Pirmasis žingsnis ‒ būtina operatyviai informuoti policiją, kad būtų užfiksuotas praradimo faktas ir dokumentas būtų oficialiai paskelbtas nebegaliojančiu. Asmens dokumento vagystės atveju būna pradedamas tyrimas. Tačiau nemažiau svarbu apie prarastą dokumentą pranešti ir savo bankui, kuriame asmuo yra atsidaręs sąskaitą. Nors tai atlikti klientus įpareigoja banko sutartis, kurią gyventojas pasirašo atsidarydamas jame sąskaitą, „Swedbank“ darbo su klientais patirtis rodo, kad gyventojai tai padaro ne visada. Apie prarastą asmens dokumentą gyventojai savo banką paprastai informuoja tik tada, kai kartu prarandama ir banko kortelė.
Jei būna prarandamas tik asmens dokumentas, pakanka pranešti šį faktą bankui ir prieigos prie sąskaitų blokuoti nereikės. Skambutis bendruoju banko numeriu užkirs kelią bet kokiems galimiems bandymams neteisėtai išsigryninti pinigus ar sudaryti interneto banko sutartį, pasinaudojus pamestu kito asmens dokumentu.
Vienas iš paskutinių tokių sukčiavimo atvejų buvo užfiksuotas viename iš „Swedbank“ klientų aptarnavimo centrų Vilniuje. Į padalinį atėjęs ir asmens ID kortelę pateikęs vyriškis paprašė išduoti prisijungimo prie interneto banko slaptažodžius. Banko darbuotojai kilo įtarimų – priešais sėdintis vyras vargiai priminė vyriškį iš ID kortelės nuotraukos. Paprašius kito asmens dokumento, vyriškis apsigalvojo ir skubiai pasišalino. Tai sukėlė dar daugiau įtarimų. Patikrinusi klientų duomenų bazę darbuotoja įsitikino, kad klientas tokiu vardu ir pavarde tikrai yra, todėl jam nedelsdama paskambino. Susisiekus paaiškėjo, kad vyriškio dokumentas iš tiesų buvo pavogtas tos pačios dienos rytą. Vyriškis jau buvo apsilankęs policijoje, tačiau apie vagystę pranešti bankui net nepagalvojo.
Ką šiuo atveju padarė banko darbuotoja? Klientų duomenų bazėje ji pažymėjo, kad kliento asmens dokumentas yra prarastas. Šį įspėjamąjį įrašą mato bet kurio kito „Swedbank“ padalinio darbuotojas, todėl sukčius neturės jokių šansų pateikęs vogtą ID kortelę sužinoti sąskaitos likutį, gauti prisijungimo duomenis ar atsidaryti naują sąskaitą. Nepriklausomai nuo to, kur jis kreipsis – į banko padalinį Vilniuje, Klaipėdoje, Biržuose ar bet kuriame kitame mieste.
Egzistuoja ne viena schema, kaip sukčiai bando pasinaudoti vogtu dokumentu. Tipiškiausi atvejai banke – prisidengus svetima tapatybe bandoma atsidaryti sąskaitą, išsigryninti jos likutį, gauti prisijungimo prie interneto banko paskyros duomenis. Kaip taisyklė, sukčiai veikia apdairiai ir norėdami sukelti kuo mažiau įtarimų stengiasi maksimaliai supanašėti su nuotraukoje esančiu žmogumi. Todėl jie atitinkamai koreguoja išvaizdą, susišukuoja plaukus ar, atvirkščiai, apsikerpa „ežiuku“ – kad atrodytų taip pat, kaip žmogus nuotraukoje.
Atėję į banką tokie sukčiai neretai apsimeta užuomaršomis ir kad nesukeltų įtarimų, pirmiausia bando išsiaiškinti „savo“ sąskaitos likutį, prašo pateikti jo išrašą. Apgaulės būdu gavę prieigą prie svetimos sąskaitos, sukčiai gali pasisavinti ne tik visas dokumentą praradusio asmens lėšas, bet ir jo vardu prisiimti greitųjų kreditų.
Žinoma, bankai taiko vidinius saugiklius, padedančius aptikti ir užkirsti kelią galimiems sukčiavimo atvejams. Tačiau laiku informavus banką apie prarastą dokumentą, tokiems sukčiavimams būna užkertamas kelias. Taigi verta pasirūpinti iš anksto, kad jūsų mobiliajame telefone būtų suvestas banko, kuriame turite atsidaręs sąskaitą, numeris. O jei ruošiatės keliauti svetur – ir numeris, kuriuo galima skambinti iš užsienio šalies.
Komentarą parengė „Swedbank“ rizikos kontrolės ekspertas Mindaugas Montvilas
