Tokį sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“. Tačiau Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, o „Nordea Bank“ jau pareiškė, kad juo vadovautis neketina.
„Laikytis sutarčių privaloma visoms susitarusioms šalims, taigi ir bankai privalo palūkanas skaičiuoti būtent taip, kaip numatyta sutartyje, net jei tai reiškia, kad paskolos gavėjas grąžina mažiau, nei pasiskolino“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos banko nuomone, komercinio banko atsisakymas taikyti vartotojui naudingas neigiamas palūkanas vertintinas kaip sutarties sąlygų nesilaikymas.
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nagrinėjo vartotojų ginčus su „Nordea Bank“, kuris atsisakė taikyti neigiamas palūkanas paskoloms Šveicarijos frankais, kai bazinė palūkanų norma tapo ne tik neigiama, bet ir didesnė už banko maržą. Tais atvejais bankas neigiamas palūkanas prilygino nuliui, nors ginčijamosiose sutartyse su vartotojais dėl to nebuvo sutarta. Savo ruožtu vartotojai reikalavo, kad bankas taikytų visą neigiamų palūkanų dydį ir mažintų grąžintiną paskolos dalį.
Išanalizavęs ginčijamas vartotojų ir „Nordea Bank“ sutartis, šalių argumentus ir kitas aplinkybes, Lietuvos bankas nusprendė, kad banko atsisakymas taikyti neigiamas palūkanas neatitinka šių sutarčių sąlygų ir yra nesąžiningas vartotojų atžvilgiu.
Lietuvos banko vertinimu, nagrinėtos „Nordea Bank“ su vartotojais sudarytose paskolų sutartyse nustatyta, kad metinė palūkanų norma turi būti skaičiuojama sudedant bazinę palūkanų normą ir maržą. Lietuvos banko nuomone, kai bazinė palūkanų norma tampa neigiama ir didesnė už maržą, jei sutartyje nėra kitokio šalių susitarimo, vartotojui turėtų būti taikomos neigiamos palūkanos, gautos matematiškai sudedant bazinę palūkanų normą ir maržą. Atitinkamai turėtų būti mažinama bendra mėnesio įmoka, šiuo atveju – grąžintina kredito dalis arba atitinkama pinigų suma turėtų būti grąžinama vartotojui.
Lietuvos bankas įpareigojo „Nordea Bank“ perskaičiuoti pagal sutartį sumokėtas metines palūkanas ir susidariusį skirtumą arba grąžinti vartotojams, arba įskaičiuoti į mokėtinos įmokos dalį.
„Nordea Bank“ atstovas spaudai Vaidotas Cucėnas BNS patvirtino, kad tokiais atvejais, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už klientams taikomą maržą,bankas ir toliau taikys nulines, o ne neigiamas palūkanas.
„Neigiamų palūkanų reiškinys yra pakankamai naujas finansų rinkoje. Anksčiau sutartys buvo sudaromos, kai neigiamų palūkanų reiškinio net nebuvo galima tikėtis, tad šalys sutarties sudarymo metu negalėjo turėti lūkesčių, kad už pasiskolintą pinigų sumą bankai turės mokėti atlyginimą klientui (...) Mes ketiname ir toliau vadovautis Civilinio kodekso straipsniuose nustatytu paskolos/kreditavimo sutarties apibrėžimu bei jos atlyginimo principu, kurie įtvirtina pareigą grąžinti gautą pinigų sumą ir mokėti palūkanas būtent skolininkui (kredito gavėjui), o ne kreditoriui (bankui)“, - komentare BNS teigė V.Cucėnas.
Jis pabrėžė, kad paskolos tiesiogiai koreliuoja su indėliais, o Civilinis kodeksas taip pat draudžia taikyti neigiamas palūkanas už piliečių laikomus indėlius.
„Indėlininkai gali būti ramūs – primokėti už laikomus pinigus jiems taip pat neteks, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tas pats įstatymas lygiai taip pat saugo ir kreditorių (banką), kad jam būtų grąžinta visa pasiskolinta suma. Bendroms palūkanoms už paskolą tapus nuliui, klientai kas mėnesį grąžintų tik kredito dalį be jokių palūkanų. Vis dėlto, yra klientų, kurie reikalauja bankų, kad jiems už pasiimtas paskolas būtų primokama. Taigi, norėdamas įvykdyti tokius klientų reikalavimus, bankas turėtų apmokestinti indėlininkus, tačiau tiek vieną, tiek kitą draudžia daryti Civilinis kodeksas“, - tvirtino V.Cucėnas.
Šiuos argumentus „Nordea Bank“ ginčo nagrinėjimo metu pateikė ir Lietuvos bankui, tačiau pastarasis su jais nesutiko.
Anot Lietuvos banko, nors Civilinis kodeksas iš tiesų preziumuoja, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, tačiau jis taip pat nurodo, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be to, Lietuvos banko teigimu, Civiliniame kodekse taip pat yra įtvirtintas sutarčių laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
„Darytina išvada, kad šalys kreditavimo sutartyje turi teisę susitarti dėl bet kokių taisyklių, reglamentuojančių atlyginimo už naudojimąsi kreditu mokėjimo tvarką ir atlyginimo apskaičiavimą, net jeigu tam tikrais atvejais už kreditą mokėtino atlyginimo dydis lygus nuliui arba tampa neigiamas. Papildomai pažymėtina, jog faktas, kad Lietuvos įstatymuose tiesiogiai neįtvirtinta galimybė mokėti neigiamas palūkanas, nereiškia, jog šalys dėl tokios nuostatos negali tiesiogiai susitarti sutartyje arba tokios pasekmės negali kilti dėl šalių susitarimu nustatytų atlyginimo už kredito suteikimą taisyklių“, - ginčo sprendime nurodė Lietuvos bankas.
Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Jei „Nordea Bank“ neįvykdys Lietuvos banko rekomendacijos, apie tai bus paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka.
„Vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą arba kitą ginčų nagrinėjimo instituciją įstatymų nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą po Lietuvos banko sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu“, - BNS nurodė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Eglė Lukošienė.
Lietuvos bankas dar 2015 metų balandžio mėnesį yra paskelbęs poziciją dėl neigiamų palūkanų taikymo. Tuo metu skelbta, jog jei sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad bendros kliento mokėtinos palūkanos apskaičiuojamos kaip fiksuotos maržos ir kintamojo dydžio (pavyzdžiui, palūkanų normos „Euribor“) matematinė suma ir perskaičiavimo metu pastarasis kintamasis dydis yra neigiamas, bendros mokėtinos palūkanos turėtų sumažėti tuo neigiamu dydžiu.
