Užsienis

Per pastaruosius kelis mėnesius plastikiniuose buteliuose visoje Europoje atsirado nedidelis, bet daugelio pastebimas pokytis. Dangtelį nebe taip paprasta išmesti: dabar jis tam tikra prasme „pririštas“ prie butelio.

Švedija stabdo planą perduoti Ukrainai lėktuvų „Gripen“, kad dėmesys būtų sutelktas į naikintuvų F-16 tiekimą. Tai antradienį Briuselyje žurnalistams pareiškė Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas, praneša „Ukrinform“. Pasak ministro, oro gynybos koalicijai priklausančios šalys paprašė Švediją luktelėti su „Gripen“ sistemos tiekimu.

Rusija siekia destabilizuoti Europos Sąjungą pasiųsdama daugybę nelegalių migrantų, antradienį pareiškė lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. R. Sikorskis duodamas interviu trims Europos laikraščiams – Italijos „La Repubblica“, Ispanijos „El Pais“ ir  Lenkijos „Gazeta Wyborcza“ – kalbėjo apie tai, kokią grėsmę Europos saugumui kelia Rusija, artėjant birželio 9 dieną vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.

Maskvos teismas antradienį pratęsė trijų advokatų, kaltinamų „ekstremizmu“ dėl informacijos perdavinėjimo kalėjime mirusiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, kardomojo kalinimo terminą. Vadimas Kobzevas, Aleksejus Lipsteris ir Igoris Serguninas buvo sulaikyti praėjusiais metais, jie buvo apkaltinti dalyvavimu „ekstremistinės grupės“ veikloje.

Popiežius Pranciškus antradienį atsiprašė kilus skandalui dėl įžeidžiančio žodžio, kuriuo jis pavadino homoseksualius vyrus.  „Popiežius niekada neketino įžeisti ar išsireikšti homofobiškais terminais ir atsiprašo tų, kurie jautėsi įžeisti dėl pavartoto termino“, – teigiama Vatikano išplatintame pranešime.  Pasipiktinimas kilo dėl Pranciškaus komentarų, kurie praėjusią savaitę už uždarų durų buvo pasakyti Italijos vyskupams.

Opozicijos kontroliuojamas Taivano parlamentas antradienį priėmė pakeitimų, kurie atrodo palankūs Kinijai ir kuriais apkarpomi salos prezidento įgaliojimai. Opozicinės Nacionalistų partijos ir jos sąjungininkų prastumtais pakeitimais parlamentas įgyja didesnes galias kontroliuoti biudžetą, įskaitant išlaidas gynybai, kurias partija blokuoja. Tai daugelis laiko nuolaida Kinijai.

Rusija reikšmingai suaktyvino samdinių iš Vidurio Afrikos šalių verbavimą į karą su Ukraina, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Verbuojami Ruandos, Burundžio, Kongo ir Ugandos gyventojai. Ukrainos žvalgybos duomenimis, afrikiečių verbavimą dalyvauti vadinamuosiuose „mėsos šturmuose“ Ukrainoje vykdo specialus Rusijos gynybos ministerijos padalinys.

Liudininkai naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad antradienį Gazos Ruožo pietuose esančio Rafacho centre buvo dislokuoti Izraelio tankai. Tankai pastebėti po intensyvių Izraelio pajėgų ir palestiniečių kovotojų susirėmimų pastarosiomis savaitėmis. Izraelio tankai buvo „dislokuoti „al Awda“ žiedinėje sankryžoje Rafacho centre“, sakė vienas liudininkas.  Saugumo šaltinis iš Rafacho patvirtino, kad tankų esama miesto centre.

Rumunijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Ukrainos pasieniečio užpuolimu Užkarpatės Rachivo rajone. Tai antradienį per televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, incidentas Mukačivo pasieniečių būrio saugomame sienos ruože įvyko penktadienį, gegužės 24-ąją. Vyrai užpuolė kariškį, atėmė iš jo ginklą ir pabėgo Rumunijos kryptimi.

Italė, išmetusi 16-metę dukrą ant pagrindinio Romos greitkelio dėl prasto lotynų kalbos pažymio, apkaltinta žiauriu elgesiu su vaiku, antradienį pranešė žiniasklaida. Patruliuojanti policija aptiko merginą einančią judraus Romos žiedinio kelio šalikele ir nuvežė į nuovadą. Italijos laikraščiai pranešė, kad mergaitės kitų dalykų žinios įvertintos devyniais balais iš 10, bet už lotynų kalbą ji gavo penketą.

