Jau ne pirmus metus kalbama, kad į NATO vadovo poziciją „atėjo laikas paskirti moterį, galbūt iš Rytų Europos“. Dėl itin pablogėjusių santykių su Rusija NATO šalims reikia lyderio, kuris sugebėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp Ukrainos palaikymo ir NATO gynybos formavimo.
Vienas aukšto rango NATO diplomatas „Politico“ aiškino, kad „bendras jausmas yra toks, kad atėjo laikas gaivesniam orui“. Tačiau sąjungininkai galiausiai gali žaisti „saugiai“ ir toliau laikytis pragmatiško, konkretaus ir laiko patikrinto J. Stoltenbergo.
Trys pretendentų pakopos
Vienas aukštas pareigas užimantis Europos diplomatas situaciją apibendrino teigdamas, kad yra tam tikros trys pasirinkimų pakopos: pirmoji numato J. Stoltenbergo kadencijos pratęsimą, antrojoje – Nyderlandų premjeras Markas Rutte, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Trečiąją, rečiau minimų pavardžių grupę, anot diplomato, sudaro Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova ir Europos Komisijos pirmininkė iš Vokietijos Ursula von der Leyen.
Kadangi iki šiol visi NATO generaliniai sekretoriai buvo vyrai, narių gretose jaučiamas spaudimas skirti moterį.
„Laikas moteriai tapti NATO vadove, – cituojamas NATO atstovas. – Jei vyrai bandys išlaikyti savo pareigas amžinai, sąžiningas moterų atstovavimas niekada neturės galimybės“.
Dabartinio generalinio sekretoriaus kadencija buvo greitai pratęsta pernai kovą po Rusijos invazijos į Ukrainą. Daugelis „Politico“ kalbintų politikų dabar mano, kad dar vienas kontrakto su Stoltenbergu pratęsimas, nors ir trumpas, yra rimtai svarstoma galimybė.
Ilgametis lyderis laikomas saugiu variantu. Nepaisant to, kad kai kurių šalių delegacijos nori greičiau išvysti naują veidą, Stoltenbergas vis dar laikomas tuo retu aukšto rango pareigūnu, galinčiu išlaikyti ramybę ir laikytis scenarijaus net ir sunkiausios krizės metu. Maža to, ir pats J. Stoltenbergas tam lyg ir neprieštarauja.
NATO atstovas atsisakė detalizuoti Stoltenbergo ateities siekius. Gruodį paklaustas apie šį klausimą, dabartinis generalinis sekretorius BBC sakė: „Dabar aš sutelkiu dėmesį į savo pareigas“.
„Aš nespėlioju, – pridūrė jis, – apie tai, kas bus po mano kadencijos.
Tarp kandidatų dažnai minimi ir Rytų Europos atstovai, tačiau kaip jie patys pripažįsta – tikimybė nėra didelė.
Estijos atstovė K. Kallas sumenkino lūkesčius ir lapkritį vietos žiniasklaidai sakė, kad „tikimybė, kad bus pateiktas toks pasiūlymas“, yra „labai maža“.
Anksčiau itin dažnai minėta buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pastaruoju metu tarp kandidatų į NATO vadovus apskritai nebeminima. Anot jos pačios, tai susiję su jos kategoriška pozicija Rusijos klausimais.
„Kai kurios šalys gali manyti, kad mano tvirta pozicija Rusijos atžvilgiu yra kliūtis, – 2022-ųjų lapkritį vykusio kasmetinio Reikjaviko pasaulinio forumo metu sakė D. Grybauskaitė. – Su Rusija reikia elgtis kaip su teroristais, o ne derėtis ir leistis į kompromisus“.
