Užsienis

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad smūgis perkeltųjų asmenų stovyklai Gazos Ruože buvo tragiškas incidentas, kurį jo vyriausybė tiria.

Egipto kariuomenė pirmadienį pranešė, kad per „šaudymo incidentą“ Rafacho pasienio su Gazos Ruožu zonoje, kur yra dislokuotos Izraelio pajėgos, žuvo sienos apsaugos pareigūnas, ir nurodė, jog pradėjo tyrimą. „Egipto ginkluotosios pajėgos, pasitelkdamos kompetentingas institucijas, tiria šaudymo incidentą Rafacho pasienio teritorijoje, dėl kurio vienas apsaugos pareigūnas tapo kankiniu“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Prancūzija apsisprendė siųsti į Ukrainą savo karius, kurie instruktuos su okupantais kovojančius karius. Apie tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.  „Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nuotoliu bendravo su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu. Sveikinu Prancūzijos iniciatyvą siųsti instruktorius į Ukrainą, kad jie apmokytų Ukrainos karinį personalą.

Per tris pastarąsias paras iš Baltarusijos į Lenkiją mėgino nelegaliai patekti daugiau kaip 630 migrantų. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Pasak Palenkės vaivadijos sienos apsaugos būrio atstovės spaudai majorės Katarzynos Zdanowicz, visi incidentai užfiksuoti Lenkijos ir Baltarusijos sienos Palenkės vaivadijos ruože. Nelegaliai kirsti sieną buvo mėginama Bialovežos, Narevkos, Dubiče Cerkevnės, Čeremchos ir Melniko kaimų apylinkėse.

Praėjusią parą, gegužės 26-ąją, Rusijos kariškiai sparnuotąja raketa smogė Zaporižios tarptautiniam oro uostui. Tai pirmadienį feisbuke pranešė Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas sparnuotąja raketa Ch-59 smogė Zaporižios tarptautiniam oro uostui“, – rašoma pranešime. Spaudos tarnyba pažymėjo, kad per ataką buvo apgadintas terminalas, žmonės nenukentėjo.

Šiaurės Korėja paleido „neatpažintą sviedinį“, vėlai pirmadienį (vietos laiku) pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Ši žinia pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Pchenjanas informavo Japoniją, kad rengiasi paleisti dar vieną palydovą, ir pasibaigus pirmajam trišaliam Seulo, Pekino ir Tokijo viršūnių susitikimui nuo 2019 m. „Šiaurės Korėja paleido neatpažintą sviedinį pietų kryptimi“ virš Geltonosios jūros, nurodė Pietų Korėjos Jungtinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atmetė galimybę Rusijai dalyvauti Šveicarijoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl taikos. Šioje konferencijoje, rengiamoje birželį, pasak jo, dalyvaus dešimtys užsienio šalių vadovų. „Mes nematome ten Rusijos, nes ji viską blokuos. Tai aišku“, – sakė jis ir pridūrė, kad Maskvai „taika nėra naudinga.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė esąs „pasibaisėjęs“ mirtinais Izraelio smūgiais stovyklai Rafache, kurioje gyveno perkelti palestiniečiai, ir pridūrė, kad atakos „turi nedelsiant liautis“. „Esu pasibaisėjęs žiniomis iš Rafacho apie Izraelio smūgius, per kuriuos žuvo dešimtys perkeltųjų asmenų, įskaitant mažus vaikus. Kuo griežčiausiai tai smerkiu“, – tinkle „X“ parašė J. Borrellis.

Slovakijos premjero Roberto Fico būklė po pasikėsinimo į jo gyvybę gerėja. Tai pirmadienį paskelbė Slovakijos vyriausybė, informuoja agentūros „Reuters“ ir „Ukrinform“. „Remiantis tyrimų rezultatais, šiandien įvykusiame konsiliume patvirtintas laipsniškas ministro pirmininko sveikatos gerėjimas“, – pareiškė vyriausybė, nepateikdama daugiau detalių. Kaip jau skelbė „Ukrinform“, R. Ficas buvo hospitalizuotas gegužės 15 d. dėl šautinių žaizdų.

Izraelio užsienio reikalų ministerija pirmadienį nurodė Ispanijos konsulatui Jeruzalėje nuo birželio pradžios nebeteikti konsulinių paslaugų palestiniečiams.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį sakė kalbą Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje. Jame D. Kuleba paragino šalis didininti ir paspartinti karinę pagalbą Ukrainai bei remti šalies smūgius į karinius objektus Rusijos teritorijoje.