Airija antradienį pripažino Palestinos valstybę ir paragino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu „paklausyti pasaulio ir sustabdyti humanitarinę katastrofą, kurią matome Gazos Ruože“. „Šis Airijos sprendimas yra susijęs su vilties gyvasties išsaugojimu“, – pareiškime, pasirodžiusiame netrukus po to, kai Ministrų kabineto posėdyje buvo pritarta atitinkamam žingsniui, sakė Airijos premjeras Simonas Harrisas.

Taikos derybos su Rusija įmanomos tik iš Ukrainos jėgos pozicijų, kurias remia Vakarų sąjungininkai. Tokią nuomonę antradienį Briuselyje prieš ES šalių gynybos ministerijų vadovų susitikimą išsakė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas. Pasak jo, labai svarbu toliau teikti Ukrainai karinę paramą, pirmiausia – perduoti Kyjivui oro gynybos sistemų. Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina aktyvinti koalicijos pastangas aprūpinti Ukrainą bepiločiais orlaiviais.

Lenkijos vyriausybė antradienį pranešė, kad lenkas, Kongo Demokratinėje Respublikoje nuteistas kalėti iki gyvos galvos už šnipinėjimą, buvo paleistas ir grįžo į Europą. Lenkijos prezidentas įsikišo į Vidurio Afrikos valstybėje sulaikyto 52 metų vyro, kurį užsienio reikalų ministerija apibūdino kaip aistringą keliautoją, bylą.

Švedija antradienį pristatė naują pagalbos Ukrainai paketą, kuriuo siekiama paremti karo nuniokotos šalies energetikos sektorių. Ukrainos energetikos sektorius nuo pat plataus masto karo pradžios yra Rusijos smūgių taikinys.

Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje antradienį neteisėtai sieną bandęs kirsti asmuo peiliu sužalojo lenkų karį, pranešė šalies pareigūnai. Karys hospitalizuotas. „Šį rytą gavau labai blogą žinią, kad vienas iš karių, neleidęs migrantams kirsti sienos, buvo sužalotas peiliu“, – visuomeniniam transliuotojui „Radio 1“ sakė vidaus reikalų viceministras Czeslawas Mroczekas (Česlavas Mročekas). „Migrantų spaudimas didėja, agresijos lygis auga.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pritaria NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo raginimui leisti Ukrainai vakarietiškais ginklais smogti taikiniams Rusijoje. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi naujienų agentūra DPA. „Kaip puolama šalis Ukraina neabejotinai turi visišką teisę panaudoti visas gynybos priemones“, – pareiškė P. Fiala.

Lietuvoje ir kaimyninėse NATO šalyse tęsiantis karinėms pratyboms virš Kauno pastebėtas ratus sukantis amerikiečių strateginis bombonešis B-52. Danguje virš Baltijos šalių taip pat skraido „Apache“ sraigtasparniai, o Lietuvos kariuomenė skelbia apie didelio masto karines pratybas.

Antradienį Kremlius kaip „absurdišką“ pasmerkė kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiantį tarptautinį viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje, nes Rusija į jį nepakviesta.

Rusijos Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Tatarstane esančioje gamykloje planuojama kasmet pagaminti 6 000 kovinių dronų „Shahed“. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“. Pažymima, kad Rusijos verslininkai susitarimą dėl dronų gamyklos statybos pasirašė 2022 metų pabaigoje, kai nuskrido į Teheraną su palankiu pasiūlymu – 1,7 mlrd. JAV dolerių, kurie iš dalies būtų sumokėti aukso luitais.

Lenkija neturėtų atmesti galimybės siųsti sausumos karius į Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su Rusija, antradienį pareiškė vyriausybė. Kyjivo Vakarų rėmėjos šiuo klausimu nesutaria. Kovoje su Maskvos pajėgomis Kyjivas yra priklausomas nuo Vakarų karinės pagalbos, tačiau daugelis sąjungininkių nerimauja dėl perspektyvos siųsti karius į mūšį su Rusijos kariuomene.

 Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje įvyko incidentas – migrantas peiliu sužalojo Lenkijos karį.        „Šį rytą gavau labai blogą žinią, kad vienas iš karių, neleidusių migrantams kirsti sienos, buvo sužalotas peiliu“, – visuomeniniam transliuotojui „Radio 1“ sakė vidaus reikalų ir administracijos viceministras Czeslawas Mroczekas. „Migrantų spaudimas didėja, agresijos lygis auga.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną bandant sužlugdyti kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiantį viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje. „Putinas labai bijo šio taikos susitikimo, – lankydamasis Briuselyje sakė V. Zelenskis. – Jis bandė ir toliau bando sukliudyti šiam viršūnių susitikimui.

