Užsienis

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje atsisakė Kremliuje atlikti COVID-19 testą ir pageidavo, kad tepinėlį jam paimtų vienas iš Berlyno medikų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.    Į Maskvą atvykusiam O. Scholzui „testą atliko Vokietijos ambasados gydytojas“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pasveikino Rusijos užuominas, kad jis pasirengusi diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę dėl Ukrainos, bet pabrėžė nematąs jokių ženklų, kad Maskva pradėtų atitraukti savo karius nuo kaimyninės šalies sienos. „Yra ženklų iš Maskvos, kad diplomatija turėtų būti tęsiama, tai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų vietoje“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Lenkijos nacionalinė prokuratūra sako turinti įrodymų, patvirtinančių, kad Baltarusijos valdžios institucijų pareigūnai prisidėjo prie nelegalios migracijos į Lenkiją organizavimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį susitiko derybų Maskvoje, kurios yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas sumažinti įtampą dėl Ukrainos. „Be abejo, šiandien didelę dalį mūsų laiko skirsime aptarti saugumo padėtį Europoje ir tas diskusijas, kurios dabar taip aštriai vyksta šiuo klausimu, įskaitant ir dėl įvykių, susijusių su Ukraina“, – sakė V. Putinas, pradėdamas susitikimą su O. Scholzu.

Šių metų vasarį Latvijoje fiksuojamas rekordinis gydymo įstaigų darbuotojų, negalinčių dirbti, kadangi bendravo su COVID-19 sergančiai asmenimis ar patys yra užsikrėtę virusu, skaičius, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime vyriausybei.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 22 267 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat buvo patvirtinta 378 anksčiau užsikrėtusių žmonių mirtis, antradienį pranešė šalies sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 13 473 naujus COVID-19 atvejus ir 17 pacientų mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 19 166 COVID-19 pacientai. Dirbtinis plaučių vėdinimas reikalingas 1 092 iš jų. 38 mln.

Rusijos Valstybės Dūma antradienį pritarė rezoliucijai kreiptis į prezidentą dėl būtinybės pripažinti „Donecko liaudies respublika“ (DLR) ir „Luhansko liaudies respublika“ (LLR) pasiskelbusius Rytų Ukrainos separatistų darinius, „Tai bus atlikta kaip įmanoma skubiau“, pareiškė žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino savo piliečius nedelsiant išvykti iš Baltarusijos, Rusijai sutelkus pasienyje su kaimynine Ukraina dešimtis tūkstančių karių. Ši kelionių rekomendacija buvo paskelbta tą pačią dieną, kai Vašingtonas pranešė, kad uždaro savo ambasadą Kijeve ir perkelia jos darbuotojus į vakarinį Lvivo miestą dėl „drastiškai spartinamo“ Rusijos pajėgų telkimo.

Rusija antradienį pranešė, kad dalis netoli Ukrainos dislokuotų pajėgų pradeda grįžti į savo bazes, Maskvai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių išprovokavus būgštavimus dėl galimos invazijos. „Pietinės ir Vakarinės karinių apygardų daliniai, įvykdę savo užduotis, jau pradėjo krovimą į geležinkelių ir kelių transportą ir šiandien pradės judėti į savo karines įgulas“, – Rusijos naujienų agentūrų paskelbtame komentare sakė Gynybos ministerijos atstovas.

Kolonijoje netoli Maskvos antradienį prasidėjo naujas teismo procesas kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno atžvilgiu, po kurio jo laisvės atėmimo bausmės terminas gali pailgėti iki daugiau nei dešimtmečio. Transliacijoje iš posėdžio kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos, buvo matyti kalinio uniformą dėvintis A. Navalnas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis trečiadienį – dieną, kurią, kaip perspėja JAV pareigūnai, gali prasidėti Rusijos invazija, – paskelbė nacionaline „vienybės diena“. „Mums sako, kad vasario 16-oji bus invazijos diena. Paversime ją Vienybės diena. Aš pasirašiau atitinkamą dekretą“, – kreipdamasis į tautą sakė V. Zelenskis. Tarptautinės žiniasklaidos, cituojančios JAV žvalgybą, pranešimai rodo, kad prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos pajėgų dabar pakaktų išpuoliui pradėti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atvyksta į Maskvą ieškoti diplomatinio sprendinio karui Ukrainoje išvengti, Vakarams ir Rusijai išreiškus nedrąsią viltį dėl galimybės sušvelninti didžiulę priešpriešą. O. Scholzo derybos su Vladimiru Putinu yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas įtikinti Rusijos prezidentą nepulti kaimyninės Ukrainos.

