Užsienis

Rusijos laikinai okupuotame Rytų Ukrainos Luhanske esanti naftos saugykla smarkiai nukentėjo per gaisrą, kuris, pasak rusų primestų pareigūnų, kilo dėl Ukrainos smūgio, trečiadienį pranešė ukrainiečių karinės administracijos vadovas Artemas Lysohoras.

Praėjęs balandis buvo šilčiausias pasaulyje nuo stebėjimų pradžios. Be to, tai buvo pirmas balandis, kai globali vidutinė temperatūra viršijo 15 laipsnių, rodo ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenys.

Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsikvietė Rusijos reikalų patikėtinį dėl GPS signalų trikdžių, dėl kurių kaltinama Maskva. Estija, Latvija ir Lietuva praėjusį mėnesį įspėjo, kad plačiai paplitęs Rusijos vykdomas GPS trikdymas didina aviacijos incidentų grėsmę. Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cachna) sakė, kad Rusijos vykdomi palydovinės navigacijos trikdžiai ilgainiui vis didėjo, sukeldami sumaištį ir darydami didelį poveikį civilinei aviacijai.

Ukrainos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo projektą, kuris leidžia siųsti kalinius į frontą. Deputatė Olena Žuliak feisbuke pranešė, kad parlamentarai Kyjive antruoju svarstymu 279 balsais pritarė projektui. Jis leidžia mainais į amnestiją kaliniams tarnauti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose fronte. O. Žuliak duomenimis, tais bus daroma tik savanoriškumo pagrindu.

Stambulo (Turkija) oro uoste avariniu būdu nusileido „Boeing 767“ lėktuvas – skrydžio metu buvo pranešta, apie sugedusią važiuoklę. Nusileidus „FedEx“ krovininiam lėktuvui, pasirodė, kad neišsiskleidė jo priekiniai ratai, todėl orlaivio nosis rėžėsi į asfaltą ir sustojo, kol prie jo atvyko avarinės tarnybos automobiliai. Lėktuvas skrido iš Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto į Stambulą.

Europos Sąjungos valstybės narės trečiadienį pasiekė principinį susitarimą dėl plano, pagal kurį iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautas pelnas būtų panaudotas Ukrainai apginkluoti, pranešė pareigūnai. Kovą 27 ES valstybių narių lyderiai susitarė teikti pasiūlymą, kuris, kaip tikimasi, leis Kyjivui kasmet skirti apie 3 mlrd. eurų (3,3 mlrd. JAV dolerių), tačiau diplomatai dar turėjo išsiaiškinti plano detales.

Ukrainos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo projektą, kuris leidžia siųsti kalinius į frontą. Deputatė Olena Žuliak feisbuke pranešė, kad parlamentarai Kyjive antruoju svarstymu 279 balsais pritarė projektui. Jis leidžia mainais į amnestiją kaliniams tarnauti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose fronte. O. Žuliak duomenimis, tais bus daroma tik savanoriškumo pagrindu.

Rusijos kariuomenė fronto linijose epizodiškai naudoja kare uždraustus cheminius ginklus, tikėdamasi pralaužti Ukrainos gynybą. Jei pasaulis į tai griežtai ir ryžtingai nesureaguos, Rusija pereis prie platesnio tokių ginklų naudojimo, pareiškė JAV analitinio centro „Atlantic Council“ direktoriaus pavaduotoja Europoje Emma Nix.

Daugelis Didžiosios Britanijos oro uostų, tarp jų ir Londono Heathrow (Hitrou), gegužės 7-ąją susidūrė su sudėtingu iššūkiu – neveikė visa automatinių pasienio patikros vartelių sistema. Didžiosios Britanijos oro uostuose sutrikus automatinių pasienio patikros vartelių sistemos veiklai keleiviai net kelias valandas buvo įkalinti laukimo salėje.

Jungtinėje Karalystėje vyko didžiulis chaosas, dėl sugedusių oro uostų elektroninių vartų sistemų. Socialinių tinklų nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje matyti ilgos eilės prie pasų nuskaitymo vartų keliuose oro uostuose per naktį. Keleiviai taip pat pranešė, kad nusileidę lėktuvai buvo sulaikyti, o kiti teigė, kad dėl vėlavimo jie nespėjo į traukinius. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad visoje Jungtinėje Karalystėje kilęs chaosas dėl elektroninių vartų oro uostuose buvo išspręstas.