Belgija įsipareigojo iki 2028 metų pristatyti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 30 lėktuvų F-16, antradienį, prasidedant ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Belgijoje, paskelbė abi šalys. „Pirmą kartą tokiu susitarimu nurodomas tikslus naikintuvų F-16 skaičius – 30“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis. Pasak jo, šie lėktuvai bus pristatyti Ukrainai iki 2028 metų.

Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija pirmadienį paskelbė ataskaitą, kuri rodo Iraną dar labiau padidinus beveik iki ginklams tinkamo lygio prisodrinto urano atsargas. Tai laikoma naujausiu Teherano bandymu daryti spaudimą tarptautinei bendruomenei.  Iranas siekia, kad dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos įvestos ekonominės sankcijos būtų panaikintos mainais į branduolinių ambicijų apribojimą.

Sakartvelo parlamentas antradienį pranešė, kad balsuos dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto. Nepaisant masinių protestų ir tarptautinio pasmerkimo, įstatymų leidėjai sieks atmesti prezidentės veto dėl šio teisės akto.

Ukrainos bepiločiai per pastarąją savaitę galimai atakavo bent kelias Rusijos radiolokacines ankstyvojo branduolinio smūgio perspėjimo stotis. BBC pažymima, kad tai „keista karo Ukrainoje eskalacija“, nes daugelis tų stočių yra skirtos stebėti tolimojo nuotolio balistinių raketų paleidimą ir yra Rusijos „branduolinio skydo“ dalis.

Kinijos socialinės žiniasklaidos cenzoriai užblokavo kelis interneto influencerius, garsėjančius savo prabangiu gyvenimo būdu, po to, kai buvo paskelbta oficiali kampanija, kuria siekiama apriboti turto demonstravimą internete. Antradienį „Douyin“ tinkle nebebuvo galima pasiekti turinio kūrėjo Wang Hongquano paskyros. Jis turėjo daugiau nei keturis milijonus sekėjų ir savo vaizdo įrašuose demonstruodavo dizainerių aprangą, skrydžius pirmąja klase ir savo nefrito papuošalų kolekciją.

 Antradienį Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino šalis subalansuoti baimę dėl eskalavimo ir Ukrainos poreikį gintis bei sakė, kad Kyjivas turi teisę Vakarų ginklais smogti į Rusijos teritoriją. „Pagal karo įstatymą tai visiškai įmanoma ir nėra jokio prieštaravimo“, – susitikimo su ES gynybos ministrais pradžioje sakė J. Borrellis. „Turite subalansuoti eskalacijos riziką ir ukrainiečių poreikį gintis“, – paragino jis.

Mūšio lauke Ukrainoje rusų tankus T-90, kuriuos Vladimiras Putinas yra pavadinęs „geriausiais tankais pasaulyje“, ištiko neįprastas negalavimas, skelbia „The Telegraph“. Užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet netikėtai sugenda tanko bokštelis – jis ima chaotiškai blaškytis įvairiomis kryptimis.  Ryškiausias gedimo pavyzdys pasitaikė per mūšį Rytų Ukrainoje, Donecko srityje, kai Ukrainos kariai dviem JAV suteiktomis kovos mašinomis „Bradley“ susikovė su vienu iš Rusijos tankų.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė saugumo paktą su Belgijos ministru pirmininku Alexanderu De Croo, paskelbė Briuselio vyriausybė. Pirmadienį V. Zelenskis pasirašė dvišalę saugumo sutartį su Ispanija, pagal kurią Kyjivui buvo suteikta daugiau nei 1,1 mlrd. eurų pagalbos, įskaitant priešlėktuvines raketas, tankus „Leopard“ ir amuniciją.

Palestiniečių valstybingumo pripažinimas yra būtinas žingsnis siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose, antradienį sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Ispanija, Airija ir Norvegija rengiasi antradienį oficialiai pripažinti Palestinos valstybę. „Palestinos valstybės pripažinimas [...] yra būtina sąlyga, jei visi norime pasiekti taiką“, – sakė P. Sanchezas. Palestinos valstybę jau pripažįsta dešimtys šalių, bet to dar nebuvo padariusi jokia svarbi Vakarų valstybė.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas savo internetiniame kreipimesi į NATO parlamentinės asamblėjos sesijos dalyvius paragino kaimynines šalis iš savo teritorijų uždaryti dangų virš vakarinių Ukrainos regionų. Šalies gynybos ministerija apie tai pranešė feisbuke. „Rusija bando sunaikinti viską, ko negali užgrobti. Jie toliau žudo ir terorizuoja civilius gyventojus, nekaltus žmones.

