Užsienis

Vasario 16-ąją – neoficialiai Amerikos žvalgybos įvardytą galimo Rusijos puolimo prieš Ukrainą dieną – Kremlius toliau bando įtikinti pasaulį, kad atsitraukia nuo Ukrainos pašonės. Tačiau NATO perspėja – tai tušti žodžiai, o pajėgos, bent kol kas toliau telkiamos. Rusija prie Ukrainos sienų stato net ir karo ligonines, kariai ir technika juda arčiau Ukrainos sienų, o Baltarusijoje į orą kyla branduolinį užtaisą galinčios nešti raketos.

Remiantis nauju Jungtinės Karalystės Kardifo universiteto tyrimu, šiuo metu dėvėdami veido kaukę esate patrauklesni. Tyrėjai ištyrė, ar masinis veido kaukių dėvėjimas paveikė suvokiamą dėvėtojo patrauklumą, paskelbdami savo rezultatus žurnale „Cognitive Research: Principles and Implics“. Prieš COVID-19 pandemiją atlikti tyrimai parodė, kad medicininės veido kaukės sumažino dėvėtojo patrauklumą.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai šeštadienį Miunchene surengs derybas dėl Ukrainos krizės, trečiadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock derybas organizuoja Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, nurodė jos atstovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos pusė nepastebi Rusijos karių atitraukimo nuo sienų su jo šalimi. „Jei atvirai, mes reaguojame į tas realijas, kurias turime, ir kol kas nematome jokio atsitraukimo. Ką tik apie tai išgirdome“, – trečiadienį britų transliuotojui BBC sakė V. Zelenskis, apsilankęs kariniame poligone šiaurės vakariniame Rivnės regione, komentuodamas pranešimus apie dalies Rusijos pajėgų atitraukimą.

Kremlius trečiadienį paneigė atsakomybę už ankstesnę dieną įvykusią kibernetinę ataką Ukrainoje, kurios taikiniais tapo Gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų sistemos ir du valstybiniai bankai. Kijevas nurodė, kad ši ataka gali būti susijusi su Rusija, tebetvyrant nerimui, kad Maskva gali planuoti įsiveržimą į Vakarų palaikomą Ukrainą. „Mes nieko nežinome. Kaip ir tikėtasi, Ukraina ir toliau dėl visko kaltina Rusiją“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pensilvanijos valstijoje, JAV, eismą sankryžoje stebėję pareigūnai pakliuvo į nepavydėtiną situaciją, kurią įamžino transporto priemonėje buvusi vaizdo kamera. Vasario 14-ąją į pareigūnų automobilį didžiuliu greičiu atskriejo automobilio pamesta padanga. Pareigūnai net nespėjo sureaguoti į situaciją, kai padanga ėmė ir atsitrenkė tiesiai į jų automobilio priekinį stiklą. Laimė, pareigūnai nebuvo sužaloti, o nuo tarnybinio automobiluo atšokusi padanga nesukėlė dar vienos avarinės situacijos.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad Rusija, panašu, toliau telkia savo pajėgas aplink Ukrainą, nors pati skelbia apie iš pasienio atitraukiamus karius. „Girdėjome ženklų iš Maskvos apie pasirengimą tęsti diplomatines pastangas, bet kol kas nematėme jokio deeskalavimo vietoje. Atvirkščiai, atrodo, kad Rusija tęsia savo kariuomenės telkimą“, – sakė J.Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.

Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Lenkijos bei kitų šalių vadovai, popiežius Pranciškus sveikina Lietuvą su valstybės atkūrimu, trečiadienį pranešė Prezidentūra. Pasak jos, popiežius Pranciškus Lietuvai siunčia nuoširdžius sveikinimus ir „meldžiasi, kad mūsų šalies žmones Dievas palaimintų taika ir vienybe“. „Lietuva yra svarbi lyderė NATO rytiniame flange ir viena artimiausių JAV sąjungininkių.

Ukrainos lyderis ragina piliečius trečiadienį švęsti „Vienybės dieną“, nors Vašingtonas dar kartą perspėjo, kad Rusija tebėra pasirengusi pradėti puolimą prieš savo kaimynę.