Rusijos sostinę Maskvą gegužės 8-ąją užgriuvo šlapdriba su gūsingu vėju. Pranešama, kad vėjas varto medžius, o „pavasarį teko atšaukti“ dėl netikėtai pasirodžiusio gausaus sniego, kuris nepasitrauks ir rytoj vyksiančio karinio parado metu. Šiuo metu Rusijos sostinėje oro temperatūra siekia vos +3  laipsnius. Vietos sinoptikai pažymi, kad tai yra šiems metų laikams anomalus gamtos reiškinys, atšilimas žadamas tik mėnesio vidury.

Lenkų vyriausybės ministrai ir aukščiausio rango saugumo pareigūnai trečiadienį Varšuvoje aptarė šnipinėjimo grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos, pranešė Lenkijos radijas. Posėdyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis, gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir už saugumo tarnybas atsakingas ministras Tomaszas Siemoniakas.

Lenkų pasieniečiai trečiadienį paskelbė, kad sulaikė rusų dezertyrą, neteisėtai perėjusį iš Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritorijos į Lenkiją.  Rusijos ambasada Varšuvoje teigė, kad ji apie tai nebuvo informuota, ir išreiškė abejonių dėl informacijos tikslumo.  „Sulaikėme rusų dezertyrą.

Vakarykštės Vladimiro Putino inauguracijos Maskvoje metu garbės sargyba paleido salvę šūvių iš patrankų. Patrankos buvo atsuktos tiesiai į medžiais apsodintą alėją, o vaizdo įraše matyti, kaip į šalis lekia sprogdinamų medžių dalys. Inauguracija vyko, kaip ir visuomet, Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose, o paskelbus V. Putiną einančiu pareigas, Kremliaus kieme buvo paleista salvė šūvių iš patrankų. Pirmieji į lūžtančius medžius dėmesį atkreipė rusų televizijos RBK darbuotojai.

Lietuvai nuo gegužės vidurio pradedant pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui (ET MK), užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas sako, kad šalies vadovavimo metu daugiausia dėmesio ketinama skirti Rusijos užpultai Ukrainai. „Pirmininkaujanti valstybė užtikrina organizacijos veiklos tęstinumą ir, aišku, formuluoja savo prioritetus. – Vyriausybės pasitarime sakė viceministras. – Pirma, visokeriopa parama Ukrainai, kuri kovoja prieš Rusijos agresiją.

Rusija trečiadienį pareiškė negalinti tirti beveik prieš metus įvykusios naujienų agentūros AFP žurnalisto Armano Soldino žūties nuo raketų ugnies Rytų Ukrainoje aplinkybių. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas AFP nurodė, kad šalis negali atlikti jokio tyrimo dėl 2023 metų gegužės 9 dieną žuvusio 32 metų prancūzų reporterio. A. Soldinas žuvo, kai AFP komanda buvo apšaudyta raketomis „Grad“. Tuo metu kartu su ukrainiečių pajėgomis ji buvo netoli Bachmuto.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis jau sužlugdė „daugiau nei tuziną“ pasikėsinimų jį nužudyti. Paaiškėjo, kad prezidentas vėl vos išvengė mirties. Ukrainos kontržvalgybos tyrėjai antradienį pranešė, kad išardė Rusijos sąmokslą nužudyti prezidentą kartu su kitais aukštais politiniais ir kariniais veikėjais.

Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ pranešė, kad kovo pabaigoje Europos Sąjungoje laikinosios apsaugos statusas buvo suteiktas maždaug 4,2 mln. iš Ukrainos pabėgusių žmonių. Daugiausiai laikinosios apsaugos gavėjų yra trijose šalyse: 1,2 mln. Vokietijoje (tai sudaro 30,4 proc. viso ES skaičiaus), 957 200 Lenkijoje (22,6 proc.) ir 385 tūkst. Čekijoje (9,1 proc.

Ukrainos elektros operatorė trečiadienį pareiškė, kad po naujausių Rusijos smūgių karo draskomos šalies infrastruktūrai gali būti laikinai atjungiamas elektros energijos tiekimas.

Ukrainos žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad verslininkas milijardierius Igoris Kolomoiskis, jau sulaikytas dėl kaltinimų sukčiavimu, dabar įtariamas suorganizavęs užsakomąją žmogžudystę.

