Užsienis

JAV ruošiasi dislokuoti JAV kariuomenės bazę Lenkijoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie „pažangą“ derybose. „Dėl ryžtingos mano draugo, Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio, lyderystės pasiekta reikšminga pažanga siekiant įkurti JAV kariuomenės bazę Lenkijoje. Jei tai įvyks, jos vieta bus paskelbta jau visai netrukus. Tai taps istoriniu žingsniu mūsų didžiajame JAV ir Lenkijos aljanse“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Lenkija vėl pakėlė naikintuvus. Kaip pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė, tai susiję su naujais Rusijos smūgiais taikiniams Ukrainoje. Dėl karinės aviacijos veiksmų Liublino ir Žešuvo oro uostai vėl laikinai sustabdė skrydžių operacijas. „Dėmesio. Dėl naujų Rusijos Federacijos vykdomų smūgių oro puolimo priemonėmis taikiniams centrinėje Ukrainos dalyje Lenkijos oro erdvėje prevenciškai veikia karinė aviacija“, – pranešime nurodė Operacinė vadovybė.

Atsinaujinus karo veiksmams Jemene, JAV vyriausybės atstovai tiesiogiai kalbėjosi su husių smogikų atstovais, ketvirtadienį agentūra dpa sužinojo iš diplomatinių šaltinių Rijade. Pasak šaltinių, JAV ambasadoje Omane vykusiame susitikime husiai patikino, kad nepuls JAV ar Izraelio laivų Bab al Mandebo sąsiaurio rajone Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje. Smogikai anksčiau buvo paskelbę Saudo Arabijos laivų „blokadą“ ir vėliau užpuolė kelis šios šalies laivus arba privertė juos pakeisti kursą.

Rusai nenustoja smūgiuoti Ukrainai, nes siekia žiemą pasiekti reikšmingų laimėjimų ir taip sustiprinti savo pozicijas derybose. Apie tai JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pareiškė televizijos kanalo „Fox News“ eteryje. Diplomatas teigė, kad Jungtinės Valstijos mėgina užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, o prezidentas Donaldas Trumpas laikosi pozicijos, jog žudynės turi liautis.

Rusija rengia hibridinius smūgius Ukrainą remiančioms šalims, perspėja Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Rusija planuoja bepiločių orlaivių ir raketų smūgius Ukrainą remiančioms šalims, įskaitant Lenkiją, perspėjo šios šalies ministras pirmininkas.

Per Lietuvą ir toliau keliauja rusiški grūdai. Tiek traukiniais, tiek Klaipėdos uostu. Premjeras Mindaugas Sinkevičius tikina, kad tai yra bendra Baltijos valstybių problema, todėl su kaimynais latviais tariamasi dėl bendro atsako dėl rusiškų grūdų tranzito. Tiesa, kaimynai latviai grasina imtis griežtų priemonių ir įvesti 300 procentų muitą iš Rusijos ir Baltarusijos atkeliaujantiems grūdams. Tačiau Lietuvos valdžia atkerta, kad ši prekė nesankcionuota, tad nieko padaryti negali.

Įstrigęs mūšiuose Ukrainoje, Vladimiras Putinas reikalauja, kad Rusijos specialiosios tarnybos stiprintų hibridinę agresiją Ukrainą remiančiose Europos šalyse. Diversijų ne tik daugėja – jos tampa vis įžūlesnės ir beatodairiškesnės, rašo „Bloomberg“, remdamasis Europos pareigūnais ir kontržvalgybos atstovais, kurie baiminasi, kad civilių aukų atsiradimas tėra laiko klausimas.

Frankfurte užfiksuotas naujas mirties nuo maliarijos ir dar vienas užsikrėtimo šia liga atvejis, ketvirtadienį pranešė vietos sveikatos apsaugos pareigūnai, informuodami apie naujausius maliarijos protrūkio, susijusio su miesto oro uostu, atvejus. Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, abu asmenys gyveno netoli oro uosto ir tikriausiai užsikrėtė nuo uodo, kuris atskrido lėktuvu.

Šią savaitę Rusijoje vyks griežtai kontroliuojami rinkimai, kuriuos Kremlius laiko savotišku visuomenės nuomonės apie karą Ukrainoje barometru. Dalis rusų pavargo nuo ekonomikos sąstingio ir intensyvėjančių Ukrainos atsakomųjų smūgių, be to, kai kas baiminasi, jog V. Putinas po rinkimų gali paskelbti masinę naujų karių mobilizaciją.

