Jis pakartojo ir savo išfantazuotą teiginį, kad jis užbaigė aštuonis karus.
„Mes labai stengiamės, kad būtų išspręstas Rusijos ir Ukrainos konfliktas“, – pareiškė jis.
„Sunkiausias yra Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Jie vienas kito nekenčia. Abu lyderiai vienas kito labai nekenčia“, – tęsė D. Trumpas.
„Žinote, neapykanta yra labai įdomus dalykas. Karas yra labai įdomus, bet gaila“, – tęsė D. Trumpas.
„Ir būtent tai yra tikroji priežastis – būtent karas kelia dyzelino kainas“, – pridūrė jis.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
JAV Kongresas priėmė didelį sankcijų Rusijai paketą
JAV įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino didelės apimties naujas sankcijas, skirtas paspausti Rusiją dėl jos karo prieš Ukrainą.
Po kelis mėnesius trukusio atidėliojimo šis teisės aktas buvo išsiųstas prezidentui Donaldui Trumpui pasirašyti.
Respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai priėmė paketą 262 balsais „už“ ir 159 balsais „prieš“, taip uždegdami galutinę Kongreso žalią šviesą svarbiausiam JAV įstatymų leidžiamosios valdžios bandymui paspausti Maskvą nuo D. Trumpo sugrįžimo į valdžią antrai kadencijai.
D. Trumpas pareiškė, kad pasirašys šią priemonę, kuriai praėjusį mėnesį 86 balsais „už“ ir 11 balsų „prieš“ pritarė Senatas.
Teisės aktas yra nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukšto rango pareigūnus, taip pat prieš Maskvos vadinamąjį šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.
Jis taip pat suteikia D. Trumpui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams Rusijos naftos ir dujų pirkėjams, tarp kurių gali būti Kinija ir Indija, siekiant sumažinti pajamas, kuriomis finansuojamas Maskvos karas.
Tačiau šie platūs įgaliojimai dėl muitų sukėlė neįprastą skilimą tarp demokratų, kurie didžiąja dalimi palaiko Ukrainą, bet priešinasi tam, kad D. Trumpui būtų suteikti didesni įgaliojimai prekybos srityje.
Įtakingiausias Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto demokratas Gregory Meeksas (Gregoris Miksas) sakė, kad įstatymo projektas „turi didelių trūkumų“.
„Baltųjų rūmų teisininkai parengė dabartinį tekstą siekdami maksimaliai padidinti prezidento Trumpo įgaliojimus įvesti naujus importo mokesčius amerikiečiams ir sumažinti bet kokią prievolę realiai įvesti naujas sankcijas Rusijai ar jos rėmėjams“, – sakė jis.
G. Meeksas teigė, kad palaikytų šį teisės aktą, jei būtų pašalintos nuostatos dėl antrinių muitų, tačiau respublikonai atmetė pataisas, kuriomis siekta jas susiaurinti.
Spaudimas Vladimirui Putinui
Nepaisant to, dešimtys demokratų parėmė šią priemonę, atsverdami nedidelės dalies respublikonų, nepritarusių sankcijoms dėl laisvosios rinkos ar nesikišimo priežasčių, pasipriešinimą.
Šalininkai teigia, kad reikalingas didesnis ekonominis spaudimas, nes Rusijos plataus masto invazija tęsiasi jau penktus metus, o taikos susitarimo nematyti.
Atstovų Rūmų balsavimą palankiai įvertino proukrainietiški aktyvistai, atkreipę dėmesį į besitęsiančias Rusijos atakas, įskaitant trečiadienį surengtus dronų smūgius civiliniam transportui Ukrainos pietuose, per kuriuos, Kyjivo pareigūnų teigimu, žuvo penki žmonės.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino Kongresą priimti sankcijų paketą, sakydamas, kad reikia didesnio spaudimo norint priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo.
„Taigi dabar (Vladimiras) Putinas kas mėnesį praranda 30 tūkst. savo karių (...). Tai dideli nuostoliai, bet jis nenori nutraukti šio karo“, – liepą lankydamasis Vašingtone, kur susitiko su D. Trumpu, sakė V. Zelenskis.
„Taigi dabar iniciatyva (yra) ne Putino rankose“, – teigė jis.
Indija ketvirtadienį pareiškė, kad ir toliau pirks naftą, „diversifikuodama tiekimo šaltinius ir atsižvelgdama į kintančią rinkos dinamiką“.
Maskva yra viena svarbiausių Naujojo Delio strateginių partnerių ir karinės įrangos tiekėjų.
Minimas įstatymo projektas taip pat yra nukreiptas prieš įmones ir užsienio subjektus, remiančius Rusijos kariuomenę, be to, juo išplečiamos sankcijos Iranui.
D. Trumpas paprastai mieliau išlaikydavo sankcijų ir muitų kontrolę, o ne leisdavo Kongresui diktuoti politiką; iš dalies dėl to ši priemonė buvo atidėliojama ilgiau nei metus.
Jos rėmėjas, respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas), netikėtai miręs liepą, šį teisės aktą stūmė nuo 2025 metų balandžio.
Trečiadienio balsavimas įvyko prieš pat Atstovų Rūmų įstatymų leidėjams išvykstant iš Vašingtono dalyvauti kampanijoje prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.
„Kai įstatymo projektas bus greitai pasirašytas ir taps įstatymu, tikimės, kad griežtas JAV vykdymo užtikrinimas pagaliau nutrauks pinigų srautus į Kremliaus karo iždą“, – sakė Ukrainos energetikos lobistų grupės „Razom We Stand“ vykdomoji direktorė Svitlana Romanko.
„Kiekviena delsimo diena yra diena, kai mes Ukrainoje turime laidoti daugiau žmonių“, – sakė ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tai ir tenka kartoti, ką išgirsti.