Tvyrant įtampai regione dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas šią savaitę lankysis Lietuvoje, pirmadienį pranešė Pentagonas. L. Austinas atvyksta į Lietuvą „dar kartą patvirtinti, kad JAV laikosi išvien su Lietuva ir Baltijos šalimis, kartu dirba, kad sustiprintų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, ir toliau stovi petys į petį prieš grėsmes ir priešininkus“, spaudos konferencijoje sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį perspėjo, kad Maskva galėtų pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą, jeigu būtų „išprovokuota tai padaryti“ kokio nors išpuolio prieš Rusijos piliečius toje šalyje atveju.

Ukrainos narystės NATO klausimas šiuo metu nėra aktualus, pirmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Kijevo dėl ukrainiečių provakarietiškų ambicijų. „Kalbant apie narystę Aljanse, šiuo metu tai neaktualu. Todėl atrodo keista, kad Rusijos vyriausybė padarė įtemptų politinių diskusijų tema klausimą, kuris šiuo metu nėra įtrauktas į darbotvarkę“, – po derybų Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per spaudos konferenciją sakė O. Scholzas.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pranešė perkeliančios savo ambasadą Ukrainoje iš Kijevo į vakarinį Lvivo miestą, ir nurodė, kad šį žingsnį paskatino „dramatiškai spartinamas“ Rusijos pajėgų telkimas prie kaimyninės šalies sienų. „Laikinai perkeliame mūsų ambasados Kijeve veiklą Ukrainoje į Lvivą dėl dramatiškai spartinamo Rusijos pajėgų telkimo“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pranešime.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio antradienį nuskris į Kijevą, o vėliau apsilankys Maskvoje, pirmadienį sakė šaltiniai ministerijoje. Vizitai rengiami siekiant užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą. Rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo biuras patvirtino, kad L. Di Maio Maskvoje laukiama trečiadienį. „Esame pasiryžę perduoti aiškią, vieningą, tvirtą žinią Maskvai.

Lenkijos pietvakariuose veikiančiame bendrovės „NitroErg“ sprogmenų fabrike pirmadienį driokstelėjo galingas sprogimas, pranešė lenkų televizija „Polsat“. Du žmonės dingo per incidentą įmonėje, veikiančioje Krupski Mlyno gyvenvietėje Silezijos vaivadijoje, „Polsat“ citavo bendrovės atstovas Krzysztofas Maciejczykas. Jis pridūrė, kad sprogimas įvyko viename pagalbiniame pastate.  Įvykio vietoje dirba 17 ugniagesių brigadų, pradėta paieškų ir gelbėjimo operacija.

Mirė Ivanas Reitmanas, prodiusavęs ir režisavęs tokias komedijas kaip „Vaiduoklių medžiotojai“ (Ghostbusters) ir „Žvėrynas“ bei užauginęs visą žiūrovų kartą, pirmadienį pranešė kino studija „Sony Pictures“, prisimindama jį kaip „didelį talentą ir dar puikesnį žmogų“. Jam buvo 75 metai. „Šiandien moteris su deglu verkia, kaip ir visi mes Kolumbijoje ir filmų mylėtojai visame pasaulyje.

Vasario pradžioje eilė JAV ir Europos žiniasklaidos priemonių paskelbė „šaltinių informaciją“, kurioje tvirtinama apie Rusijos pajėgų „70 proc. pasirengimą surengti karinę operaciją Ukrainoje“, „galimybes užimti Kijevą per tris dienas“ ir netgi „visos Ukrainos okupaciją“. Manoma, kad vasario 5-6 dienomis didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės skelbė informaciją, kuri buvo gauta po šešias valandas trukusio uždaro JAV kongreso narių susitikimo su J. Bideno administracija ir JAV karine vado...