Rusijos valdžia parodoms ir nacionaliniams centrams „Rusija“, kuriuose bus pristatomi šalies „pasiekimai“ valdant Vladimirui Putinui, iš viso išleis mažiausiai 162 mlrd. rublių (apie 1,67 mlrd.

Ketvirtadienį viename Italijos nacionaliniame parke elnias užpuolė vyriškį, kuris prisiartino prie gyvūno, kad pasidarytų su juo asmenukę, tačiau vietoje to atsidūrė ligoninėje su pilvo trauma. Incidentas įvyko ketvirtadienį ryte ant ežero kranto įsikūrusiame L'Akvilos provincijos Vileta Barėjos kaimelyje, kuris yra Abrucų, Lacio ir Molizės nacionaliniame parke.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pareiškė, kad pasikeitus grėsmių vertinimui, ypač jei Rusijoje būtų paskelbta mobilizacija, valdžia yra pasirengusi nedelsiant uždaryti sieną. Apie tai jis kalbėjo per vyriausybėje surengtą spaudos konferenciją kartu su užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna, praneša ERR. K. Michalas pabrėžė, kad Estija nuolat stebi padėtį Rusijoje.

Karas tarp Rusijos ir Europos „būtų trumpas“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis sakė: „Jeigu Europa, kuri nesiliauja kalbėjusi apie pasirengimą karui su Rusija, užpultų Rusijos Federaciją, tai būtų visiškai kitoks karas – labai trumpas. Tikiuosi, kad Europos sostinės ir struktūros, kurios dabar bando vaizduoti save kaip vieningą Europą, išgirdo šį perspėjimą.“ Tačiau tuo pačiu jis pabrėžė, kad Maskva esą neketina pradėti karo su Europa.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad į Rusiją galėjo būti išsiųsta net 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o kalbėdamas apie Kiniją įvardijo „apmaudą ir problemą“. Šiaurės Korėja yra viena tvirčiausių Rusijos rėmėjų nuo tada, kai ši pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pchenjanas siuntė karius, kurie kovėsi Kursko srityje, taip pat raketas, kurias Rusija naudojo atakoms prieš Ukrainą.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) pradėjus tyrimą dėl praėjusią savaitę prokremliškos grupuotės „Global Citizens Against War 1984“ (GCAW1984) išplatintų grasinimų tam tikroms Latvijos įmonėms sulaikė vieną asmenį. Anksčiau LETA skelbė, kad rugsėjo 8 dieną grupuotė GCAW1984, prisiėmusi atsakomybę už sabotažo aktus Europoje, išplatino pareiškimą apie išsiųstus grasinančius laiškus Latvijai, Lenkijai ir Portugalijai.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad Jerevanas neprieštarautų, jei Rusija uždarytų savo karinę bazę šalyje. Tokiu būdu jis pratęsė žodinį konfliktą su Kremliumi, kuomet V. Putinas netikėtai pareiškė, kad gali „nors ir rytoj“ išvesti karinį kontingentą. Pasak premjero, ši bazė nebeužtikrina šalies nacionalinio saugumo. Minėta bazė, esanti netoli Armėnijos sienos su Turkija, ilgą laiką buvo svarbus Maskvos karinės įtakos Pietų Kaukaze simbolis.

Švedijos parlamento rinkimus laimėjo kairiųjų blokas, vadovaujamas Magdalenos Andersson Socialdemokratų partijos, ketvirtadienį, suskaičiavus paskutinius balsus, pranešė rinkimų institucija. Keturios kairiojo bloko partijos 349 vietų parlamente iškovojo trijų vietų daugumą prieš dabartinio ministro pirmininko Ulfo Kristerssono dešiniųjų aljansą, kuriam priklauso ir prieš imigraciją nusistatę Švedijos demokratai.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį išsamiau pristatė planus uždrausti jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais ir nustatyti naujus apribojimus internetinių žaidimų platformoms bei dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotams. Šiomis priemonėmis siekiama didinti nepilnamečių saugumą internete. „(Šios technologijos – ELTA) nebuvo kuriamos atsižvelgiant į vaikų gerovę ir raidą“, – ketvirtadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Lenkijos gyventojai sunerimo ketvirtadienį apie pietus centrinėje Lenkijos dalyje išgirdę sprogimą. Tarnybos pateikė atsakymą, kas įvyko. Lenkų portalas „Fakt“ skelbia, kad į juos kreipėsi susirūpinę gyventojai. „Maždaug 11:40 išgirdau galingą trenksmą. Pamaniau, kad tai sprogimas. Mano langai drebėjo. Po akimirkos išgirdau antrąjį“, – leidiniui pasakoja Lodzėje gyvenanti Katarzyna.

