Užsienis

Paskelbęs praktiškai neįgyvendinamus reikalavimus Vakarams Vladimiras Putinas liepė NATO valstybėms sunešioti geležines kurpaites. Atmetę V. Putinos reikalavimus Vakarai šį kartą ketina taikyti nepakeliamas sankcijas ne tik Rusijos valstybei, bet ir jos oligarchams. Britai jau įvedė sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino „iždininkams“ – milijardieriams broliams Rotenbergams ir Timčenkai. Skelbiama, kad milijardierių turtas yra įšaldomas, o jiems patiems yra draudžiamas atvykimas į šalį.

Vokietijos kancleriui antradienį pranešus apie Rusijos  dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ stabdymą, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad tai daugiau politinis veiksmas, artimiausiu metu neturėsiantis pasekmių Europos dujų rinkai.   Pasak jo, projekto sustabdymas nebus didelis smūgis ir Rusijai.  „Čia daugiau buvo reikalingas politinis sutikimas, ženklas, kad paremiama Ukraina, kad tas dujas per Ukrainą (Rusija – BNS) toliau tiektų“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę Rusijai gali virsti klaida, panašia į 1940-ųjų Baltijos valstybių aneksiją, mano Rusijos radijo „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius ir politikos apžvalgininkas Aleksejus Venediktovas. Jis sakė, kad galima ilgai ginčytis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie istoriją, tačiau būtina suprasti pasekmes.

Europos Sąjunga antradienį pranešė sieksianti įvesti sankcijų bankams, finansuojantiems Rusijos operacijas Ukrainos separatistinėse teritorijose, taip pat suvaržyti Maskvos prieigą prie Europos finansų rinkų, atsakydama į Kremliaus sprendimą pripažinti Donbaso separatistų „liaudies respublikas“. Siūlomos sankcijos, kurias taip pat siekiama taikyti individualiems pareigūnams ir suvaržyti prekybą su separatistinėmis teritorijomis, bus oficialiai pateiktos vėliau antradienį, sakoma pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė neplanuojantis atkurti Rusijos imperijos, nors ankstesnę dieną oficialiai pasiuntė pajėgas į Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamas teritorijas ir pažėrė abejonių dėl Ukrainos suvereniteto. „Numatėme spekuliacijas šia tema – kad Rusija ruošiasi atkurti imperiją su [carinės Rusijos] imperijos sienomis, – per susitikimą Kremliuje su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu sakė V. Putinas. – Tai absoliučiai neatitinka tikrovės.

Vokietijoje vienam šalies piliečiui pateikti kaltinimai dėl įrangos pardavimo Rusijos slaptosios tarnybos kontroliuojamai įmonei, žinant, kad jie slapta naudojami ginklų gamybai, antradienį pranešė prokurorai. Įtariama, kad įtariamasis, įvardijamas kaip Alexander'as S., nuo 2017 metų pardavė prekių maždaug už 1 mln. eurų vienai neįvardijamai Rusijos kompanijai.

Rusijos kariuomenė pradėjo tankų pajėgų pratybas Kaliningrado srityje, antradienį pranešė Baltijos laivynas. Apie šiuos mokymus pranešta regione padidėjus įtampai dėl Rusijos sprendimo pripažinti Ukrainos separatistines "liaudies respublikas", dėl kurio Vakarų šalys pažadėjo įvesti Maskvai daugiau griežtų sankcijų. „Kovinio rengimo renginiuose dalyvauja daugiau kaip 120 karių bei per 30 kovinės ir specialiosios technikos vienetų“, – sakoma pranešime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė stabdantis dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti, reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus. O. Scholzas pranešė paprašęs sustabdyti Vokietijos reguliavimo institucijos atliekamą dujotiekio peržiūros procesą.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę „stipriai padidins“ ekonominį neapibrėžtumą Europos Sąjungoje (ES), antradienį pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni. „Mus toliau supa neapibrėžtumas. O tarptautinės teisės pažeidimas, Rusijai pripažinus dvi separatistines teritorijas Ukrainoje, labai padidins šį neapibrėžtumą,“ – konferencijos Briuselyje metu kalbėjo P. Gentiloni.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė iki šio mėnesio pabaigos nutraukianti naktinius skrydžius į Ukrainą ir iš jos. Pasak bendrovės atstovų, toks sprendimas palies penkis naktinius reisus Ryga-Kijevas ir su reisus Ryga-Odesa. Skelbiama, jog „Air Baltic“ susisieks su bilietus į šiuos reisus įsigijusiais keleiviais ir pasiūlys skristi kitu laiku. Aviakompanija pažymi, kad prieš kiekvieną skrydį įvertinama esama padėtis ir vadovaujamasi valdžios institucijų rekomendacijomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė jo šalies ketinimus tęsti „nenutraukiamą“ gamtinių dujų tiekimą tarptautinei rinkai. „Šiuo etapu itin populiarėja gamtinių dujų, kaip vienos aplinkai draugiškiausių kuro rūšių, naudojimas.

