Šiuolaikinis karas prasideda ne tik fronto linijoje, bet ir žmonių mąstyme. Kaip atpažinti tikrąsias grėsmes, suvaldyti kylančią paniką ir ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti jau šiandien?
Ar šiandien saugu Lietuvoje ir ar jau laikas krautis lagaminus?
Atsakydama į itin dažną piliečių klausimą, ar jau reikėtų pulti į paniką ir ieškoti būdų išvykti iš šalies, D. Šakalienė pabrėžia kognityvinės ir elgesio psichoterapijos suteikiamas įžvalgas. Pirmasis esminis dalykas – atsisakyti iliuzijų, kad egzistuoja „kita Lietuva“. Lietuva nėra tarp mažiausių Europos valstybių pagal savo ambicijas, užsispyrimą bei gebėjimus.
Prabildama apie pilietinę atsakomybę ir evakuaciją krizės atveju, D. Šakalienė pateikia labai atvirą vertinimą:
„Jeigu vis dėlto prieis prie to taško, kad Lietuvai reikės gintis mūšio lauke, taip, kai kuriems iš tiesų bus geriau išvažiuoti, evakuotis ir nesipainioti po kojomis.“.
Daugelis piliečių iki galimos krizės dienos gali nuveikti itin daug darbų. Svarbiausia suprasti, kad panika niekuo nepadeda, o kiekvienas žmogus – ar jis būtų mokytojas, gydytojas, logistikos darbuotojas ar žurnalistas – savo kasdieniu darbu prisideda prie valstybės gyvybingumo palaikymo. Mūsų valstybė nesiruošia išnykti iš žemėlapio ar nustoti gyventi.
D. Šakalienė užtikrintai teigia:
„Net jeigu bus toks trumpas ir sudėtingas laikotarpis, kada mes kariausim, mes laimėsim šitą karą, mes išliksim, mes apsiginsim... Niekada neturėjom tokios stiprios kariuomenės, kaip dabar. Niekada neturėjom tiek daug sąjungininkų mūsų žemėj, kaip dabar. Niekada technologiškai tokie nebuvom inovatyvūs, kaip dabar. Tai ramiai. Panikuoti nereikia“.
Be to, šiuo metu nėra jokio pagrindo manyti, kad karas Lietuvoje yra neišvengiamas, o narystė NATO bei tarptautinių sąjungininkų buvimas šalyje išlieka esminiu atgrasymo ir saugumo veiksniu.
Geopolitiniai scenarijai ir ateinančių metų grėsmės
Vertinant saugumo situaciją, būtina atskirti trumpalaikes ir ilgalaikes rizikas.
Trumpalaikės rizikos: Tai hibridinės atakos, kibernetiniai išpuoliai, provokacijos, kritinės infrastruktūros trikdžiai, sabotažas bei dezinformacija.
Ilgalaikės rizikos: Tiesioginis kinetinis karas ir karinė invazija.
D. Šakalienė pažymi, kad 2027 ir 2028 metai gali būti itin sudėtingi geopolitiniame žemėlapyje. Taip yra todėl, kad Rusija, nepaisant Ukrainos sėkmingų operacijų, toliau vykdo savo karinę reformą bei plečia karines apygardas šalia NATO sienų. Kartu Kinija baigia savo karines reformas ir bus pasiruošusi galimiems veiksmas Indijos bei Ramiojo vandenyno regione. Rusijos ir Kinijos veiksmų derinimas (finansinis, energetinis, politinis ir karinis bendradarbiavimas) yra neabejotinas.
Verta išlaikyti šaltą protą ir stebėti realius pajėgumus: šiuo metu Rusija neturi pakankamai pajėgumų dislokuoti 400 tūkst. karių prie mūsų sienų. Jeigu kariniai veiksmai Ukrainoje sustotų arba būtų nuimtos sankcijos, didesnio masto rizika galėtų susidaryti per kelis mėnesius, o kitu atveju ji išlieka kelių metų horizonte.
Žvalgybos ir stebėsenos galimybės leidžia matyti bet kokį pajėgų judėjimą iš anksto, todėl nepagrįsta baimintis, kad karas prasidės visiškai netikėtai vidury nakties be jokio išankstinio perspėjimo. Be to, vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas turi įgaliojimus perkelti kelis šimtus tūkstančių karių dar iki tol, kol būtų pažeistos valstybės sienos.
Visą tinklalaidės epizodą žiūrėkite čia:
Dronai virš Lietuvos: išmoktos pamokos ir saugumo rekomendacijos
Auganti dronų incidentų rizika atspindi bendras regiono tendencijas, tačiau pavieniai oro erdvės pažeidimai patys savaime nereiškia pasirengimo tiesioginiam puolimui. Lietuvoje per kelerius metus užfiksuoti vos keli dronų įskridimai – gerokai mažiau nei kaimyninėje Lenkijoje ar Rumunijoje.
Lietuva sparčiai stiprina savo oro gynybos bei stebėjimo pajėgumus: perkami įvairaus tipo radarai, interceptoriai, o į Lietuvą besikelianti Vokietijos brigada įsigyja specializuotą ginkluotę apsaugai nuo bepiločių orlaivių.
Ką daryti kilus oro pavojui ar dronų grėsmei?
- Sekti oficialią informaciją – adovautis tik oficialiais šaltiniais.
- Patalpų taisyklė: „Jeigu pavojus yra išorėj, lik viduje. Jeigu pavojus yra viduje, išeik į išorę“.
- Vengti didelių langų – langai ir stiklinės konstrukcijos pavojaus metu kelia didžiausią riziką.