Naujos Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai apsunkins pastangas tarpininkauti siekiant taikos su Ukraina, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. Toks pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai JAV Kongresas pritarė griežtam sankcijų paketui, kuriuo siekiama daryti spaudimą Maskvai dėl jos penktus metus besitęsiančio plataus masto karo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį laikinuoju generaliniu prokuroru paskyrė Chmelnyckio srities vyriausiąjį prokurorą Antoną Kovalskį. Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“. Buvusį Ukrainos generalinį prokurorą Ruslaną Kravčenką antradienį atleido parlamentas dėl plataus masto korupcijos skandalo. Žiniasklaida skelbia, kad A. Kovalskis galiausiai gali būti paskirtas generaliniu prokuroru, o ne tik laikinai eiti šias pareigas.

Dalyje Lenkijos ketvirtadienį buvo paskelbtas oro pavojus, pakelti naikintuvai. Pranešimai išsiųsti Pakarpatės ir Liublino vaivadijų gyventojams. Prieš 14 val. oro pavojus atšauktas. Pranešama, kad Ukrainoje netoli Lenkijos sienos įvyko sprogimas. Anot lenkų premjero Donaldo Tusko, tikriausiai buvo atakuota degalinė netoli sienos su Lenkija, sprogimas buvo galingas. „DĖMESIO! DĖMESIO! DĖMESIO! Gresia oro ataka. Raskite saugią vietą. Vykdykite tarnybų nurodymus.

Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas Radoslavas Sikorskis atsakė į Rusijos grasinimus Lenkijai, rašo „Polsat News“. Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas pagrasino Lenkijai sunaikinimu, jei kiltų karas su Rusija. Jo teigimu, jei Varšuva pradės karo veiksmus prieš Maskvą, „Lenkijos valstybė nustos egzistuoti per dvi–tris dienas“. Rusija grasino Lenkijai R. Sikorskis atkirto, kad rusams reikėtų suprasti, į ką jie veliasi.

NATO sąjungininkų gamybiniai pajėgumai „dar nėra pasirengę“ atremti pigių dronų grėsmę, įspėja Lietuvos karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis, rašo „Sky news“. Komentare, pateiktame portalui prieš konferenciją „Land Warfare Europe“, A. Matutis nurodė, kad „Putino imperialistinės ambicijos vis dar gyvuoja“. Komentuodamas jis kalbėjo ne tik apie tai, kas vyksta Ukrainoje, bet ir apie likusią Europą.

Paaiškėjo naujos detalės apie Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ryšius. Kaip skelbia „Agetstvo“, remdamiesi „Proekt“, S. Lavrovas ir jo meilužė Svetlana Poljakova reguliariai skrenda atostogauti į užsienį kartu su Liubova Kabajeva, V. Putino meilužės Alinos Kabajevos motina. Naujausias atliktas tyrimas dar kartą įrodo Rusijos vadovybės ir oligarchų ryšius.

Rusija pradėjo taikyti dronus į su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susijusius taikinius, skelbia „Agetstvo“. Leidinys skaičiuoja, kad per savaitę Rusijos dronai keletą kartų buvo nukreipti į objektus, susijusius su V. Zelenskiu. Rugsėjo 9 ir 14 d. Rusijos dronai įskrido į Moldovos oro erdvę, kai V. Zelenskis skrido per šalies sostinę Kišiniovą.

Lietuvoje numušus droną, NATO trečiadienį paskelbė komentarą. Jis pasirodė NATO Jungtinių oro pajėgų „Facebook“ puslapyje. NATO įraše patvirtino, kad rugsėjo 14 d. naktį du Italijos naikintuvai „Eurofighter“, dislokuoti Šiauliuose vykdant NATO oro gynybos misiją, buvo skubiai pakelti į orą ir numušė droną virš Lietuvos oro erdvės. „Operacija buvo koordinuojama per NATO Jungtinį oro operacijų centrą Uedeme, Vokietijoje. Tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su nacionalinėmis institucijomis.

Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlymas suteikti Kanadai bloko „asocijuotosios narės“ statusą nėra nukreiptas prieš Jungtines Valstijas, ketvirtadienį pareiškė EK, po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas dėl šio plano pagrasino prekybos ryšiams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad ne karas Irane, o Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė dyzelino kainų šuolį JAV, rašo „The Guardian“. Jis pakartojo ir savo išfantazuotą teiginį, kad jis užbaigė aštuonis karus. „Mes labai stengiamės, kad būtų išspręstas Rusijos ir Ukrainos konfliktas“, – pareiškė jis. „Sunkiausias yra Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Jie vienas kito nekenčia. Abu lyderiai vienas kito labai nekenčia“, – tęsė D. Trumpas.