Ukrainos karo ekspertas, atsargos pulkininkas Oleksandras Musijenka per televizijos maratoną pakomentavo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą apie branduolines pratybas Baltarusijoje, praneša UNIAN. „Lukašenka dabar aktyviai dalyvauja šiame procese. Galbūt jie tikrai svarstė įvairius scenarijus prieš Lietuvą, todėl Lietuva pradėjo intensyvias karines pratybas. Tačiau svarbu tai, kas pasikeitė NATO.

Kompanijai „Alphabet“ priklausanti „Google“ bendrai finansuoja bandomąją programą, pagal kurią 450 Kalifornijos šeimų, atsidūrusių ties benamystės riba, gaus 2,8 mln. dolerių (apie 2,1 mln. eurų), kad išbandytų, ar šie pinigai padės joms užsitikrinti ilgalaikį būstą, skelbia portalas „Business Insider“. Paieškos milžinės filantropinis padalinys „Google.org“ padės 225 šeimoms suteikti 1 tūkst. JAV dolerių (apie 929 eurus) per mėnesį garantuotų bazinių pajamų 12 mėnesių per penkerius metus.

2024 m. balandis buvo 11-as mėnuo iš eilės, kai pasaulinė temperatūra mušė rekordus, pranešė Europos Sąjungos (ES) mokslininkai. Šis mėnesis taip pat buvo pirmas balandis, kai vidutinė pasaulinė temperatūra buvo didesnė nei 15 laipsnių Celsijaus, rodo ES Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) duomenys.

Pastaruoju metu Vokietijoje puldinėjami politikai, užpuolikas krepšiu trenkė buvusiai Berlyno merei į galvą, trečiadienį pranešė policija. Antradienio popietę įtariamasis bibliotekoje iš nugaros prisiartino prie Franziskos Giffey ir trenkė jai į galvą ir kaklą, po to pabėgo, sakoma policijos pranešime. F. Giffey, dabar Berlyno žemės ekonomikos ministrė ir kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) narė, dėl lengvų sužalojimų buvo gydoma ligoninėje.

Rusijai surengus naują masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą, lenkų kariškiai ankstų trečiadienį pranešė, kad Lenkija buvo pakėlusi savo aviaciją. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė pareiškime nurodė, kad „pradėtos visos būtinos procedūros, siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą“. Ji pridūrė, kad „nuolat stebi padėtį“. Pranešimą cituoja Lenkijos radijas.

Lietuvai pareiškus, kad šalies kariai gali būti siunčiami į Ukrainą šiai to paprašius, bet tik į mokomąsias misijas, situaciją pakomentavo Rusijos valdžios atstovai. Vieno Rusijos Dūmos deputato teigimu, „situacijos tai nekeistų, o Lietuvai pridarytų papildomų problemų“. „Galimas Lietuvos karių siuntimas į Ukrainą niekaip neapsunkintų spec. operacijos (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje, – red. past.

Trečiadienį valstybinė žiniasklaida pranešė, kad mirė buvęs Šiaurės Korėjos propagandos vadovas, laikomas valdančiąją Kimų dinastiją supančio asmenybės kulto sumanytoju, šalies lyderis Kim Jong Unas nusifotografavo prie jo karsto. Kim Ki Namas mirė antradienį dėl senatvės ir „daugelio organų disfunkcijos“, nuo 2022 m. jis buvo gydomas ligoninėje, pranešė valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA. Jam buvo 94 metai.

Lenkijoje sulaikytas Rusijos kareivis. Kaip pranešė radijo stotis RMF FM, Vladimiro Putino armijos dezertyrą Palenkės vaivadijos pasieniečiai sulaikė vos jam kirtus sieną su Baltarusija. Sulaikytas Rusijos kariškis yra 41 metų amžiaus. Jis buvo apsirengęs civiliniais drabužiais ir be ginklo. Viskas rodo, kad jis bandė nelegaliai patekti į Lenkiją per Baltarusiją tiesiai iš Ukrainos fronto.

Britų leidinys „Financial Times“ (FT) skelbia, kad Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė leidiniui patvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti savo karius į Ukrainą į mokymo misiją. I. Šimonytė FT sakė, kad turi parlamento leidimą siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais – apie tai jos vyriausybė yra užsiminusi ir anksčiau – tačiau Kyjivas kol kas to neprašė. Lietuva, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę nuo Maskvos, nori sustiprinti savo karinę paramą Ukrainai.