Australijoje avariniu būdu nusileido lėktuvas, kuris prieš pat nusileidimą pavojingai manevravo virš medžių ir pastatų. Skrydžio metu lėktuvas „Cessna“ prarado galią, todėl pilotas pranešė apie pavojų ir variklio gedimą oro uosto valdymo centrui, tačiau sugebėjo sklandžiai grįžti namo, pranešė vietos televizija „Nine News“. Iš „Nine News“ filmuotos medžiagos matyti, kaip lėktuvas pavojingai priartėjo prie medžių ir pastatų, tačiau pilotas nukreipė jį link Bankstauno oro uosto Sidnėjaus pietvaka...

Praėjusį šeštadienį dangų virš Honkongo Viktorijos uosto nušvietė japoniško animacinio serialo „Doraemon“ įkvėptas dronų šou. Reginys pritraukė tūkstančius Tsim Sha Tsui alėjos lankytojų. Bepiločių orlaivių šou Honkonge pristatė įmonė „AllRightsReserved“ teigdama, kad tai yra pirmasis toks renginys pasaulyje, kuriame vaizduojami japonų pamėgto animacinio serialo veikėjai. Dronai suformavo įvairius spalvingus raštus, kurie priminė „Doraemono“ personažus ir futuristinius prietaisus.

Lenkija apribos Rusijos diplomatų judėjimą šalyje, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Lenkų diplomatijos vadovas nurodė, kad tai – atsakas į veiksmus, kuriuos jis pavadino Maskvos hibridiniu karu. „Ką tik paskelbiau Lenkijos sprendimą, susijusį su Rusijos dalyvavimu hibridiniame kare prieš Europos Sąjungą, įskaitant Lenkiją: Rusijos diplomatų judėjimo mūsų šalyje apribojimą“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams Briuselyje po susitikimo su ES kolegomis.

Rusams savaitgalį smogus šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei, žuvusiųjų skaičius pirmadienį išaugo iki 17, pranešė regiono prokuratūra. Socialiniame tinkle „Telegram“ Charkivo srities prokuratūra nurodė, kad nustatytos 13 aukų – 10 prekybos centro darbuotojų ir trijų lankytojų – tapatybės. Sužeisti 48 žmonės, o dar penki laikomi dingusiais. Rusija šeštadienį smogė parduotuvei „Epicentr“, ir ataka sukėlė didžiulį gaisrą.

Ispanijos sostinėje pirmadienį viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Kyjivo sąjungininkus visais įmanomais būdais spausti Rusiją sudaryti taiką daugiau nei dvejus metus trunkančiame kare.  Kiek anksčiau Maskva teigė užėmusi du kaimus Rytų Ukrainoje, o savaitgalį per Rusijos smūgį Charkivo miestui šiaurės rytuose žuvo keliolika žmonių. „Šiomis savaitėmis mūsų kariai ginasi nuo Rusijos puolimo, – sakė V. Zelenskis.

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus, jau vadinamus „Tusko linija“. Planuojama sustiprinti priešo dronų stebėjimą ir antžeminę karinę gynybą, pasitelkiant įtvirtinimų ir užtvarų sistemą palei maždaug 700 km rytinės Lenkijos sienos. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys.

Bulgarijoje nesvarstoma galimybė siųsti šalies kariškius į Ukrainą. Tai pareiškė laikinasis Bulgarijos ministras pirmininkas Dimitaras Glavčevas, praneša „Ukrinform“, remdamasi Bulgarijos nacionaliniu radiju. „Apie Bulgarijos kariškių siuntimą į Ukrainą niekada nebuvo kalbama“, – sakė D. Glavčevas Sofijoje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Jis pažymėjo, kad su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė situaciją Juodosios jūros regione ir paramą Ukrainai.