Anoniminė programišių grupė teigia įsilaužusi į Rusijos Centrinės rinkimų komisijos (CRK) ir rangovų duomenų bazes, susijusias su nauja elektroninio balsavimo sistema, likus vos kelioms dienoms iki parlamento rinkimų, praneša Lenkijos transliuotojas „TVP World“. Programišių grupė „CikLeak“ teigia, kad jos taikiniu buvo infrastruktūra, kuri priklauso Rusijos CRK ir jos rangovams, įskaitant valstybės kontroliuojamą telekomunikacijų milžinę „Rostelekom“ bei jos patronuojamą įmonę „Cifrotech“, daly...

Gelbėtojai Ispanijoje ketvirtadienį ieškojo moters, potvynio srovės nuneštos netoli Barselonos. Smarkios liūtys užklupo šalies rytinę Viduržemio jūros pakrantę, vanduo užtvindė gatves ir sutrikdė susisiekimą.  Stichija smogė klimato kaitos paveiktai šaliai ką tik išgyvenus karščiausią per istoriją vasarą ir neįprastai šiltą rugsėjo pradžią.

Jungtinę Karalystę (JK) sukrėtė siaubingas trejų berniuko likimas. Kaip skelbia BBC, berniukas dingo antradienį, tačiau trečiadienį buvo rastas jo kūnas. Berniukas dingo antradienį apie 15:00 vietos laiku Brantheime. Vyko masinė berniuko paieška Trečiadienį pranešta, kad iš netoliese esančio tvenkinio narai ištraukė vaiko kūną. Kol kas tapatybė nėra oficialiai patvirtinta, tačiau dingusio berniuko šeima jau buvo informuota.

Pagal „istorinius dėsnius“ Rusija negali egzistuoti be „didybės“, pareiškė buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, rašo „Moscow Times“. Apie tai jis kalbėjo skambutyje su „Vieninga Rusija“ skyrių sekretoriais. „Mūsų šalis gali būti arba didžiąja valstybe, arba jos iš viso nebus. Tokie yra istoriniai dėsniai“, – cituojamas jis. Nuolatiniai Medvedevo grasinimai D. Medvedevas yra vienas iš pagrindinių Rusijos grasinimų Vakarams skleidėjų.

Ukraina vėl paragino pasaulio aviakompanijas susilaikyti nuo skrydžių virš Rusijos teritorijos, skelbia „Interfax Ukraina“. „Pakartojame savo raginimą saugotis Rusijos oro erdvės, nes ji iš tiesų yra nesaugi.

Įtakingoji Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong ketvirtadienį pareiškė, kad šalies branduolinis statusas yra „absoliutus“, ir „idiotais“ pavadino tuos, kurie tikisi jos denuklearizacijos. Šiaurės Korėja teisiškai įtvirtino savo, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusą, o jos vadovybė paskelbė šalies branduolinį arsenalą nuolatiniu ir negrįžtamu.

Ukrainos ir JAV komandos dirba siekdamos suorganizuoti prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimą Niujorke bei užtikrinti, kad jis būtų kuo turiningesnis, trečiadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus. „Komandos iš tiesų dirba ties Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų susitikimo galimybe bei jo turiniu, kad jis būtų kuo prasmingesnis. Tai viskas, ką šiuo metu galiu pasakyti“, – teigė H. Tychyjus.

Aiškėja daugiau detalių apie pavojingą situaciją netoli Lenkijos sienos su Ukraina. Neseniai paaiškėjo, kad lenkai vos nenumušė ukrainiečių naikintuvo. Lenkų portalas „Onet“ skelbia daugiau incidento detalių. Anot Lenkijos generolo majoro Ireneuszo Nowako, incidentas įvyko liepos 30 d., vieno iš Rusijos išpuolių prieš Ukrainą metu, netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pagrasino įvesti papildomus muitus Europos Sąjungai (ES), jei blokas leistų Kanadai tapti asocijuotąja nare. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen prieš tai pareiškė, kad Kanada turėtų tapti pirmąja ES „asocijuotąja nare“ – tai statusas, kuris šiuo metu neegzistuoja.