Kompanija „AstraZeneca“ pradėjo visame pasaulyje atšaukinėti savo vakciną Covid-19 dėl rinką užpildžiusių atnaujintų vakcinų, skirtų naujiems viruso variantams, pertekliaus. Farmacijos bendrovė teigia, kad dėl naujesnių skiepų sumažėjo „AstraZeneca“ vakcinos, kuri nebegaminama ir netiekiama, paklausa. Kovo mėnesį bendrovė jau pranešė apie leidimo prekiauti Europos Sąjungos šalyse atšaukimą.

Trečiadienio, gegužės 8 d., 7 val. duomenimis, Juodojoje jūroje yra du Rusijos raketnešiai su 12 raketų „Kalibr“. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienio vakarą atvyko į Serbiją, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida – tai antra jo kelionės po Europą stotelė po valstybinio vizito Prancūzijoje.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti klausimą dėl Ukrainos aprūpinimo oro gynybos sistema „Patriot“. Jis tai sakė žurnalistams Vašingtone po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu, pranešė „Reuters“. „Pastarosiomis savaitėmis diskutuojama, kas galėtų pasiųsti sistemas „Patriot“ į Ukrainą (...) Prezidentas Bidenas tai paminėjo (...) per mūsų susitikimą ir aš pasakiau, kad esu atviras diskusijoms“, – sakė K. Iohannisas.

Naktį iš antradienio į trečiadienį laikinai okupuotame Ukrainos mieste Luhanske nugriaudėjo keli sprogimai. Pirminiais duomenimis, mieste degė naftos sandėlis. Apie tai pranešė apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ kovotojų lyderis Leonidas Pašičnikas. „Jie apšaudė miesto ribose esančią naftos saugyklą. Įvykio vietoje dirba Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai“, – sakė L. Pašičnikas.

Trečiadienio rytą rusai apšaudė Zaporižią, užfiksuota infrastruktūros objektų sugriovimų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusai vėl masiškai atakavo taikią Zaporižią. Jie taikėsi į kritinės ir civilinės infrastruktūros objektus. Yra sugriovimų“, – rašoma pranešime. Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino visas raketas, kuriomis Rusijos kariai praėjusią naktį atakavo Kyjivą. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, rašo „Ukrinform“. „Dar vienas raketų smūgis taikiems Ukrainos miestams, ypač Kyjivui! Šiandien, Atminimo ir susitaikymo dieną, tai dar vienas įrodymas visam civilizuotam pasauliui, kad blogis niekur nedingo! Mūsų laikų fašistai rusai toliau žudo civilius“, – parašė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serh...

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras, trečiosios šturmo brigados vado pavaduotojas, buvęs „Azov“ vadas Maksimas Žorinas teigia, kad padėtis fronte yra bene sudėtingiausia nuo pat karo pradžios, praneša „UNIAN“. Svarbiausi įvykiai: 23:38 | Įspėja Europą: jei Putinas laimės karą Ukrainoje, žemyne įsiplieks naujas konfliktas Kosovo užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad Rusija turi pralaimėti karą Ukrainoje, kad konfliktas toliau neišplistų Europoje.

Lenkija pirmadienį į orą pakėlė naikintuvus, kad virš Baltijos jūros perimtų Rusijos karo lėktuvą Il-20. Apie tai skelbia „Evropeiskaja Pravda“, cituodama Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinę vadovybę.

Rusija naktį surengė masinę ataką prieš Ukrainą, smogdama sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis bei dronais, trečiadienį pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.  Karines oro pajėgas cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.  Pranešama, kad sprogimai buvo girdimi Zaporižios, Ivano Frankivsko, Lvivo ir Kyjivo srityse.  Visuose Ukrainos srityse skambėjo oro pavojaus sirenos. Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nepateikta.

Praėjusią savaitę JAV sulaikė vieną bombų siuntą, nes Izraelis neatsižvelgė į Vašingtono „nuogąstavimus“ dėl savo planų įsiveržti į Gazos Ruožo pietuose esantį Rafos miestą, antradienį pareiškė aukšto rango amerikiečių pareigūnas. „Praėjusią savaitę sulaikėme vieną ginklų siuntą. Ją sudaro 1 800 2 000 svarų (907 kg) bombų ir 1 700 500 svarų (226 kg) bombų“, – sakė aukštas prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas portalui „The Sun“ sakė, kad Kyjivo pralaimėjimas reikštų, jog Rusija, Kinija ir Iranas, parodys, kad „Vakarai gali būti nugalėti“. G. Shappsas niūriai pareiškė, kad dabar atėjo „pavojingi laikai“, nes grėsmės kyla ne tik Europoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose bei Azijoje. Gynybos sekretorius kovas Ukrainos fronto linijoje apibūdino kaip „mėsmalę“ – JK žvalgyba šią savaitę atskleidė, kad žuvo ar buvo sužeista apie 450 tūkst.