Rusija trečiadienį paskelbė, kad karinės pratybos Maskvos aneksuotame Kryme baigėsi ir kad jose dalyvavę kariai grįžta į savo bazes. „Pietinės karinės apygardos daliniai, baigę dalyvauti taktinėse pratybose, persikelia į savo nuolatinius dislokavimo punktus“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Valstybinė televizija savo ruožtu parodė, kaip kariniai daliniai kerta tiltą, jungiantį Maskvos kontroliuojamą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos ataka prieš Ukrainą tebėra „labai“ tikėtina, tačiau diplomatinis krizės sprendimas dar gali būti pasiektas. Pasak J. Bideno, JAV „dar nepatvirtino“ jokio Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos sienų. „Analitikai nurodo, kad jos išlieka labai grėsmingoje padėtyje“, – teigė prezidentas. Jis perspėjo, kad Rusijos įsiveržimo atveju Jungtinės Valstijos yra pasirengusios atsakyti jai sankcijomis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė esąs „sunerimęs dėl abejotinų naujų kaltinimų“ Rusijos opozicionieriui Aleksejui Navalnui ir paragino rusų pareigūnus paleisti Kremliaus kritiką į laisvę. Į A. Navalną ir jo bendražygius „yra nusitaikyta dėl jų darbo nušviečiant pareigūnų korupciją“, socialiniame tinkle „Twitter“ sakė JAV diplomatijos vadovas. „Šį kartą jis stoja prieš teismą pataisos darbų kolonijoje, kuris nėra viešas, – pridūrė A. Blinkenas.

Prancūzija antradienį pareiškė, kad bet koks Rusijos sprendimas pripažinti du Ukrainos separatistų įkurtus darinius prilygtų atakai prieš šios šalies suverenitetą, nors ir nenaudojant ginklų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad per derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu šalys susitarė ieškoti išeities iš konfliktinės situacijos, susijusios su televizijos kanalo RT veiklos uždraudimu Vokietijoje ir atsakomaisiais veiksmais prieš visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) biurą Rusijoje.

Vokietijos Kancleriui Maskvoje derantis su Putinu – kelis mėnesius telkęs prie Ukrainos pajėgas ir kėlęs Vakarams reikalavimus Kremlius skelbia jau atitraukiantis dalį pajėgų nuo Ukrainos pašonės. Tačiau ir Kijevas, ir Vašingtonas perspėja neskubėti džiaugtis – patikimų duomenų apie deeskalaciją – dar per mažai. O Rusijos Dūmoje jau kuriamas ir naujas pretekstas invazijai, deputatai nori pripažinti Donecką ir Luhanską nepriklausomais.

Įtampai dėl Ukrainos neslūgstant, politikos specialistai sako, kad Rusijai palaikyti įtampą yra naudinga. Taip Kremlius elgiasi jau kurį laiką, o įtampos palaikymas iš esmės padeda nesulaukti sankcijų ir išlaikyti orumą bei žlugdyti Ukrainą. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis mano, kad Vakarai turėtų imtis veiksmų ir Rusijai taikyti sankcijas už situacijos eskalaciją. Įtampa regione neslūgsta.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pasakė, kad Maskva ragina pradėti „pragmatišką dialogą“, Vakarams laukiant Ukrainos krizės deeskalavimo ženklų. „Lavrovas akcentavo, kad Vašingtono ir jo artimiausių sąjungininkių kurstoma agresyvi retorika yra nepriimtina, ir paragino [pradėti] pragmatišką dialogą dėl visos virtinės Rusijos iškeltų klausimų“, – sakoma Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ukraina antradienį pranešė, kad jos Gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų sistemos ir du valstybiniai bankai tapo kibernetinės atakos, galbūt susijusios su Rusija, taikiniais. Šis Ukrainos ryšių priežiūros tarnybos pranešimas buvo paskelbtas tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija, sutelkusi stiprias pajėgas prieš šalies sienų, gali surengti didelio masto puolimą.