Į Vokietiją trečiadienį buvo atvykęs Rusijos vyriausybės lėktuvas, skelbia DW. Orlaivis „Il-96“ nusileido Kelno/Bonos oro uoste trečiadienio rytą, apie 9:40. Skelbiama, kad lėktuvas atvyko pasiimti diplomatų iš Rusijos konsulato Bonoje. Lėktuvui turėjo būti išduotas specialus leidimas. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Kathrin Deschauer patvirtino šią informaciją, tačiau kiek žmonių buvo išgabenta, nepatikslino.

Kyjive praėjusią naktį nugriaudėjo daugiau kaip 10 galingų sprogimų, Ukrainos sostinės pareigūnams įspėjus apie raketų grėsmę, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Pastaraisiais mėnesiais tiek Rusija, tiek Ukraina dažniau naudoja tolimojo nuotolio raketas smūgiams į viena kitos teritoriją. Ukrainos sostinėje griaudėjo sprogimai „Kyjive paskelbtas oro pavojus dėl raketų smūgių grėsmės.

JAV įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino didelės apimties naujas sankcijas, skirtas paspausti Rusiją dėl jos karo prieš Ukrainą. Po kelis mėnesius trukusio atidėliojimo šis teisės aktas buvo išsiųstas prezidentui Donaldui Trumpui pasirašyti.

Iki rugsėjo vidurio Rusijoje benzino trūkumas dar labiau paaštrėjo – degalų nėra beveik kas antroje degalinėje, rašo „Novaja Gazeta Europa“....

Maskvos miesto teismas paleido keturis vairuotojus, kurių sunkvežimius Ukrainos saugumo tarnybos per operaciją „Voratinklis“ panaudojo paleisti dronus į Rusijos karinius aerodromus, remdamasis leidinio „Kommersant“ informacija praneša naujienų portalas „Meduza“. Rugsėjo 16 dieną vykusiame posėdyje teismas atmetė Tyrimų komiteto atstovo prašymą pratęsti Andrejaus Merkurjevo, Aleksandro Zaicevo, Michailo Riumino ir Sergejaus Kanurino suėmimą.

Vokietija dislokuos naikintuvus „Eurofighter“ Latvijoje, kad apsaugotų jos oro erdvę per kitą mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus. Apie tai pranešė Vokietijos gynybos ministerija. Vokietijos gynybos ministerija nurodė, kad Latvijos prašymu šalies oro pajėgos prisidės prie oro erdvės saugumo užtikrinimo per Latvijos parlamento rinkimus, kurie vyks spalio 3 dieną.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusija turi jausti karo Ukrainoje bei vykdomų provokacijų pasekmes. Todėl, pasak jo, Lietuva ir toliau sieks naujo sankcijų paketo bei nuosekliai rems Ukrainą. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad į Lietuvos oro erdvę antradienio naktį įskridęs, o vėliau numuštas objektas greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs rusiškas „Gerbera“ tipo dronas.  „Rusijos atsakomybė šiuo atveju yra.

Rusija pradėjo proukrainietiškai nusiteikusių asmenų persekiojimo Vakarų šalyse, ypač JAV, kampaniją, remdamasi JAV Teisingumo departamento paskelbta informacija praneša naujienų agentūra BBC.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė suteikusi specialų leidimą Rusijos lėktuvo skrydžiui, kad palengvintų rusų konsulato, kuris buvo uždarytas reaguojant į bandymą viename oro uoste įvykdyti dronų išpuolį, dėl kurio kaltinama Maskva, pareigūnų išvykimą, praneša agentūra dpa. Rusijos orlaivis Kelno / Bonos oro uoste nusileido trečiadienio rytą.

Per Rusijos smūgį Kyjive buvo sunaikintas sandėlis, kuriame buvo laikomas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio buvusios televizijos studijos rekvizitas, trečiadienį pranešė bendrovė ir pridūrė, kad darbuotojai nenukentėjo.  V. Zelenskis kartu su partneriais įkūrė prodiuserių kompaniją „Kvartal 95“ 2003 m., kai dirbo komiku. Ši studija sukūrė vienas populiariausių Ukrainos televizijos laidų, įskaitant V. Zelenskiui šlovę pelniusį humoristinį serialą apie išgalvotą prezidentą.

Vienu iš dirbtinio intelekto (DI) pradininkų laikomas Kanados kompiuterių mokslininkas Yoshua Bengio agentūrai AFP pareiškė, kad žmonija „praranda kontrolę“ šios technologijos atžvilgiu, todėl pasauliui reikalingi saugikliai, panašūs į branduolinių ginklų kontrolės priemones.