Įsivaizduokime, kad Vladimiras Putinas pasiekė tai, ko nori ir užgrobė Ukrainą. Kokios bus geopolitinės pasekmės? Šio klausimo klausia „Washington Post“ apžvalgininkas Robertas Kaganas, prognozuodamas tamsią demokratijos mirtį Rytų ir Vidurio Europoje bei neišvengiamą Baltijos šalių krytį nuo Rusijos rankos.  Pasak politikos apžvalgininko, jei Rusija užims Ukrainą, pirmiausia turėsime perbraižyti fronto linijas Europoje, jos pasislinks į žemyno centrą.

Indijos oro bendrovės „Air India“ lėktuvas „Boeing 787“ antradienį išskrido į Ukrainą evakuoti Indijos piliečių, pranešė britų visuomeninis transliuotojas BBC. „Įvairiose Ukrainos dalyse, įskaitant pasienio rajonus, gyvena ir studijuoja daugiau kaip 20 tūkst. indų studentų, kitų Indijos piliečių. Jų gerovė ir saugumas – mūsų prioritetas“, – sakė Delio ambasadorius Jungtinėse Tautose  T. S. Tirumurti, kurį cituoja BBC.

Užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė pareiškimą, kuriuo griežtai smerkia Rusijos sprendimą pripažinti „jos sukurtų ginkluotų grupuočių kontroliuojamas teritorijas Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse kaip nepriklausomas“. URM pareiškime įvardijama, kad šis sprendimas yra grubus tarptautinės teisės normų, įtvirtintų Jungtinių Tautų Chartijoje, Helsinkio baigiamajame akte, Paryžiaus Chartijoje pažeidimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę. Vakarai į tai atsako sankcijomis. Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Rusija neigia Ukrainos valstybingumą, todėl turi būti imtasi griežčiausių sankcijų.

Rekordinius vėjus į Jungtinę Karalystę atnešusi audra „Eunice“ pridarė nemenkų iššūkių lėktuvų pilotams Londono „Heathrow“ oro uoste. Vasario 18 dieną „Facebook“ puslapyje „Big Jet TV“ išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip audros talžomi lėktuvai nusileidimo taką pasiekė pavojingai svyruodami į visas puses. Vaizdo įraše matyti, kad vienas lėktuvas visiškai atsisakė bandymo nusileisti ir vėl pakilo į orą.

Rusija antradienį pareiškė, kad jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tebėra pasirengęs susitikti derybų su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, Maskvai pasiuntus rusų pajėgas į du prokremliškus separatistinius regionus Rytų Ukrainoje.

Kijevas šaukia skubų vadinamojo Normandijos ketverto viršūnių susitikimą, Rusijai pripažinus separatistinių Donbaso „respublikų“ nepriklausomybę, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Normandijos ketvertui priklauso Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija. Šis formatas buvo įsteigtas 2014 metais, siekiant nutraukti ukrainiečių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų kovas Rytų Ukrainoje. „Inicijuotas skubus Normandijos ketverto viršūnių susitikimas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį ryte su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen aptarė būsimas sankcijas Kremliui. Apie tai politikai kalbėjosi, reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“ ir į šias teritorijas įvesti rusų karius. „Rusijos veiksmai laužo visas tarptautines normas ir ignoruoja tarptautinę teisę.

Reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“, Europos Sąjunga netrukus turėtų įvesti papildomų sankcijų Kremliui, sako Lietuvos prezidento patarėja.

Ukrainoje dirbantys amerikiečių diplomatai, anksčiau šį mėnesį persikėlę iš Kijevo į Lvivą, praėjusią naktį praleido kaimyninėje Lenkijoje, informuoja dienraštis „The New York Times“. Apie tokį sprendimą išvakarėse pranešė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas (Entonis Blinkenas). Valstybės departamento tinklapyje paskelbtame pareiškime buvo rašoma, kad šios priemonės imtasi siekiant apsaugoti JAV piliečius, įskaitant diplomatus.

Pastaraisiais mėnesiais drastiškai išaugus įtampai dėl Ukrainos, naujienų agentūra AFP pateikia eskalacijos chronologiją nuo Rusijos karių telkimo pradžios lapkritį iki pirmadienio, kai Vladimiras Putinas pripažino dviejų separatistinių Rytų Ukrainos regionų nepriklausomybę ir nurodė siųsti pajėgas į šias teritorijas. Karių judėjimas Lapkričio 10 dieną Vašingtonas praneša apie neįprastą Rusijos karių judėjimą prie Ukrainos sienos.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas sako, kad totalinės Rusijos pajėgų invazijos į šalį tikimybė yra nedidelė, tačiau tikėtini lokalūs konfliktai. „Totalinės invazijos tikimybė yra labai nedidelė, tačiau lokalių, dalinių užpuolimų tikimybė dar labiau didėja. Visų pirma, grėsmė yra likusiai Donbaso daliai – likusioms teritorijoms Donecko ir Luhanso srityse. Lokalios eskalacijos tikimybė tikrai yra aukšta“, – antradienį LRT teigė diplomatas.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas kol kas neatšaukė ketvirtadienį Ženevoje numatyto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Maskvai pripažinus Rytų Ukrainos prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų nepriklausomybę ir pasiuntus į jas rusų pajėgas.  Tai televizijai CNN patvirtino du Valstybės departamento pareigūnai.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad antradienį įves sankcijas Maskvai, nors Vašingtonas iš pradžių atsargiai sureagavo į prezidento Vladimiro Putino įsakymą dislokuoti Rusijos pajėgas dviejuose Kremliaus remiamų separatistų dariniuose Ukrainoje. „Rytoj planuojame paskelbti naujų sankcijų Rusijai, reaguodami į šiandien priimtus Maskvos sprendimus ir veiksmus. Šį paskelbimą koordinuojame su sąjungininkais ir partneriais“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Baltųjų rūmų atstovas.

Ukrainos sienos „išliks nekintamos“ nepriklausomai nuo Rusijos pastarojo meto veiksmų, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė Kijevo ambasadorius. „Tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos sienos yra ir išliks nekintamos nepriklausomai nuo bet kokių Rusijos Federacijos pareiškimų ir veiksmų“, –  sakė Serhijus Kyslycia.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasmerkė Kremliaus sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir paragino Europos Sąjungą (ES) pritarti naujoms sankcijoms Maskvai. „Prezidentas smerkia sprendimą (...). Jis reikalauja neeilinio JT Saugumo Tarybos susitikimo ir tikslinių europinių sankcijų priėmimo“, – pranešime spaudai paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsaku ne tik pripažino anksčiau okupuotas Donbaso teritorijas „suvereniomis respublikomis“, bet ir įsakė dislokuoti ten savo karines pajėgas, matyti iš paviešinto dokumento. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę.

Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas Rusijos pripažintiems Maskvos remiamų separatistų regionams Rytų Ukrainoje ir perspėjo, kad, esant reikalui, jų bus daugiau. Prezidentas Joe Bidenas paskelbs įsaką, „JAV piliečiams uždraudžiantį naujas investicijas, prekybą ir finansavimą į vadinamuosius DNR ir LNR regionus Ukrainoje, iš jų arba juose“, pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir perspėjo, kad bendrija ir jos sąjungininkės į tai sureaguos tvirtai.

Ašaros ir sunkiai valdomos emocijos Australijoje. Po beveik dviejų metų šalis vėl atveria dėl koronaviruso uždarytas šalies sienas. Džiaugmas ir Didžiojoje Britanijoje, kurios premjeras skelbia kad jau šią savaitę bus panaikinti visi likę koronaviruso suvaržymai. Izoliuotis nebereikės net sergantiems koronavirusu. Jungtinėje Karalystėjė jau šią savaitę šalies valdžia planuoja panaikinti visus likusius teisinius covid suvaržymus. Izoliacijos nereikės net ir užsikrėtus koronavirusu.

Pasibaigus bendroms Baltarusijos ir Rusijos pajėgų operatyvinėms pratyboms bus tikrinamas sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų pasirengimas kitose srityse, sakė Baltarusijos ginkluotųjų oro pajėgų vado pavaduotojas Andrejus Lukjanovičius. „Praėję mokymai, bendri operatyviniai mokymai „Sąjunginis ryžtas 2022“ – tai suplanuotas renginys, apie kurį prezidentai pranešė dar prieš Naujuosius metus. Ir jiems buvo nustatyti konkretūs tikslai“, – televizijai STV sakė jis.

Europos Sąjunga pasiruošusi reaguoti, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažins Ukrainos separatistų įkurtus darinius nepriklausomomis valstybėmis, pirmadienį sakė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Raginame prezidentą Putiną gerbti tarptautinę teisę ir Minsko susitarimus, taip pat tikimės, kad jis nepripažins Luhansko ir Donecko sričių nepriklausomybės“, – po susitikimo Briuselyje su ES užsienio reikalų ministrais sakė J. Borrellis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Kremliaus išlaikomų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija. Vakarų lyderiai apgailestavo dėl tokio sprendimo, o Prancūzija jau paskelbė sušauksianti Saugumo Tarybos posėdį dėl tokio Rusijos sprendimo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo Maskvą, jog ji vienašališkai pažeistų 2015 metų Minsko taikos susitarimus, jeigu pripažintų Rytų Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragina išvesti Rusijos pajėgas iš Baltarusijos ir žada siekti, kad šis klausimas būtų svarstomas Jungtinėse Tautose. „Reikalaujame išvesti Rusijos pajėgas iš mūsų teritorijos. Ir sieksime, kad šis klausimas būtų apsvarstytas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje“, – pirmadienį išplatintame pareiškime sakė S. Cichanouskaja.

Rusija ir jos remiami separatistai rengia vis agresyvesnes provokacijas – Kremlius skelbia apie 5 nukautus diversantus iš Ukrainos ir neva Ukrainos karių į Rusijos teritoriją paleistus sviedinius bei bandymus prasiveržti šarvuočiais. Kijevas Maskvos pareiškimus vadina melu. O separatistai prašo Rusijos karinės pagalbos ir nepriklausomybės pripažinimo. Donbase – žmonių skundai dėl evakuacijos ir priverstinė mobilizacija – vyrus gaudo tiesiog gatvėse.

Ukrainoje pirmadienį mirė civilis ukrainietis, anksčiau sužeistas per artilerijos ataką vyriausybės kontroliuojamoje gyvenvietėje, pranešė pareigūnai.  Šis incidentas įvyko augant nerimui dėl gresiančios Rusijos pajėgų invazijos. Vietos pareigūnai pranešė, kad civilis žuvo per ataką Novoluhanske, už 35 km į šiaurę nuo separatistų kontroliuojamo Donecko.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares nedelsiant apsvarstyti priemones užtikrinti jo šalies saugumą, remiantis 1994 metų Budapešto memorandumu, iškilus Rusijos įsiveržimo grėsmei.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad Maskva pirmadienį nuspręs, ar patenkins Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų prašymą pripažinti jų įkurtų „liaudies respublikų“ suverenitetą. „Aš jūsų nuomonę išgirdau, sprendimas bus priimtas šiandien“, – V. Putinas sakė per pirmadienį sušauktą neeilinį Valstybės tarybos posėdį, kurio dalyviai ragino pripažinti Donbaso separatistinių darinių nepriklausomybę.