Ukraina žino, kur smogti, kad sugadintų Krymo tiltą, tačiau turi tai padaryti tinkamu momentu, sako Ukrainos oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas, rašo UNIAN. Anot jo, žinia apie ATACMS raketų, kurios galėtų pasiekti tiltą, perdavimą Ukrainai sukėlė isteriją per Rusijos propagandoje. Tilto griūtis suduotų ir psichologinį smūgį Tilto sunaikinimas susilpnintų Rusijos pajėgas pusiasalyje, taip pat juos demoralizuotų. „Jie nebegalėtų taip aktyviai tiekti Krymui įvairios įrangos.

Ukrainos karinės žvalgybos kibernetikos specialistai išjungė rusų programinės įrangos bendrovės „1C“ internetines paslaugas, rašo „Kanal 24“. Anot leidinio šaltinių, šią operaciją gegužės 7 d. atliko Ukrainos žvalgyba. Įmonei taikomos sankcijos „1C“ yra Rusijos bendrovė, kuri specializuojasi kompiuterių programinės įrangos ir duomenų bazių platinimo, palaikymo ir kūrimo srityje. Pagrindinis bendrovės produktas yra programinės įrangos sistema, skirta bet kuriam verslo procesui automatizuoti.

Rusija antradienį pranešė, kad JAV finansuojamą teisių gynimo grupę „Freedom House“ paskelbė nepageidaujama organizacija ir uždraudė joje dirbti arba palaikyti su ja ryšius. Nuo 2015 metų Rusijos pareigūnai nepageidaujamomis paskelbė dešimtis žiniasklaidos priemonių, analitinių centrų ir pelno nesiekiančių organizacijų, o teisių gynimo grupės teigia, kad taip siekiama įbauginti kitaminčius.

JAV prezidentas Joe Bidenas griežtai pasmerkė antisemitizmą per propalestinietiškus protestus universitetuose ir patvirtino savo „geležinę“ paramą Izraeliui. „Mano įsipareigojimas žydų tautos saugumui, Izraelio saugumui ir jo teisei egzistuoti kaip nepriklausomai žydų valstybei yra geležinis – net ir tada, kai mūsų nuomonės skiriasi“, – sakė J. Bidenas antradienį JAV Kapitolijuje per renginį, skirtą Holokausto aukoms atminti.

Europos Sąjunga (ES) Vakarų Balkanų šalims žada 6 mlrd. eurų finansinę paramą. Šioms lėšomis norima paskatinti Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Serbiją, Šiaurės Makedoniją ir Kosovą įgyvendinti visapusiškas reformas ir taip toliau artėti prie ES. Tai apima ekonomines priemones, taip pat projektus, kuriais siekiama užtikrinti pagarbą teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms.

Vaizdo įraše buvo užfiksuota akimirka, kai tornadas JAV Nebraskos valstijoje sugriovė pastatą. Kaip rašo „The Guardian“, tornadas pastatą sugriovė balandžio pabaigoje. Tornadas sugriovė pastatą Nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, valstiją nusiaubė keliolika tornadų, kurie sunaikino šimtus namų ir įmonių pastatų. Vaizdo įraše užfiksuotą pastatą, kuris priklausė bendrovei „Garner Industries“, sugriovė tornadas, kurio greitis siekė 158 km/val.

Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas antradienį pasakė, kad Izraelis yra pasirengęs „gilinti“ savo operaciją Gazoje, jei derybose dėl paliaubų nebus susitarta dėl smogikų laikomų įkaitų paleidimo.

Slovakijos mokyklose ir kitose įstaigose, įskaitant bankus, antradienį sulaukta daugiau kaip 1,1 tūkst. grasinimų susprogdinti, todėl visoje šalyje buvo evakuojami žmonės, pranešė policija, paskelbusi apie pradėtą tyrimą dėl teroristinės veiklos. „Veika tiriama kaip itin sunkus teroristinio išpuolio nusikaltimas“, – sakė policijos viršininko pavaduotojas Rastislavas Polakovičius.