Rusija praeitą savaitgalį toliau stiprino prie sienos su Ukraina sutelktas pajėgas, pirmadienį pranešė Pentagono atstovas, nors Maskva nurodė baigianti kai kurias karines pratybas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „toliau didina pajėgas prie sienos su Ukraina ir Baltarusijoje; tas pats vyko praeitą savaitgalį. Jis yra sutelkęs gerokai daugiau kaip 100 000 [karių]", televizijai CNN sakė JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį šalyje viešinčiam Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Rusija savo dujotiekiu „Nord Stream 2“ naudojasi kaip „geopolitiniu ginklu“. Rusiškų dujų eksporto į Vokietiją, aplenkiant Ukrainą, vamzdynas „Nord Stream 2“ vis labiau trikdo Vokietijos santykius su Vašingtonu ir Kijevu. „Turime tam tikrų nesutarimų vertindami“ Rusijos ir Vokietijos energetinį ryšį, sakė V. Zelenskis po derybų su O. Scholzu Kijeve.

Vašingtonui perspėjus, kad Ukrainos puolimas gali prasidėti jau šią savaitę – į Kijevą ir Maskvą suskubo rusiškomis dujomis besišildančios Vokietijos kancleris Olafas Šolcas. O Ukraina reikalauja kuo skubesnio susitikimo su Rusija, kuri ir toliau telkia pajėgas pasienyje. Tiesa internete jau plinta vaizdo įrašai, kaip Rusijos technika klimpsta purve.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad kai kurios Vakarų šalys, įskaitant JAV, padarė klaidą, kai dėl Rusijos puolimo grėsmės nusprendė perkelti savo diplomatus iš Kijevo. „Tai, kad kai kurios ambasados – na, tai jų sprendimas – keliasi į Ukrainos vakarus, yra didelė klaida“, – sakė jis, kelioms užsienio misijoms atidarius biurus Lvivo mieste. „Nes nėra Vakarų Ukrainos; yra Ukraina, ji ištisa.

Praėjusį savaitgalį didžiausiame Švedijos leidinyje „Aftonbladet“ publikuotame straipsnyje Rusijos ambasadorius ne tik pareiškė, kad Rusija neleis Švedijai jungtis į NATO aljansą, bet ir pasidalijo itin nediplomatiška nuomone apie Vakarų sankcijas, kuri pateko ir į straipsnio antraštę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį lankydamasis Kijeve pareiškė, kad Vakarai gali bet kurią dieną priimti sprendimą įvesti sankcijas Rusijai. „Tiesa, mes labai intensyviai rengiame sankcijų paketą. Galime veikti bet kurią akimirką. Mes tai išsamiai aptarėme su savo draugais JAV, su amerikiečių prezidentu, Europos Sąjungoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis suteikia Ukrainai 150 mln. eurų kreditą. „Džiaugiuosi, kad šiandien galiu paskelbti apie greitą 150 mln. eurų išmokėjimą iš esamo nesusieto finansinio kredito ir galiu paskelbti naują nesusietą finansinį kreditą“, – pirmadienį po Kijeve įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengtoje spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas.

Prancūzija ir Vokietija ieško galimybių diplomatiniu būdu išsklaidyti įtampą dėl Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina, ir intensyvina pastangas spręsti šią krizę vadinamuoju Normandijos formatu, pirmadienį pareiškė Kijeve viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Mėginame rasti diplomatinį sprendinį iš šios sudėtingos padėties. Kartu su Prancūzija suintensyvinome pastangas Normandijos formatu.

Ukrainos gynybos ministras pirmadienį  pasveikino, anot jo, „pozityvų“ derybų telefonu su jo kolega baltarusiu etapą, siekiant sumažinti įtampą, kurią kelią plataus masto Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos. „Aptarėme mūsų darbotvarkę ir aptarėme būsimus žingsnius. Vertinu tai kaip teigiamą ženklą ir pirmą žingsnį vaisingo bendradarbiavimo link“, – sakoma Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo pareiškime.

Meksikoje stebėjimo kameros užfiksavo itin retą ir mistišką vaizdą, kaip žemėn vienu metu krenta šimtai virš gatvės skriejusių paukščių. Šalies tarnybos iki šiol aiškinasi, kas galėjo tapti maždaug šimto juodvarnių žūties priežastimi. Meksikos šiaurėje Čihuahos miesto gatvėje įrengta stebėjimo kamera užfiksavo vaizdą, kuris nustebino ne tik vietos gyventojus, bet ir tarnybas, iki šiol negalinčias paaiškinti, kas gi čia nutiko.