Maskva nesvarsto galimybės prisijungti Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamų teritorijų, bet gali pripažinti jų nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šis V. Putino komentaras buvo atsakas į Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovo Sergejaus Naryškino pareiškimą per Valstybės saugumo tarybos neeilinį posėdį, kad jis palaiko „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų priėmimą į Rusijos Federacijos sudėtį“. „Mes apie tai nekalbame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dabartinė Ukrainos valdžia nesiruošia laikytis Minsko susitarimų ir apie tai kalba aukščiausiu lygmeniu. „Šiandieninė Kijevo valdžia nė nesiruošia jo (Minsko susitarimų priemonių paketo) vykdyti. Maža to, ji apie tai ne kartą pareiškė viešai – ir dar pačiu aukščiausiu valstybiniu lygiu: ir užsienio reikalų ministrų, ir Saugumo tarybos lygmeniu“, – kalbėjo V. Putinas neeiliniame Valstybės saugumo tarybos posėdyje.

Viename Majamio Bičo paplūdimyje poilsiavę žmonės nė nebūtų pagalvoję, kad tiesiai priešais jų akis gali įvykti tokia nelaimė. Sukrėsti poilsiautojai stebėjo, kaip visai šalia jų į vandenį rėžėsi sraigtasparnis. Majamio Biče, Floridos valstijoje, vasario 19-ąją į vandenį nukrito sraigtasparnis su 3 žmonėmis. Anot tarnybų, du iš jų buvo išvežti į ligoninę, jų būklė stabili. Laimė, incidento metu nenukentėjo nei vienas poilsiautojas.

JAV žvalgybos duomenys rodo, kad per potencialų Rusijos įsiveržimą į Ukrainą būtų taikoma itin brutali strategija bet kokiam civilių gyventojų priešinimuisi „sutriuškinti“, pirmadienį sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Lenkija kaltina ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) dėl sparčiai augančių energijos kainų Lenkijoje, tačiau Komisija su kaltinimu nesutinka. Lenkijos valstybės kontroliuojamos komunalinės įmonės teigia žinančios, kas kaltas dėl didelių energijos kainų – Briuselis.

Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas atidėjo pranešimą apie savo kandidatūros prezidento rinkimuose iškėlimą, nes dabar visos jo pastangos skirtos spręsti krizę dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą, pranešė televizija BFM, cituodama gerai informuotus šaltinius. „Visą energiją jis skiria planus keičiančios krizės aplink Ukrainą (sureguliavimui). Sunku kelti kandidatūrą, kai prie Europos vartų – karas“, – sakė šaltinis.

Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė nukovusi penkis „diversantus“, esą įžengusius į šalies teritoriją iš Ukrainos, taip pat sunaikinusi dvi neva Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausančias kovines mašinas. Šis pareiškimas yra naujausias iš virtinės, paskelbtų tvyrant didelei įtampai dėl Maskvos pajėgų, sutelktų prie sienos su Ukraina, ir Vakarams nuogąstaujant, kad Kremlius gali inscenizuoti kokį nors incidentą savo potencialiai karinei invazijai į kaimyninę šalį pateisinti.

Jungtinės Karalystės monarchė Elizabeth II pirmadienį toliau dirba su valstybiniais dokumentais, nors jai sekmadienį testu buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.  Karalienės sveikatos būklę nuolat stebi medikai.   Sekmadienį skelbta, kad 95 metų monarchei pasireiškė lengvi ligos simptomai, panašūs į persišaldymą.   Vyriausiajam karalienės sūnui princui Charlesui COVID-19 buvo nustatyta vasario 10 dieną.