Tyrimo duomenimis, patys lojaliausi savo darbdaviams iš visų tirtų šalių yra Norvegijos gyventojai. Šioje Skandinavijos šalyje tik 37 proc. dirbančiųjų per paskutinius šešis mėnesius galvojo apie darbo vietos pakeitimą. Esamos situacijos keisti nėra itin linkę ir suomiai – tik 40 proc. jų prisipažino per paskutinį pusmetį turėję abejonių dėl savo turimo darbo ir svarstę jį pakeisti. Ne daug nuo Suomijos gyventojų skiriasi ir vokiečiai, kurių apie galimus karjeros pokyčius pastaruoju metu svarstė vos 1 proc. daugiau. Artimiausios Lietuvai pagal visų sektorių darbuotojų rezultatus iš visų tirtų šalių yra Latvija bei Švedija, kuriose atitinkamai po 47 proc. ir 53 proc. dirbančiųjų per paskutinius pusę metų svarstė apie darbo vietos keitimą.
Lyginant statybų sektoriaus darbuotojų lojalumą rezultatai Lietuvoje yra artimesni gautiems Suomijoje nei, pavyzdžiui, Latvijoje. Kaimyninėje šalyje keisti darbą per paskutinį pusmetį svarsčiusių statybų sektoriaus darbuotojų dalis siekia 59 proc. – 17 proc. daugiau nei tarp Lietuvos gyventojų.
„Nors bendrai lietuviai yra daugiausiai apie darbovietės kaitą svarstantys visų nagrinėtų šalių gyventojai, tačiau pažymėtina, kad statybų sektoriuje dirbantys mūsų tautiečiai žymiai rečiau jaučia poreikį ar norą pereiti dirbti į kitą įmonę ar pakeisti savo darbo pobūdį ir profesiją. Tyrimo rezultatai rodo, kad statybų sektoriaus įmonės mūsų šalyje šiandien užtikrina pakankamai patrauklias darbo sąlygas ir konkurencingą atlygį. Lietuvos statybų sektoriaus augimas pastaraisiais metais ir prognozuojamas stabilumas, be abejo, didele dalimi lemia jo patrauklumą darbuotojams ir darbdavių siekį išlaikyti turimus specialistus“, – sako Gintarė Junevičiūtė, statybinės technikos ir modulinių patalpų nuomos bendrovės „Cramo“ Rytų Europos regiono rinkodaros ir komunikacijos vadovė.
Anot G. Junevičiūtės, prie didesnio statybų sektoriaus darbuotojų lojalumo šalyje prisideda ir pastaruoju metu pastebimos darbdavių pastangos kurti saugesnes darbo vietas savo darbuotojams.
„Aktyviai dirbame su statybos sektoriumi teikdami įvairios statybinės technikos nuomos paslaugas, todėl pakankamai aukštą darbuotojų lojalumą pastebime ir savo praktikoje – retas specialistas palieka mūsų pačių įmonę, o metinė darbuotojų kaita yra 0 proc. Tai pasiekiame kurdami ilgalaikius santykius tiek su darbuotojais, tiek su klientais“, – sako bendrovės „Cramo“ Rytų Europos regiono rinkodaros ir komunikacijos vadovė.
Nerilė Naprienė, „YIT Kausta“ personalo vadovė, teigia, jog konkurencija dėl darbuotojų statybų sektoriuje – itin įtempta, o norėdamos išlaikyti darbuotojus įmonės turi suteikti ne tik stabilias darbo sąlygas, bet ir papildomos vertės.
YIT korporacijos, kuriai priklauso „YIT Kausta“, kasmet atliekamas darbuotojų pasitenkinimo tyrimas rodo, kad Lietuvoje darbuotojų lojalumui svarbiausi trys aspektai: santykiai su vadovu ir kolektyvu bei grįžtamasis ryšys; įmonės finansinis stabilumas, skaidriai ir laiku mokamas atlyginimas; saugios darbo sąlygos.
Įmonėje „YIT Kausta“ darbuotojų kaita yra natūrali. Darbuotojai, karjerą pradėję nuo žemiausio laiptelio, vėliau užima statybos darbų vadovo poziciją ir pan. Todėl darbuotojų kaita administracijoje yra beveik 0 proc., o tarp darbininkų siekia apie 4 proc. Statybų sezono metu įmonėje vidutiniškai dirba 380 darbuotojų.
„Tiesa, pastaraisiais metais atlyginimai statybų sektoriuje Lietuvoje po truputį auga. Galima numanyti, kad nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimas, lemiantis ir didesnę konkurenciją dėl darbuotojų, atlyginimų augimas, skaidrėjantis verslas turi tiesioginės įtakos statybų sektoriaus darbuotojų pasitenkinimui įmone ir jų lojalumui, lyginant su kaimynine Latvija“, – teigia N. Naprienė.
Lojaliausiais statybų sektoriaus, kaip ir visais likusiais, darbuotojais gali džiaugtis Norvegijos įmonės. Šioje šalyje vos penktadalis statybų sektoriaus darbuotojų per pastarąjį pusmetį svarstė apie kokius nors pokyčius darbe. Už Norvegijos rikiuojasi Vokietija (26 proc.), Suomija (39 proc.), Lietuva (42 proc.), Švedija (50 proc.) ir Latvija (60 proc.). Bendrovės „Cramo“ užsakymu atlikto tyrimo metu iš viso apklausta 2300 darbuotojų Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje.
