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta Valstybės valdomų įmonių veiklos 2014 m. ataskaita, kurioje pateikti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansiniai rezultatai ir pirmą kartą atskleisti duomenys apie valstybės valdomų įmonių vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį. „Pernai valstybės valdomos įmonės išliko svarbia Lietuvos ūkio dalimi – indėlis į šalies ekonomiką sudarė 3 procentus bendrojo vidaus produkto. 2014 metais šios įmonės uždirbo apie 2,3 mlrd. eurų pajamų, tai 5,6 proc.

 Mobiliojo ryšio operatoriai „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė“ teigiamai vertina Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtas radijo dažnių aukciono konkurso sąlygas, kurios, anot jų, leidžia iš anksto planuoti tinklo plėtrą ir būtinas investicijas. Konkurse ketinęs dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) komentarų kol kas neteikia. „Įsigilinę į paskelbtas aukciono sąlygas, pastebėjome tam tikrų neatitikimų tarp sąlygų aprašo ir jo priedų.

Sukčiai bendrovės „Lidl Lietuva“ vardu sukūrė netikrą paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“. Čia publikuotos nuotraukos su prekybos tinklo logotipu, o lankytojai kviesti dalyvauti konkurse. „Lidl Lietuva“ atstovai praneša, kad šis puslapis yra apgavystė. Reaguojant į situaciją, šiandien minėtoji paskyra buvo užblokuota. Bendrovė „Lidl Lietuva“ ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią analogiškiems atvejams ateityje.

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje šoktelėjo į viršų 13 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį šiais metais. Tuo metu Estijoje kaina susitraukė beveik trečdaliu. Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę paaugo iki 73,34 EUR/MWh ir buvo didžiausia šiemet. Tokį kainos augimą daugiausia lėmė sumažėję importo pajėgumai – elektros energijos kiekis, importuotas iš Estijos, Rusijos ir Baltarusijos, buvo mažiausias šiemet.

Prekybos tinklas „Maxima“ nuo šiandien atsisako dvigubo kainų žymėjimo ir pradeda keisti kainų etiketes. Iki šių metų lapkričio 1 d. visose tinklo parduotuvėse kainos bus rašomos jau tik viena – euro valiuta. „Pastebime, kad pirkėjai jau priprato prie euro – mūsų parduotuvių ir nemokamos info linijos darbuotojai sulaukia vis mažiau su kainų konvertavimu susijusių klausimų. Mūsų duomenys rodo ir tai, kad vartojimas pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ir pamažu auga.

Bendrovių „Teo“ ir „Omnitel“ sujungimas – jau kurį laiką verslo padangėje sklandanti idėja, kurią dar pakaitino šių įmonių pagrindinės akcininkės „TeliaSoneros“ atstovų pareiškimai. Analitikai šį sandorį dar 2013 m. laikė realiu ir sakė, kad jis taptų vienu didžiausių susijungimų Lietuvos verslo istorijoje. Nors TEO vadovai tikina, kad šiam sandoriui nereikalingas Konkurencijos tarybos leidimas, rinka mano kitaip.

Suklusote? Paminėjus seniausiąją profesiją, daugeliui galvoje pirmiausia gimsta poetų plačiai apdainuotas vaizdinys. Tačiau gerokai anksčiau, dar prieš atsirandant prekybai meile, atsirado tiesiog prekyba - žmonės nuo pat pradžių mainėsi gėrybėmis ir produktais. Ko per tiek metų sugebėjome pasiekti? Prekybos poreikis bėgant metams tik augo ir šiandien tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje tai - viena populiariausių profesijų.

Eurozona šiemet pagaliau pasiekė lūžio tašką. Po neramaus periodo 2012-2013 metais ir stabilesnių 2014-ųjų, eurozonos augimas šiemet pradeda įsibėgėti, po pusę procento didėdamas jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, o per 2015 m. turėtų siekti 1,6 procento. Tai daugiausia lemia silpnesnis euras, sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir padidėjęs eksportas į JAV bei Didžiąją Britaniją. Prognozuojama, kad verslo investicijų apimtys 2016 m. taip pat įgaus pagreitį.

Izraelio verslininkai menkai domisi Lietuva - investicijas stabdo per didelis šios šalies atstumas nuo Lietuvos, sako „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas ir prognozuoja, kad Izraelyje būtų sėkmingos tos lietuvių investicijos, kurios sukurtų pridedamąją vertę inovatyvioms technologijoms.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo. Dėl šios priežasties per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose.

Įpusėjus rudeniui, būsto nuomos paklausa didmiesčiuose išlieka itin didelė. Siūlantieji nuomotis būstą Vilniuje nuomos kainų nemažina – vidutinės nuomojamų butų pasiūlos kainos sostinėje laikosi stabilios. O Kaune ir Klaipėdoje nuomojamų butų pasiūlos kainų kreivė nors ir pamažu, bet ima krypti žemyn.

 Spalio 15 dieną Lietuvos išleistos euroobligacijų emisijos, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų, atkreipė tarptautinių finansų rinkų ir ekspertų dėmesį, kaip mūsų šalies visų laikų didžiausia, pigiausia ir ilgiausiam laikotarpiui rinkoje pasiskolinta suma.

 Lietuvos potencialas inovacijų, mokslo srityje – didžiulis, sutarė penktadienį diskusijoje Kaune apie inovacijų ir robotikos ateitį Lietuvoje kalbėję aukštųjų technologijų įmonių vadovai. Jie pabrėžė būtinybę koncentruotis į mokslininkų darbus, kurie naudingi pramonei, medicinai, statyboms, socialinių paslaugų gerinimui, o sukurti produktai gali būti sėkmingai parduoti pasaulinėse rinkose. „Mes dar turime daug paskatų dirbti.

Nors Lietuvoje vis dar nenumaldomai tęsiasi emigracija, tačiau anot ekonomisto Žygimanto Maurico, Vilnius gali tapti didžiausiu Baltijos šalių miestu. Vyriausias „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje dėsto priežastis dėl kurių Vilnius po 10-15 metų aplenks Rygą. „Geroji žinia: Vilnius jau po 10-15 metų aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Kodėl? Pirma, Vilniuje jau dabar gyvena daugiau jaunimo nei Rygoje (žr.

Lietuvoje augant tinklinių parduotuvių skaičiui, smulkusis verslas išlieka svarbiu vietos ekonomikos varikliu – ypač šalies regionuose. „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pas smulkiuosius vietos gamintojus ir prekybininkus nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Didmiesčiuose, priešingai nei regionuose, daugelis pas smulkiuosius apsiperka gerokai rečiau.