Kiek atslūgus nerimui dėl galimo karinio konflikto prie Rusijos ir Ukrainos sienos, naftos kainos antradienį traukia žemyn. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios smuko 4,06 JAV dolerio, arba 4,21 proc., iki 92,42 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) nusileido 4,44 JAV dolerio, arba 4,65 proc., iki 91,02 JAV dolerio už barelį.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį vakare pradėjo telefoninį pokalbį su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pranešė televizija „CBS News“, remdamasi aukšto rango šaltiniu JAV Valstybės departamente. Kodėl buvo surengtas A. Blinkeno ir S. Lavrovo pokalbis, pranešime nenurodoma. Rusijos užsienio reikalų ministerija naujienų agentūrai „Interfax“ patvirtino, kad toks pokalbis įvyko. Praėjusį kartą A. Blinkenas ir S. Lavrovas telefonu kalbėjosi prieš tris dienas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį Maskvoje sakė, kad, jo nuomone, diplomatinės galimybės deeskaluoti padėtį Europoje dar nėra išnaudotos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „per mūsų derybas pasakojo apie savo konsultacijas su užsienio reikalų ministru ir gynybos ministru“, sakė O. Scholzas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje pareiškė, jog stabilus saugumas Europoje neįmanomas be Rusijos įsitraukimo, o dabartinė situacija, kad ir kokia būtų sudėtinga, nėra beviltiška. „Vokiečiams ir visiems europiečiams visiškai aišku, kad stabilaus saugumo negalima kurti prieš Rusiją – [jį galima užtikrinti] tik su Rusija“, – sakė O. Scholzas spaudos konferencijoje po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tvyrant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vasario 24-25 dienomis lankysis šioje šalyje. Jis trečiadienį kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių kolegas, kviesdamas juos organizuoti aukšto lygio vizitų seriją. „Ukraina yra baudžiama, nes pasuko europietišku keliu.

Slūgstant įtampai tarp Ukrainos ir Rusijos, antradienį ėmė brangti kriptovaliutos ir kitų rūšių rizikingesnis turtas. Bitkoinas 15 val. 45 min. Lietuvos laiku kainavo 44,209 tūkst. JAV dolerių ir jo kaina per pastarąsias 24 valandas pakilo 4,62 procento. Eteris („Ethereum“) pabrango 6,73 proc. iki 3,112 tūkst. JAV dolerių. Antradienį augimas stebimas beveik visų kriptovaliutų rinkoje, rašo CNBC portalas.

Buvęs Rusijos prezidento patarėjas Vladislavas Surkovas, kuris yra laikomas vienu iš karinės operacijos Rytų Ukrainoje ir apskritai, visos dabartinės Rusijos ideologijos, „architektų“, pareiškė, kad šiuolaikinė Rusija „negali likti dabartinėse sienų ribose“, kurios nustatytos dar 1918-aisiais, po Bresto taikos sutarties su Vokietija. „Ankšta ir nuobodu, ir nejauku… ir protu nesuvokiama Rusijai likti gėdingo (Bresto sutarties) pasaulio sienų ribose. Mes už taiką, savaime suprantama.

Nors esama Rusijos „diplomatinio atsivėrimo“ Ukrainos krizės klausimu ženklų, žvalgybinė informacija apie galimą invaziją „vis dar nėra padrąsinanti“, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Maskva antradienį pranešė atitraukianti nuo Ukrainos sienos dalį ten sutelktų savo pajėgų, bet B. Johnsonas įspėjo, kad Rusijos pajėgos vis dar „pasirengusios praktiškai bet kuriuo metu“ pulti. „Matome Rusijos atvirumą pokalbiams.

Technologijų gigantei „Facebook“ gresia nauji nemalonumai ir milijardinės baudos. Amerikos Teksaso valstija padavė „Facebook“ į teismą už tai, kad socialinis tinklas be vartotojų sutikimo naudojo veido atpažinimo technologiją ir kiekvienam žmogui už tai turėtų sumokėti po kelias dešimtis tūkstančių eurų. Dar prieš kelis mėnesius „Facebook“ stengėsi atlaikyti kritikos bangą dėl to, kad jos algoritmai sukuria socialinius burbulus, stumia žmones prie kraštutinumų ir dalina visuomenę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė pasiruošęs tęsti darbą su Vakarais dėl saugumo klausimų, kad būtų deeskaluota įtampa dėl Ukrainos. „Esame pasiruošę toliau dirbti kartu. Esame pasiruošę eiti derybų keliu“, – po derybų Kremliuje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė V. Putinas.