Peru archeologai rado naują, įspūdingą kapavietę su kone tūkstančio metų senumo mumijomis, kurios buvo ne šiaip palaidotos, o paaukotos turtingesnio, įtakingesnio žmogaus garbei. Kraupų radinį archeologai kasinėja sostinės pašonėje. Įrantys audiniai, virvės, iš jų kyšantys griaučiai ir žmogaus dantys – kone tūkstančio metų senumo radinius archeologai atsargiai iškasa Peru sostinės Limos pašonėje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį informavo prezidentą Vladimirą Putiną, kad kai kurios iš šiuo metu vykdomų karinių pratybų bus baigtos artimiausiomis dienomis. Ši žinia buvo paskelbta tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl stiprių Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina ir galbūt ruošiamų didelio masto įsiveržimui į kaimyninę šalį. „Dalis šių mokymų artėja prie pabaigos, dalis jų bus baigti artimiausiu laiku“, – per susitikimą su V. Putinu sakė S. Šoigu.

Pirmadienio prekybos sesijos pradžioje smukę Rusijos rublis ir rusų bendrovių akcijos šoktelėjo į viršų po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimų apie Rusijos pasirengimą tęsti dialogą su Vakarais, kuriems pritarė ir prezidentas Vladimiras Putinas. Vos per kelias minutes JAV dolerio kursas Rusijos rublio atžvilgiu Maskvos biržoje nukrito daugiau nei rubliu – nuo ​​kiek daugiau nei 77 rublių už vieną JAV dolerį iki 76 rublių už vieną JAV dolerį.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti nuo „bedugnės krašto“ ir įspėjo, kad invazija į Ukrainą galėtų prasidėti per ateinančias dvi paras. „Prie Ukrainos sienų sutelkta apie 130 tūkst. karių. Tai labai, labai pavojinga, sunki situacija“, – reporteriams sakė B. Johnsonas.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nuo vasario pradžios nutraukus ilgalaikę sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“, dalis kalio trąšų tranzito galėjo būti nukreipta per Ukrainą. Tačiau tiek Ukrainos geležinkeliai, tiek privatūs vežėjai sako, jog  baltarusiškų trąšų pervežimai neišaugo.  Ukrainos geležinkelių atstovė BNS teigė, jog Baltarusija kol kas nesikreipė dėl papildomų pajėgumų trąšoms gabenti.

Mažėjant užsikrėtimo COVID-19 atvejų Vokietija kovo mėnesį panaikins daugumą kovai su koronaviruso pandemija vyriausybės įvestų apribojimų, rodo oficialaus plano projektas, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Suvaržymai bus pradėti švelninti praėjus dvejiems metams nuo pandemijos protrūkio Vokietijoje pradžios.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien susitiko su užsienio ir vidaus reikalų ministrais. Pokalbių su jais metu buvo išsakytas nepasitenkinimas „dalimi Vakarų atsakymo“ į ankstesnius reikalavimus. Taip pat buvo pažymėta, kad yra parengtas atsakas ir tikimasi tolimesnių derybų. Praėjusį savaitgalį pasirodžius JAV žvalgybos duomenims apie galimą Rusijos puolimą Ukrainoje „jau artimiausiomis dienomis“, Kremliui teko imtis skubių veiksmų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad yra „šansas“ susitarti su Vakarais dėl saugumo. Šis pareiškimas galbūt žymi Maskvos ketinimus nusileisti ir sumažinti įtampą, kilus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmei.

Įvairių šalių oro linijų bendrovės, nepaisydamos įspėjimų apie galimą karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos paaštrėjimą, toliau vykdo skrydžius į Kijevą, rašoma Boryspilio oro uosto svetainėje. Oro uostas veikia įprastu režimu, „praktiškai visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir be pakeitimų“, sakoma pranešime.  Išimtis – nyderlandų vežėja KLM, kuri, oro uosto teigimu, atšaukė visus skrydžius vasario 13–17 dienomis.

