I. Šimonytė FT sakė, kad turi parlamento leidimą siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais – apie tai jos vyriausybė yra užsiminusi ir anksčiau – tačiau Kyjivas kol kas to neprašė.
Lietuva, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę nuo Maskvos, nori sustiprinti savo karinę paramą Ukrainai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė siųsti Europos karius į Ukrainą, nors kitos šalys vengia išprovokuoti tiesioginę konfrontaciją su Rusija.
I. Šimonytė pripažino, kad Rusija tai laikytų provokacija, tačiau pridūrė: „Jeigu mes tik galvotume apie Rusijos atsaką, tada nieko negalėtume siųsti. Kas antrą savaitę girdi, kad kas nors bus bombarduojamas“.
Šią savaitę Rusija, reaguodama į E. Macrono komentarus, pagrasino surengti taktinių branduolinių ginklų pratybas. I. Šimonytė abejojo, ar ginklai bus panaudoti, atsižvelgiant į tai, kad radioaktyviosios dalelės pasiektų ir Rusiją.
„Dažniausiai vėjai pučia iš vakarų į rytus“, – niūriai pastebėjo ji.
Ukrainiečių nedeportuos
Pasak I. Šimonytės, Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektrines, mokyklas ir ligonines.
„Rusija bando išprovokuoti naują bangą žmonių, bėgančių iš Ukrainos, nes nėra elementarių komunalinių paslaugų ir pagrindinių paslaugų“, – sakė Lietuvos premjerė.
ES yra priėmusi daugiau kaip 4,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems karo metams, kai kurių Europos šalių gyventojai vis kritiškiau vertina ukrainiečiams teikiamą paramą.
I. Šimonytė sumenkino pranešimus, kad Lietuva padės grąžinti kovinio amžiaus vyrus į Ukrainą, kuri desperatiškai bando mobilizuoti daugiau karių. „Mes neorganizuosime deportacijos ir neieškosime ukrainiečių vyrų šalyje, nes tai nebūtų teisėta“, – sakė I. Šimonytė ir pridūrė, kad ES garantavo jiems apsaugą iki 2025 m. kovo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