Rusijos pranešimą, kad dalis prie Ukrainos sienų dislokuotų karių grįžta į bazes, „turi lydėti veiksmai“, antradienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock „Kiekvienas realus žingsnis deeskalavimo link suteiktų vilties. Kol kas yra tik pranešimai, o juos turi lydėti veiksmai“, – spaudos konferencijoje Madride po susitikimo su Ispanijos kolega kalbėjo A. Baerbock.

Ilgamečiai Donaldo Trumpo finansininkai atsisakė jo kaip kliento ir sako, kad JAV eksprezidento finansinėmis deklaracijomis, apimančiomis beveik dešimtmetį, negalima pasitikėti, rodo pirmadienį paskelbti teismo dokumentai. „Mazars“ praėjusį trečiadienį laišku informavo eksprezidento bendrovę „Trump Organization“, kad jai daugiau nebedirba. Niujorko prokurorai  „Trump Organization“ atžvilgiu vykdo tyrimą dėl įtariamo sukčiavimo.

Britų geltonosios spaudos leidiniai antradienį suskubo skelbti informaciją apie „Rusijos puolimą naktį iš vasario 15 į 16 d.“ Remiamasi neįvardintais šaltiniais JAV žvalgyboje ir pažymima, kad nepaisant Kremliaus pareiškimų, didžioji dalis Rusijos kariuomenės, kuri buvo sutelkta Ukrainos pasienyje, lieka savo pozicijose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje atsisakė Kremliuje atlikti COVID-19 testą ir pageidavo, kad tepinėlį jam paimtų vienas iš Berlyno medikų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.    Į Maskvą atvykusiam O. Scholzui „testą atliko Vokietijos ambasados gydytojas“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pasveikino Rusijos užuominas, kad jis pasirengusi diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę dėl Ukrainos, bet pabrėžė nematąs jokių ženklų, kad Maskva pradėtų atitraukti savo karius nuo kaimyninės šalies sienos. „Yra ženklų iš Maskvos, kad diplomatija turėtų būti tęsiama, tai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų vietoje“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Lenkijos nacionalinė prokuratūra sako turinti įrodymų, patvirtinančių, kad Baltarusijos valdžios institucijų pareigūnai prisidėjo prie nelegalios migracijos į Lenkiją organizavimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį susitiko derybų Maskvoje, kurios yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas sumažinti įtampą dėl Ukrainos. „Be abejo, šiandien didelę dalį mūsų laiko skirsime aptarti saugumo padėtį Europoje ir tas diskusijas, kurios dabar taip aštriai vyksta šiuo klausimu, įskaitant ir dėl įvykių, susijusių su Ukraina“, – sakė V. Putinas, pradėdamas susitikimą su O. Scholzu.

Šių metų vasarį Latvijoje fiksuojamas rekordinis gydymo įstaigų darbuotojų, negalinčių dirbti, kadangi bendravo su COVID-19 sergančiai asmenimis ar patys yra užsikrėtę virusu, skaičius, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime vyriausybei.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 22 267 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat buvo patvirtinta 378 anksčiau užsikrėtusių žmonių mirtis, antradienį pranešė šalies sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 13 473 naujus COVID-19 atvejus ir 17 pacientų mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 19 166 COVID-19 pacientai. Dirbtinis plaučių vėdinimas reikalingas 1 092 iš jų. 38 mln.

Rusijos Valstybės Dūma antradienį pritarė rezoliucijai kreiptis į prezidentą dėl būtinybės pripažinti „Donecko liaudies respublika“ (DLR) ir „Luhansko liaudies respublika“ (LLR) pasiskelbusius Rytų Ukrainos separatistų darinius, „Tai bus atlikta kaip įmanoma skubiau“, pareiškė žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino savo piliečius nedelsiant išvykti iš Baltarusijos, Rusijai sutelkus pasienyje su kaimynine Ukraina dešimtis tūkstančių karių. Ši kelionių rekomendacija buvo paskelbta tą pačią dieną, kai Vašingtonas pranešė, kad uždaro savo ambasadą Kijeve ir perkelia jos darbuotojus į vakarinį Lvivo miestą dėl „drastiškai spartinamo“ Rusijos pajėgų telkimo.