Pietų Prancūzijoje per gaisrą, kilusį po sprogimo, kurio priežastys kol kas nežinomos, pirmadienio naktį žuvo septyni žmonės, tarp jų du vaikai, pranešė prokuratūra. Gyventojai pranešė maždaug 1 val. 30 min. (2 val. 30 min. Lietuvos laiku) girdėję sprogimą. Per jį užsidegė pastatai abiejose gatvės pusėse mažame pajūrio miestelyje San Loran de la Salanke, esančiame už maždaug 15 km nuo Perpinjano miesto.

Ukraina paprašė skubaus susitikimo su Rusija ir dešimtimis kitų Europos šalių dėl rusų pajėgų sutelkimo prie šalies sienų. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį vėlai vakare socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad Rusija ignoravo oficialų Kijevo prašymą pateikti paaiškinimą, kodėl Maskva sutelkė aplink Ukrainą daugiau kaip 100 tūkst. karių ir pažangios ginkluotės.

Nuo 2021-ųjų rudens, kuomet Rusijos kariuomenės pajėgų skaičius pasienio su Ukraina zonoje pradėjo ženkliai augti, JAV pradėjo itin aktyviai skelbti apie Rusijos grasinimų rimtumą. Baltieji rūmai, neįprastai santūrios diplomatijos politikai, aktyviai publikuoja žvalgybos duomenis, dalijasi su sąjungininkėmis, įvardija galimas Maskvos karinės operacijos pradžios datas ir diskredituoja galimas Rusijos provokacijas, kuriomis gali būti siekiama susikurti pretekstą puolimui.

Integracija į NATO ir Europos Sąjungą yra Ukrainos prioritetas, pirmadienį pareiškė šalies prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas. „Šiaurės Atlanto ir europinė kryptis išlieka prioritetine Ukrainai. Visų pirma, ji įtvirtinta Konstitucijoje. Antra, ji atsispindi kasdieniuose valdžios žingsniuose.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 304 testus nustatyti 2 898 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną infekcija testais buvo patvirtinta 4 610 žmonių, taip pat buvo skelbta apie septynių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 6 468,66 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šią savaitę imsis naujų diplomatinių pastangų, siekdamas padėti išspręsti Ukrainos krizę, pranešė jo biuras. Ši žinia buvo paskelbta britų gynybos ministrui kiek anksčiau pareiškus, kad kai kurios valstybės neužima pakankamai griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu, augant Vakarų šalių nerimui, kad Rusija rengiasi įsiveržti į Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį vyksta į Kijevą, o kitą dieną viešės Maskvoje, mėgindamas suvaldyti „labai kritišką“ Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmę, galinčią sukelti didžiausią krizę nuo Šaltojo karo laikų. Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas irgi surengė vizitus į šias dvi sostines – tik pirmiausia apsilankė Maskvoje, – siekdamas numalšinti ginkluoto konflikto Rytų Europoje grėsmę.

Prezidentūroje pirmadienį rengiamas susitikimas dėl saugumo situacijos regione. Jame turėtų dalyvauti šalies vadovai, už šalies saugumo atsakingų institucijų atstovai. Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos. Vakarai nuogąstauja dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą, nors Maskva tai neigia.

Daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų kelia nerimą Rusijos kariniai veiksmai šalia Ukrainos ir Baltarusijoje, o trečdalis netiki, kad kils rimtas karinis konfliktas, rodo vasario pradžioje BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa. Į klausimą, ar jiems kelia nerimą Rusijos kariniai veiksmai regione, iš viso teigiamai atsakė 54,3 proc. apklaustųjų. 26,6 proc. apklausos dalyvių manė, kad tai tiesiogiai paveiks jų ar artimųjų gyvenimus, 27,7 proc.

Nuo sausio 1 dienos pirmininkavimą ES Tarybai perėmusi Prancūzija pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) tvirtai rems bloko narę Lietuvą jos prekybos konflikte su Kinija. Prancūzijos prekybos ministras Franckas Riesteris naujienų agentūrai AFP teigė, kad jo kolegos, susitikę Prancūzijos uostamiestyje Marselyje, yra įsitikinę, jog Lietuva tapo Pekino prievartos auka ir ketina paspartinti planus, kurie galėtų suteikti Europai naujų galių kovoti.