Mokyklų ir ugdymo įstaigų saugumas: Salės ar aktų salės su dideliais stikliniais langais pavojaus metu tampa spąstais. D. Šakalienė pabrėžia:
„Jeigu jūsų vaiką nuvedė į salę su dideliais langais oro pavojaus metu, tai būkit, tėveliai, mieli, susitikit su mokyklos vadovybe ir pasakykite – daugiau tokių nesąmonių nedarykite“.
Slėptuvių ir priedangų skirtumas: Priedanga skirta praleisti kelioms valandoms, o slėptuvė – kelioms paroms. Verta pasidomėti Lietuvos architektų rūmų parengtomis praktinėmis gairėmis, kaip įvertinti saugiausią patalpą savo bute ar biure, arba apsvarstyti mikro-slėptuvių sprendimus pagal Suomijos ar Izraelio pavyzdžius.
Dezinformacijos mechanizmai: „driežo smegenys“ ir „plastikiniai obuoliai“
Dezinformacijos poveikis visuomenei dažnai paremtas evoliuciniais instinktais. Neigiamos naujienos ir šokiruojanti informacija pirmiausia sužadina seniausią smegenų dalį – „driežo smegenis“ (instinktyvias reakcijas į grėsmę).
D. Šakalienė pateikia taiklią maisto metaforą, paaiškinančią skirtumą tarp tikros informacijos ir melagienų:
„Informaciją palyginčiau su maistu: yra valgomi dalykai ir yra nevalgomi. Jei tau patiekia plastikinį obuolį ir tikrą obuolį, nebus jokios prasmės valgyti plastikinio, o vėliau aiškinti, kuo jis buvo naudingas.“
Socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“, gali būti naudingi laisvalaikiui, tačiau jie nėra patikimas žinių šaltinis. Žmonės, kuriems trūksta gyvenimo prasmės ar pasitenkinimo, dažnai nukreipia dėmesį į išorę – pletkus, gandus ir sąmokslo teorijas. Klasikinis to pavyzdys – Rusija, kuri vietoj savo vidaus problemų sprendimo nukreipia agresiją į išorę ir griauna aplinkinių tautų tapatybę.
Lietuvos visuomenė, dėl istorinių traumų išlieka gana jautri sąmokslo teorijoms. Tačiau mes turime stiprių priešnuodžių:
- Aukštą pasitikėjimą ES ir NATO.
- Išsilavinusią visuomenę bei išlaikytą knygų skaitymo kultūrą, kuri ugdo kritinį mąstymą geriau nei trumpi įrašai internete.
Taip pat svarbu skirti suklaidintus piliečius nuo organizuotų priešiškų valstybių trolių bei botų fabrikų, naudojančių dirbtinį intelektą. Demokratinė valstybė negali perimti nusikaltėlių ar laukinių elgesio modelių – teisinis reguliavimas (pvz., ES taisyklių taikymas didžiosioms korporacijoms) bei parlamentinė priežiūra leidžia palaipsniui valyti informacinę erdvę.
Ką kiekvienas gali padaryti jau šiandien?
Norint jaustis saugesniems, nereikia laukti specialių nurodymų – atsakomybę už savo pasirengimą turime prisiimti patys.
Praktiniai veiksmai be didelių investicijų:
- Atsisėsti su šeimos nariais ir aptarti konkretų veiksmų planą – kur susitikti dingus ryšiui, kas bus mobilizuoti, o kas, prireikus, pasitrauks pas artimuosius.
- Turėti maisto, vandens, būtiniausių vaistų bei radijo imtuvą su baterijomis.
- Užsiregistruoti ir išklausyti Mobilizacijos mokyklos kursus, kad įgytumėte praktinių žinių ir sumažintumėte nežinomybės baimę.
- Nepasiduoti nepatikrintoms emocijoms internete ir atskirti žodžio laisvę nuo neatsakingo dezinformacijos skleidimo.
Asmeninio atsparumo pamokos
Psichologinis atsparumas nėra baimės nebuvimas – baimė yra natūralus apsauginis jausmas. Svarbiausia – neprarasti kontrolės ir turėti aiškią struktūrą.
D. Šakalienė dalijasi asmenine patirtimi, lygindama valstybės krizes su sunkios ligos diagnoze: kai sužinojo apie vėžio diagnozę, ji pirmiausia įvertino statistinius duomenis, išsikėlė aiškų tikslą ir išskyrė krizinį bei pokrizinį laikotarpius. Lygiai taip pat privalu žiūrėti ir į valstybės atsparumą: išgyventi krizinį etapą ir toliau kurti ateitį.
„Palyginsiu tai su asmeniniu dalyku. Kai sužinojau apie vėžio diagnozę, pagalvojau: ką dabar galiu nuveikti? Pasižiūrėjau į duomenis ir statistiką: kokia tikimybė, kad ši vėžio forma baigsis mirtimi? Paaiškėjo, kad tikimybė išgyventi yra didesnė. Labai gerai. Ką darome toliau?“
Primename, kad D. Šakalienei 2015-aisiais diagnozuotas skydliaukės vėžys.
Istorinis tęstinumas ir šeimos patirtis taip pat suteikia tvirtumo. D. Šakalienės senelis išgyveno du karus, kalėjimą bei tremtį ir sulaukė nepriklausomos Lietuvos. Remiantis prof. Danutės Gailienės įžvalgomis, praeitį išgyvenę žmonės nėra tik aukos – jie yra išlikėjai, perdavę ateities kartoms gebėjimą ištverti sunkiausius išbandymus.
D. Šakalienė apibendrina:
„Ką darome dabar? Koks bus krizės ir pokrizinis laikotarpis? Kaip su Dariumi minėjome ne kartą, net ir aktyvaus karo metu mūsų valstybė gyvuos toliau. O jam pasibaigus, vėl gyvensime taip, kaip gyvenome iki tol – tikėkimės, net geriau.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