Rusija antradienį pranešė, kad dalis netoli Ukrainos dislokuotų pajėgų pradeda grįžti į savo bazes, Maskvai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių išprovokavus būgštavimus dėl galimos invazijos. „Pietinės ir Vakarinės karinių apygardų daliniai, įvykdę savo užduotis, jau pradėjo krovimą į geležinkelių ir kelių transportą ir šiandien pradės judėti į savo karines įgulas“, – Rusijos naujienų agentūrų paskelbtame komentare sakė Gynybos ministerijos atstovas.

Kolonijoje netoli Maskvos antradienį prasidėjo naujas teismo procesas kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno atžvilgiu, po kurio jo laisvės atėmimo bausmės terminas gali pailgėti iki daugiau nei dešimtmečio. Transliacijoje iš posėdžio kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos, buvo matyti kalinio uniformą dėvintis A. Navalnas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis trečiadienį – dieną, kurią, kaip perspėja JAV pareigūnai, gali prasidėti Rusijos invazija, – paskelbė nacionaline „vienybės diena“. „Mums sako, kad vasario 16-oji bus invazijos diena. Paversime ją Vienybės diena. Aš pasirašiau atitinkamą dekretą“, – kreipdamasis į tautą sakė V. Zelenskis. Tarptautinės žiniasklaidos, cituojančios JAV žvalgybą, pranešimai rodo, kad prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos pajėgų dabar pakaktų išpuoliui pradėti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atvyksta į Maskvą ieškoti diplomatinio sprendinio karui Ukrainoje išvengti, Vakarams ir Rusijai išreiškus nedrąsią viltį dėl galimybės sušvelninti didžiulę priešpriešą. O. Scholzo derybos su Vladimiru Putinu yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas įtikinti Rusijos prezidentą nepulti kaimyninės Ukrainos.

Tvyrant įtampai regione dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas šią savaitę lankysis Lietuvoje, pirmadienį pranešė Pentagonas. L. Austinas atvyksta į Lietuvą „dar kartą patvirtinti, kad JAV laikosi išvien su Lietuva ir Baltijos šalimis, kartu dirba, kad sustiprintų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, ir toliau stovi petys į petį prieš grėsmes ir priešininkus“, spaudos konferencijoje sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį perspėjo, kad Maskva galėtų pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą, jeigu būtų „išprovokuota tai padaryti“ kokio nors išpuolio prieš Rusijos piliečius toje šalyje atveju.

Ukrainos narystės NATO klausimas šiuo metu nėra aktualus, pirmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Kijevo dėl ukrainiečių provakarietiškų ambicijų. „Kalbant apie narystę Aljanse, šiuo metu tai neaktualu. Todėl atrodo keista, kad Rusijos vyriausybė padarė įtemptų politinių diskusijų tema klausimą, kuris šiuo metu nėra įtrauktas į darbotvarkę“, – po derybų Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per spaudos konferenciją sakė O. Scholzas.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pranešė perkeliančios savo ambasadą Ukrainoje iš Kijevo į vakarinį Lvivo miestą, ir nurodė, kad šį žingsnį paskatino „dramatiškai spartinamas“ Rusijos pajėgų telkimas prie kaimyninės šalies sienų. „Laikinai perkeliame mūsų ambasados Kijeve veiklą Ukrainoje į Lvivą dėl dramatiškai spartinamo Rusijos pajėgų telkimo“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pranešime.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio antradienį nuskris į Kijevą, o vėliau apsilankys Maskvoje, pirmadienį sakė šaltiniai ministerijoje. Vizitai rengiami siekiant užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą. Rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo biuras patvirtino, kad L. Di Maio Maskvoje laukiama trečiadienį. „Esame pasiryžę perduoti aiškią, vieningą, tvirtą žinią Maskvai.

Lenkijos pietvakariuose veikiančiame bendrovės „NitroErg“ sprogmenų fabrike pirmadienį driokstelėjo galingas sprogimas, pranešė lenkų televizija „Polsat“. Du žmonės dingo per incidentą įmonėje, veikiančioje Krupski Mlyno gyvenvietėje Silezijos vaivadijoje, „Polsat“ citavo bendrovės atstovas Krzysztofas Maciejczykas. Jis pridūrė, kad sprogimas įvyko viename pagalbiniame pastate.  Įvykio vietoje dirba 17 ugniagesių brigadų, pradėta paieškų ir gelbėjimo operacija.