Apie tai jis kalbėjo per vyriausybėje surengtą spaudos konferenciją kartu su užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna, praneša ERR.
K. Michalas pabrėžė, kad Estija nuolat stebi padėtį Rusijoje.
M. Tsahkna savo ruožtu pakomentavo vyriausybės registre pasirodžiusį dokumentą pavadinimu „Kabineti memo: Vene föderatsiooni mobilisatsioon“ („Vyriausybės memorandumas: Rusijos Federacijos mobilizacija“).
„Ministrų kabinete saugumo klausimais aptarėme temas, susijusias su Estijos saugumu. Žinoma, Estija žvelgia į priekį, kad būtų pasirengusi imtis priemonių tuo atveju, jei Rusija – pagrindinis ar net vienintelis realus mūsų saugumui kylantis grėsmės šaltinis – imtųsi tam tikrų veiksmų. Jei Rusija paskelbtų visuotinę mobilizaciją, tai neabejotinai būtų svarbus žingsnis, kuris padidintų vidaus įtampą Rusijos Federacijoje. Saugumo klausimų kabinete mes visada aptariame įvairius scenarijus“, – sakė M. Tsahkna.
K. Michalas per spaudos konferenciją pabrėžė reguliaraus saugumo srities įvykių vertinimo svarbą.
„Čia nėra jokios paslapties ar kažko nepaprasto. Tai, kad Rusijoje padėtis yra labai bloga, niekam nėra naujiena. Jų ekonomikoje nėra nė vieno sveiko segmento, kas mėnesį 30–40 tūkst. žmonių žūsta arba yra sužeidžiami. Tam tikru metu jiems teks imtis priemonių, kad galėtų toliau tęsti karą, o NATO ir Europos Sąjungos šalys turi būti pasirengusios tokiems žingsniams ir atitinkamai formuluoti savo pareiškimus“, – teigė jis.
Rusijai paskelbus mobilizaciją, Estija uždarytų sieną nedelsiant
K. Michalas patvirtino, kad Rusijai paskelbus visuotinę mobilizaciją sieną būtų galima uždaryti nedelsiant.
„Priklausomai nuo grėsmės vertinimo imamasi įvairių priemonių. Sieną galima uždaryti iš karto, kaip jau esame darę tais atvejais, kai pasienio kontrolės punktuose kildavo kokių nors neramumų. Policijos ir sienos apsaugos departamentas bei vidaus reikalų ministras tai žino, o mes turime galimybę labai greitai uždaryti pasienio kontrolės punktus“, – aiškino jis.
„Kadangi mobilizacija gali pakeisti grėsmės vertinimą, imsimės atitinkamų priemonių priklausomai nuo to, ar ji bus paskelbta ir kokia forma. Priimant su siena susijusius sprendimus visada taikomas abipusiškumo principas“, – sakė ministras pirmininkas.
Jis pridūrė, kad jau dabar pasienio kontrolės punktų darbo laikas yra sutrumpintas, taip pat įvesta visapusiška muitinės kontrolė.
Pažymėtina, kad Estijoje iki šiol nepakako paramos iniciatyvoms visiškai uždaryti sieną su Rusija.
Tuo metu Suomija dar 2023 metų pabaigoje neribotam laikui uždarė savo sausumos sienos perėjimo punktus su Rusija, motyvuodama tai migraciniu spaudimu, kurį, Helsinkio teigimu, skatino Rusijos pusė.
Estijos vyriausybė rugpjūčio 13 dieną pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui neribotam laikui pratęsti 12 valandų per parą galiojantį automobilių pasienio kontrolės punktų prie sienos su Rusija darbo režimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