Ispanija, Airija ir Norvegija antradienį oficialiai pripažins Palestinos valstybę, o Izraelis šį sprendimą pasmerkė kaip „atlygį“ „Hamas“ daugiau nei septynis mėnesius tęsiantis niokojančiam karui Gazos Ruože. Trys Europos šalys mano, kad jų iniciatyva turi stiprų simbolinį poveikį, kuris tikriausiai paskatins ir kitas valstybes pasekti jų pavyzdžiu.

Europa jau ruošiasi rekordiškai karštiems orams šią vasarą. Jau 11 mėnesių iš eilės fiksuojami rekordiniai karščiai, o jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės Atlante tokia aukšta nebuvo mažiausiai 40 metų. Taigi suprantama, kodėl sinoptikai įspėja, kad Europos žemyno gali laukti dar viena neįprastai karšta vasara – galbūt net karščiausia per visą istoriją. Vokietijoje ir Šiaurės šalyse jau pirmąją vasaros savaitę laukiama neįprastai aukštos temperatūros.

 Lenkija iš Jungtinių Valstijų turi nupirkti 677 mln. eurų vertės ilgojo nuotolio raketų savo gynybos pajėgumams pastiprinti galimų grėsmių iš Rusijos akivaizdoje, pirmadienį paskelbė Varšuva. Kontraktas oficialiai turi būti pasirašytas antradienį. Jis sudaromas vykdant Lenkijos kariuomenės modernizavimą, kurį paspartino Rusijos invazija į Ukrainą.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pirmadienį pareiškė, kad per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Vengrijai buvo daromas „didelis spaudimas“ paaiškinti, kodėl ji ir toliau trukdo teikti ES karinę pagalbą Ukrainai. Budapeštas blokuoja išmokas iš Europos taikos priemonės (EPF) – nebiudžetinio fondo, naudojamo karinei įrangai įsigyti, taip pat mokėjimus iš pelno už Europos Sąjungoje įšaldytą Rusijos turtą, interviu agentūrai dpa sakė M. Tsahkna.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo link Lypcų, Charkivo srityje, o rusai toliau puola netoli šios gyvenvietės ir Ternovos kaimo. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). „Ukrainos pajėgos neseniai šiek tiek pasistūmėjo į šiaurę nuo Charkivo miesto link Lypcų, pirmadienį vykstant nuolatinėms Rusijos atakoms gegužės“, – skelbia ISW analitikai.

Ukraina pirmadienį atsitraukė nuo pareiškimo, kad į šalį netrukus atvyks Prancūzijos kariniai instruktoriai, ir teigė, kad šiuo klausimu vis dar derasi su Paryžiumi ir kitais sąjungininkais. Ukrainos gynybos ministerija pateikė savo paaiškinimą, kariuomenės vadui Oleksandrui Syrskiui pareiškus, kad į karo nuniokotą šalį netrukus atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai.

Moldova suteikė pilietybę keliems kitaminčiams prieš Maskvos karą Ukrainoje pasisakantiems rusų ir baltarusių roko grupės „Bi-2“ nariams, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė. Prezidentė Maia Sandu pasirašė potvarkį, kuriuo „tam tikriems grupės „Bi-2“ nariams“ suteikiama pilietybė, socialiniuose tinkluose pranešė jos kanceliarijos vadovas Adrianas Balutelis. „Mūsų šalis gina žmogaus orumą, saviraiškos laisvę ir solidarizuojasi su tais, kuriems gresia pavojus“, – pridūrė A. Balutelis.

Labai mažai tikėtina, jog bus rasta daugiau gyvų Papua Naujojoje Gvinėjoje įvykusios mirtinos nuošliaužos aukų, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Jungtinių Tautų pareigūnas. „Tai ne gelbėjimo, o atkūrimo misija, – sakė UNICEF Papua Naujosios Gvinėjos atstovas Nielsas Kraaieris. – Labai mažai tikėtina, kad jie būtų išgyvenę.“ Baiminamasi, kad nuošliauža, kuri praėjusį penktadienį anksti ryte nuniokojo atokią kalnų bendruomenę, jau palaidojo apie 2 tūkst. žmonių.

Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pranešė, kad Izraelis tiria „incidentą“, kurio metu per Izraelio antskrydžius netoli Gazos pietuose esančio Rafacho miesto žuvo dešimtys civilių. „Rafache esame evakavę maždaug milijoną civilių“, – pirmadienį Jeruzalėje kreipdamasis į Izraelio parlamentą kalbėjo B. Netanyahu. „Deja, nepaisant mūsų milžiniškų pastangų, kad būtų išvengta žalos taikiems gyventojams, vakar įvyko tragiškas incidentas.

Pranešama, kad popiežius Pranciškus pavartojo itin įžeidžiančią kalbą, kalbėdamas apie homoseksualius žmones. Italijos vyskupų konferencijoje paklaustas, ar dabar homoseksualiems vyrams turėtų būti leista rengtis kunigystei, jei jie laikysis celibato, popiežius Pranciškus atsakė, kad ne, rašo BBC. Manoma, kad tada jis toliau kalbėjo itališkai sakydamas, kad Bažnyčioje jau ir taip per daug frociaggine – italų kalboje šis žodis menkina homoseksualus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankysis Belgijoje, kur pasirašys naujausią iš virtinės saugumo susitarimų su Vakarų sąjungininkais, pirmadienį pranešė belgų ministro pirmininko biuras. Ukrainos lyderis į Briuselį atskris iš Ispanijos, tęsdamas kelionę po kelias Europos šalis, kuria siekia sutelkti paramą Kyjivui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad Ukrainai turi būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių yra atakuojama šalis.  Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Mažam berniukui teko suaugti per naktį – netekęs tėvų nuo raketos smūgio trokšta jų paklausti, kaip jam toliau gyventi Donecko srityje rusų raketai smogus į gyvenamąjį namą 10-metis Nikolajus neteko abiejų savo tėvų.

Pasirodžius pranešimams, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas svarsto galimybę sudaryti paliaubas su Ukraina, Maskvos pasiuntinys JAV nurodė, kokia yra Kremliaus pozicija dėl galimybių užbaigti per pastaruosius dešimtmečius daugiausiai gyvybių nusinešusį karą Europoje. Pareigūnai Vašingtone abejoja, ar Maskva iš tiesų nori derybų būdu užbaigti karą.

JAV kariuomenė iš karo Ukrainoje suprato, kad turi problemų dėl dronų keliamos grėsmės, su kuria turima amunicija negalėtų efektyviai kovoti. Apie tai apžvalgoje rašo „The Telegraph“. Dronus naudoja karo reikmėms Plataus masto Rusijos karas su Ukraina, prasidėjęs 2022 m. vasarį, privertė abi konflikto puses daug investuoti į mažyčius sprogmenų prikrautus bepiločius orlaivius.  Praėjus daugiau nei dvejiems karo metams, ukrainiečiai kas mėnesį panaudoja net 100 tūkst.

Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMLP) iki šiol išdavė 34 įsakymus išvykti Rusijos piliečiams, kurie nesilaikė Imigracijos įstatymo pakeitimų reikalavimų ir nepateikė jokių dokumentų prašymui išduoti leidimą gyventi Latvijoje, pirmadienį per interviu TV3 televizijai sakė vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis (Richardas Kozlovskis). Stebėdama, kaip laikomasi naujųjų Imigracijos įstatymo reikalavimų, pasienio tarnyba atliko apie 800 fizinių patikrinimų ir gavo informacijo...

Praėjusią savaitę į Baltarusiją atskrido šeši Rusijos koviniai sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8. Tai „Telegram“ kanale pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“, kuria remiasi portalas „rbc.ua“. Stebėjimo grupė primena, jog dar sekmadienį, gegužės 26-ąją, buvo sužinota, kad gegužės 25 d. į Baranovičių aerodromą atskrido rusų sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8. Patikslintais duomenimis, Rusija permetė į Baltarusiją daugiau sraigtasparnių.

Per Rusijos pirmadienį įvykdytą išpuolį viename pietinės Ukrainos Mykolajivo srities kaime žuvo trys žmonės, įskaitant du paauglius, ir dar šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. „Per Rusijos išpuolį Snihurivkoje žuvo trys žmonės ir šeši buvo sužeisti. Dvi iš aukų yra 17 metų mergina ir vaikinas“, – socialiniame tinkle paskelbė Vitalijus Kimas.