Pirmadienį Ispanija pažadėjo milijardo eurų karinę pagalbą Ukrainai, ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasirašius saugumo susitarimą. Sandoris „apima įsipareigojimą skirti milijardą eurų karinei pagalbai 2024 m.“, - sakė P. Sanchezas po derybų su V. Zelenskiu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį išreiškė pasipiktinimą Izraelio smūgiais perkeltų palestiniečių palapinių miesteliui Rafache, per kuriuos, pasak Gazos Ruožo pareigūnų, žuvo mažiausiai 45 žmonės, ir pareikalavo „nedelsiant nutraukti ugnį“. „Šios operacijos turi liautis. Rafache nėra saugių vietų palestiniečių civiliams, – tinkle „X“ tvirtino E. Macronas. – Raginu visapusiškai gerbti tarptautinę teisę ir nedelsiant nutraukti ugnį.

Vienos Jekaterinburgo (Rusija) parduotuvės savininkui paskelbus apie išmokamą 1 mln. rublių kompensaciją nukentėjusiems nuo nekokybiško maisto, šalies valdininkus užplūdo „apsinuodiję pirkėjai“. Vietos žiniasklaidos duomenimis, kai kurie asmenys puolė „laižyti salmonelioze galimai užkrėstus kiaušinius“, taip tikėdamiesi užsikrėsti ir praturtėti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis padarys viską, kas įmanoma, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu būtų patrauktas atsakomybėn dėl puolimo Gazos Ruožo pietiniame mieste Rafache.

Neseniai suimti penki aukščiausio rango Rusijos kariškiai greičiausiai yra tik pirmieji iš begalės kitų kariškių, kurie bus įkalinti per saugumo tarnybų vykdomą plataus masto valymą. Tai nepriklausomam Rusijos portalui „The Moscow Times“ teigė Rusijos vyriausybės pareigūnai ir Kremliui bei Gynybos ministerijai artimi šaltiniai. Šaltiniai taip pat pabrėžė, kad šie suėmimai gali sukelti daug sumaišties kariuomenės viduje.

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus rytų Ukrainoje – vieną Donecko srityje, o kitą šiaurrytinėje Charkivo srityje. Gynybos ministerija kasdieniniame pranešime teigė, kad jos kariai „išlaisvino Netailovės kaimą Donecko srityje“ ir „Ivanivką Charkivo srityje“ – tai naujausi iš virtinės Rusijos teritorinių laimėjimų pastarosiomis savaitėmis.

Šiaurės Korėja pirmadienį pareiškė, kad Pekino, Tokijo ir Seulo aukščiausiojo lygio susitikime vykusi diskusija apie Korėjos pusiasalio denuklearizaciją buvo „rimta politinė provokacija“ ir pažeidė jos, kaip branduolinių ginklų turinčios valstybės, konstitucinį statusą. „Šiandien diskutuoti apie Korėjos pusiasalio denuklearizaciją yra rimta politinė provokacija“, – valstybinė žiniasklaida citavo Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pareiškimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Ispaniją derybų su šios šalies ministru pirmininku Pedro Sanchezu. Abu lyderiai rengiasi pasirašyti dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl Madrido karinės pagalbos Kyjivui padidinimo. V. Zelenskiui 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku nusileidus Madrido Barachaso oro uoste, jį pasitiko Ispanijos karalius Felipė VI. Tikimasi, kad Ukrainos vadovas iškart vyks susitikti su P. Sanchezu.

 Rusijos pajėgos, kaip pranešama, telkia neįvardyto dydžio pajėgas Belgorodo srities vakaruose netoli sienos su Ukraina, greičiausiai siekdamos pritraukti Ukrainos pajėgas į šią teritoriją ir pasirengti puolamosioms operacijoms, kurių tikslas yra išplėsti Rusijos pozicijas šiaurės rytų Ukrainos pasienyje.

Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankėsi Holokausto memoriale Berlyne, o paskui vyks į Rytų Vokietiją, kur tikimasi, kad artėjant Europos Parlamento rinkimams perspės dėl kraštutinių dešiniųjų stiprėjimo. E. Macronas surengė pirmąjį per ketvirtį amžiaus valstybinį Prancūzijos prezidento vizitą į Vokietiją, sekmadienį atvykęs į Berlyną jis prašė ginti demokratiją nuo nacionalistinių jėgų.

Ukrainai JAV skirtų milžiniškų lėšų ir karinės technikos – kurių bendra vertė 61 mlrd. dolerių – užteks tik šalies gynybai iki šių metų pabaigos, rašoma BBC tyrime. Jeigu Ukraina nuspręstų surengti sudėtingas ir brangiai kainuojančias kontrpuolamąsias karines deokupacijos operacijas, tai šių lėšų neužteks. Britų žurnalistai pažymi, jog Ukrainoje auga nepasitenkinimas dėl Vakarų šalių, ypač JAV, demonstruojamo neryžtingumo.

Pirmadienį Ispanija ketina paskelbti, jog skirs iki šiol didžiausią 1,1 mlrd. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“ „Tokios apimties karinę pagalbą Ispanija ketina skirti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per jo vizitą Madride šį pirmadienį“, – sakė leidinio šaltiniai. Pasak pranešimo, tai precedento neturinti Ispanijos karinė pagalba Ukrainai ar bet kuriai kitai šaliai.

Armėnija pirmadienį paskelbė sulaikiusi 226 demonstrantus, reikalaujančius ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl teritorinių nuolaidų aršiam priešui kaimynui Azerbaidžanui. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad „226 piliečiai buvo sulaikyti už nepaklusimą teisėtiems policijos reikalavimams“, kai demonstrantai bandė blokuoti gatves ir kelius visoje Armėnijoje.

Papua Naujoji Gvinėja pirmadienį informavo Jungtines Tautas, kad po purvo nuošliauža nuošaliame kaime palaidota daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, rodo laiško kopija, kurią gavo naujienų agentūra AFP. „Nuošliauža palaidojo daugiau kaip 2 tūkst. gyvų žmonių ir padarė didelių nuostolių“, – JT biurui sostinėje Port Morsbyje pranešė šalies nacionalinis nelaimių centras.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų šalys turėtų persvarstyti apribojimus Ukrainai naudoti jų tiekiamą ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje, nes tai trukdo Kyjivui apsiginti. „Atėjo laikas apsvarstyti, ar būtų teisinga panaikinti kai kuriuos įvestus apribojimus, nes dabar matome, kad ypač Charkivo regione fronto linija ir pasienio linija daugiau ar mažiau sutampa“, – sakė J. Stoltenbergas, viešintis Bulgarijoje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį sakė, kad Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismo nurodymas Izraeliui nedelsiant nutraukti karinę operaciją Rafache Gazos Ruožo pietuose turi būti įgyvendintas.  Taip jis pareiškė Briuselyje susitikus Europos ir arabų šalių ministrams.  Izraelis tęsia puolimą Rafache, jo vyriausybei atmetus Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) sprendimą.

 Pirmadienį Izraelis pranešė liepęs Ispanijos konsulatui Jeruzalėje nuo birželio 1 d. nustoti teikti konsulines paslaugas palestiniečiams. Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Ispanijos konsulatas Jeruzalėje yra „įgaliotas teikti konsulines paslaugas tik Jeruzalės konsulinio rajono gyventojams ir neturi teisės teikti paslaugų ar vykdyti konsulinės veiklos Palestiniečių savivaldos gyventojams“. Direktyva įsigalioja nuo birželio 1 d., sakoma ministerijos pranešime.

Sakartvelo parlamento Teisės reikalų komitetas pirmadienį atmetė prezidentės Salomės Zurabišvili veto prieštaringai vertinamam „užsienio įtakos“ įstatymui.  Apie tai pranešė „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) Sakartvelo redakcija. Dauguma komiteto narių yra šalies valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ nariai.  Antradienį klausimas dėl prezidentės veto atmetimo bus svarstomas parlamento plenarinėje sesijoje.

Buvęs Vokietijos karys pirmadienį buvo nuteistas pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad dalijosi slapta karine informacija su Rusija prasidėjus karui Ukrainoje. Diuseldorfo teismas pripažino kaltinamąjį, įvardytą tik kaip Thomas H., kaltu dėl to, kad jis savo iniciatyva perdavė informaciją būdamas kariuomenės viešųjų pirkimų tarnyboje.

Beveik 40 proc. visų 2013 m. sukurtų interneto puslapių nebeprieinami dėl reiškinio, kuris vadinamas „skaitmeniniu irimu“, rodo JAV įsikūrusio tyrimų centro „Pew Research Centre“ atliktas naujas tyrimas. Taigi, jei ieškote ir nerandate 2013 m. internetinio straipsnio, yra tikimybė, kad jis jau gali būti dingęs, skelbia portalas „Euronews“. JAV tyrimų centro „Pew Research Centre“ atlikto naujo tyrimo išvadose teigiama, kad 38 proc.

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys. Tarp jų – kibernetinės atakos, bandymai padegti ir nelegaliai per sieną stumiami migrantai, kuriais, anot pareigūnų, siekiama destabilizuoti Europos Sąjungą.

Pietų Korėjos, Kinijos ir Japonijos lyderiai pirmadienį aptarė stabilumo regione klausimą ir pažadėjo stiprinti trišalį bendradarbiavimą Viršūnių susitikime dalyvavo Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas, Kinijos premjeras Li Qiangas ir Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida. Pirmadienį trys lyderiai surengė trišalį susitikimą – pirmąjį tokį per pastaruosius penkerius metus. Tokią pauzę iš dalies lėmė pandemija, bet taip pat ir seniai įtempti Seulo ir Tokijo santykiai.

Prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Ukraina neva „priklauso“ Rusijai.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos perrinkimas antrajai kadencijai jau sulaukė dėmesio Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje. Rusų „Readovka“ apkaltino jį „rusofobija“ ir, supainioję jį su Estijos prezidentu Alaru Kariu, priskyrė estų lyderio citatas. „Likus dviem dienoms iki galutinių rezultatų paskelbimo Nausėda davė interviu suomių leidiniui, kuriame pažymėjo, jog pagrindinė taikios Europos užduotis – paklupdyti Rusiją ant kelių.

 Artėjant spalį vykstantiems parlamento rinkimams ir šalį krečiant protestams dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili sekmadienį paragino imtis imtis plataus masto reformų.  Šalies valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ nesutaria su provakarietiškai nusiteikusia prezidente, kuri prieš spalio rinkimus siekia suburti vieningą opozicijos frontą.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Lenkijai „radioaktyvių pelenų“ perspektyva, atsakydamas į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio savaitgalį išsakytas pastabas dėl branduolinių ginklų naudojimo. Duodamas interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“, R. Sikorskis kalbėjo, kad, Rusijai panaudojus branduolinius ginklus Ukrainoje, JAV neva duotų į tai atsaką.

Du dronai nukrito į naftos saugyklos teritoriją Livnų mieste, Oriolo srityje, Rusijoje. Apie tai „Telegrame“ pranešė Oriolo srities gubernatorius Andrejus Kličkovas. „Šį rytą per dar vieną masinę ataką Oriolo srityje dronas nukrito į degalinės teritoriją Livnų mieste. Buvo apgadinta dalis administracinio pastato fasado, o gelbėjimo tarnybos ir miesto administracija nedelsdamos atvyko lokalizuoti ir likviduoti padarinių.

Tikėtina, kad per artimiausius 30 metų Ukraina netaps NATO nare. Tokią prielaidą gegužės 26 d. per pokalbį su Berlyno gyventojais išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Beje, viena iš anuomet nurodytų karo priežasčių buvo ta, kad Ukraina neva stojo į NATO. Žinote ankstesnių NATO viršūnių susitikimų sprendimus – artimiausiu metu to nesitikima.

Taivano gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink savarankiškąją salą aptiko 21 Kinijos lėktuvą ir 15 karinių ar pakrančių apsaugos laivų. Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms nuo Kinijos karinių pratybų aplink Taivaną pabaigos. Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis ir žada jį vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.

Švedija leido Ukrainai naudoti savo ginklus kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje pulti, pranešė švedų naujienų kanalas „Hallandsposten“. Žurnalistai apie tai nusiuntė užklausą Švedijos gynybos ministrui Palui Jonsonui ir gavo tokį atsakymą: „Ukraina susiduria su neišprovokuota ir neteisėta Rusijos agresija. Pagal tarptautinę teisę Ukrainai turi teisę gintis kariniais veiksmais priešo teritorijoje, jeigu tokie kariniai veiksmai atitinka karo įstatymus.

Sekmadienį Rusijos kariuomenė toliau apšaudė Donecko sritį, žuvo trys žmonės ir du buvo sužeisti. Apie tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra. „2024 metų gegužės 26 dieną okupantai apšaudė Siversko miestą. Dėl atakų savo namo kieme žuvo 86 metų moteris. Be to, Časiv Jaro miestas vėl pateko į Rusijos kariuomenės taikiklį. Nuo gyvybei pavojingų sužalojimų mirė gatvėje buvęs 42 metų vyras. Nugaros traumą patyrė 54 metų vietos gyventoja. Jai suteikta medicininė pagalba.