• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Darbo užmokesčio dydis ateityje Lietuvoje neturėtų būti siejimas su darbuotojo išsilavinimu, nusprendė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai mano, kad tokia nuostata ateityje, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, galėtų būti taikoma.

Darbo užmokesčio dydis ateityje Lietuvoje neturėtų būti siejimas su darbuotojo išsilavinimu, nusprendė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai mano, kad tokia nuostata ateityje, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, galėtų būti taikoma.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį, svarstydamas naujos redakcijos Darbo kodeksą, atmetė „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymą susieti darbo užmokesčio dydį su darbuotojo išsilavinimu.

REKLAMA

P.Gražulis siūlė įpareigoti darbdavius už pareigas, kurios reikalautų darbuotoją turėti aukštąjį išsilavinimą, mokėti ne mažiau kaip 40 proc. už minimalią mėnesio algą (MMA) didesnį darbo užmokestį. 30 proc. už MMA didesnę algą siūlyta mokėti darbuotojams, kurie pareigas gali užimti tik turėdami aukštąjį koleginį išsilavinimą, o 20 proc. - profesinį mokymą.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus universiteto mokslininkas, vienas socialinio modelio kūrėjų Tomas Davulis tvirtino, kad tokie siūlymai neįgyvendinami, nes darbo užmokesčio dydį reglamentuoja rinka, o ne įstatymai.

„Tie padidinimai niekaip nėra siejami su atliekamomis pareigomis, galbūt ir aukštąjį išsilavinimą turintis ir žemiausios kvalifikacijos darbą dirbantis žmogus turėtų pretenduoti į didesnį atlyginimą. Neparemta logika, nėra analogų užsienyje“, - komiteto posėdyje sakė T.Davulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės Eglės Radišauskienės, priėmus P.Gražulio pataisas, atlyginimai šalyje vidutiniškai galėtų padidėti daugiausia iki 7 procentų.

„Geras pasiūlymas, mes pritariame idėjai, kad žmogus, turintis išsilavinimą, turėtų gauti daugiau negu MMA, mes pasisakome už darbo užmokesčio didinimą. Tikriausiai tai (darbo užmokesčio dydžio siejimas su darbuotojo išsilavinimu - BNS) būtų svajonė Lietuvos darbuotojams, tačiau reikia įvertinti realiai šios dienos situaciją ir ji yra tokia, kad 25 proc. ir iš jų pusė dirbančiųjų yra, kurie dirba pilną darbo dieną, gauna MMA. Reikėtų paskaičiuoti, kiek biudžetiniam sektoriui, kur yra 178 tūkst. tokių darbuotojų, reikėtų padidinti algas, kiek milijonų tai kainuotų,“ - teigė E.Radišauskienė.

REKLAMA

„Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tvirtino, kad įstatyme neturėtų būti nustatyta, kiek procentų turėtų būti didinamos algos tam tikrą išsilavinimą turintiems darbuotojams. Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai žmonės su aukštaisiais išsilavinimais sutinka dirbti nekvalifikuotą darbą.

„Jis sutinka ne pagal savo kvalifikaciją dirbti, o dirbti tą darbą, kuris suteikia malonumą, bet nereikalauja aukštojo išsilavinimo“, - sakė R.Skyrienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų