Užsienis

Rusijai užpuolus Ukrainą per pasaulį nusirito šoko ir pasibaisėjimo banga. NATO generalinis sekretorius skelbia, kad aktyvuoja sąjungininkų gynybos planus, kurie leis į Rytinį Aljanso flangą pasiųsti daugiau karių. Rytoj aptarti kaip stiprinti Aljansą ir Rusijos atgrasymo priemones rengiamas NATO viršūnių susitikimas. Europos Sąjungos lyderiai taip pat renkasi tartis kaip atsakyti į Rusijos sukeltą karą. Pasak Briuselio, Maskvos laukia didžiausios kada nors paruoštos sankcijos.

Ukrainoje karo padėtį paskelbęs prezidentas Zelenskis sako, kad šalis savo teritorijų lengvai neatiduos – šalis ginsis, jis ragina žmones išlikti ramiais. Bet Rusijos puolimui intensyvėjant, šalyje kyla panika – prie degalinių ir išvažiavmų iš miestų driekiasi kilometrinės eilės. Vienintelis būdas išvykti – sausumo keliai, mat virš Ukrainos paskelbta neskraidymo zona. Ukraniečių akyse ašaros, o mintyse prakeiskmai Putinui.  „Inicijavau pokalbį su Rusijos Federacijos prezidentu.

Sukrėsti karo Ukrainoje, net ir kai kurie Rusijoje gyvenantys žmonės socialiniuose tinkluose atvirai reiškia pyktį savo šalies vadovui ir ragina tuoj pat nutraukti kraujo praliejimą. Emocijų neslepia nei paprasti mirtingieji, nei šou pasaulio žvaigždės. Kartu su visu pasauliu karą Ukrainoje stebintis gruzinų kilmės Rusijos dainininkas Valerijus Meladzė nuo ankstaus ryto socialiniuose tinkluose išsakė savo „Stop“ karui Ukrainoje.

Dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienio vakarą susirinko į Rusijos invaziją patiriančios Ukrainos palaikymo akcijas. Jos vyksta penkiuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje – ir mažesniuose miestuose. Vietos policijos ir savivaldybių atstovų BNS pateiktais duomenimis, iš viso į akcijas didžiuosiuose miestuose susirinko daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Ukraina „gina mus“ Daugelis jų – iki 15 tūkst. – atėjo į akciją Vilniuje.

JAV prezidentui paskelbus, kad sankcijos kirs ir asmeniniam Rusijos prezidento Vladimiro Putino turtui, kilo nemažai klausimų: kokio dydžio yra Putino turtas? Kur jis jį laiko? Kaip uždirba? Šiuos klausimus užduoda žurnalas „Forbes“ ir bando į juos atsakyti. Putino paslaptys yra temos, kurias „Forbes“ nagrinėja jau daugiau nei 20 metų.

Ketvirtadienio vakarą – paramos garsai iš Jungtinės Karalystės. Borisas Johnsonas aiškiai pareiškė, kad Rusija sulauks tokių sankcijų, kokių Rusija dar niekada nematė. Kaip rašo „The Guardian“, Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas Bendruomenių rūmų posėdžio metu tikino, kad netrukus bus įvestas „didžiausias ir griežčiausias“ ekonominių sankcijų paketas.

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija ketina nušalinti šalies vyriausybę ir įkurdinti naują, Maskvai palankią administraciją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. Pasak jo, rusų kariuomenė puolimą pradėjo paleidusi maždaug 100 balistinių raketų, daugiausia į karinės infrastruktūros objektus, taip pat surengė 75 sunkiųjų ir vidutinių bombonešių antskrydžius.

Rusija naktį oficialiai pradėjo didelio masto karą prieš Ukrainą ir ne tik Donecko ir Luhansko srityse, o visoje šalyje. Nuo ankstaus ryto sparnuotosios Rusijos raketos, salvinės sistemos, artilerija ir lėktuvai bombarduoja visus didžiuosius Ukrainos miestus.  Puolimas vyksta ir iš Baltarusijos pusės. Į Ukrainą jau įsiveržė Rusijos sausumos kariuomenė, aršiausi mūšiai dabar vyksta prie Černobylio šiaurėje ir Charkivo šiaurės rytuose, taip pat pietuose netoli okupuoto Krymo.

Seimo nariai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją ir kreipėsi į sąjungininkus Vakaruose. Lietuvos politikai ragina kuo skubiau paspartinti Ukrainos narystės ES ir NATO galimybę ir taikyti beprecedentes sankcijas Kremliui ir Minskui. Parlamentarai siūlo šalinti Rusiją iš visų svarbiausių tarptautinių organizacijų, smogti Rusijos finansams ir sankcijas taikyti Vladimirui Putinui bei Aliaksandrui Lukašenkai.

Vasario 24 dieną visa Europa atsibudo jau visai kitokiame pasaulyje. Vladimiro Putino Rusijos kariuomenė grąžino į XX amžiaus pirmąją pusę, kai didžiosios valstybės ar keli susitarę agresoriai galėdavo lemti silpnesniųjų likimus. „Dabar XXI amžiuje, V. Putinas nemokėdamas konkuruoti globalaus postmodernistinio pasaulio ekonominėmis priemonėmis daro tai, ką visada stengėsi daryti Rusija, – karine galia priversti kitus paklusti.

Rusijos policija sulaikė daugiau kaip 700 žmonių, dalyvavusių protestuose prieš karą, prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius veržtis į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė vienas nepriklausoma stebėjimo organizacija. Pasak įvykio vietoje buvusių naujienų agentūrų AFP korespondentų, prie Puškino aikštės Maskvos centre susirinko apie 2 tūkst. žmonių, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste – iki 1 tūkst. asmenų.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį susitiko su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais, kad suderintų virtinę naujų sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, o vėliau kreipsis į amerikiečius dėl krizės, pasak jo, galinčios nulemti „katastrofiškas žūtis“. Virtualus, uždaras G-7 lyderių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – susitikimas prasidėjo 16 val. 17 min. Lietuvos laiku, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Šiandien pasaulis su nerimu stebi krauju paženklintus įvykius Ukrainoje. Milijonai šalies gyventojų aidint bombų sprogimams ir kulkų ūžesiui viliasi, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas karas baigsis. Išreikšdami palaikymą Ukrainai, skirtingi Lietuvos miestai ir užsienyje gyvenantys lietuviai jungiasi į vienybės ir solidarumo akciją „Laisvė šviečia“. Vilniaus gatvės ketvirtadienio vakarą nusidažė geltona ir mėlyna spalvomis.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas susitikime su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)  generaliniu sekretoriumi Stefano Sannino pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos sankcijos yra neteisėtos, ir perspėjo, jog tokie Bendrijos veiksmai neliks be atsako.  „Rusija pabrėžė tokių vienašalių priemonių, galinčių tik dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą Rusijos ir ES santykių padėtį, neteisėtą ir neapibrėžtą pobūdį.

Europos Sąjungos lyderiai ruošiasi sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą. Nutekinti dokumentai rodo, kad lyderių susitikime bus bandoma įvesti sankcijas Baltarusijai. Nutekintame sankcijų projekte, kuris bus aptartas ketvirtadienio vakarą, smerkiamas Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą, rašo naujienų portalas „The Guardian“. Nutekintame dokumente rašoma: „Europos Vadovų Taryba ragina skubiai parengti sankcijų paketą, kuris paliestų ir Baltarusiją.

Ukrainos gynybos ministro patarėjas Antonas Geraščenka pranešė, kad Rusijos okupantai iš Baltarusijos teritorijos įžengė į Černobylio AE zoną. „Nacionalinė gvardija, kuri saugo saugyklas su radioaktyviomis atliekomis, pragariškai kovoja“, – skelbia politikas. Jo teigimu, jeigu užpuolikų artilerijos sviediniai sunaikins branduolinių atliekų rezervuarus, radioaktyvios dulkės gali uždengti Ukrainos, Baltarusijos ir ES šalis.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad palei sieną su Ukraina atidarys devynis pabėgėlių priėmimo centrus, laukdama pabėgėlių antplūdžio po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį. Rusų pajėgoms anksti ketvirtadienį įsiveržus į Ukrainą ir pasirodžius pranešimų apie sprogimus daugelyje šalies vietovių, regione išaugo nerimas dėl galimos pabėgėlių krizės. „Į mūsų šalį neabejotinai plūstels pabėgėlių banga“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.

Ketvirtadienį ryte prasidėjęs Rusijos puolimas Ukrainoje vietos gyventojus išgąsdino, nors ir nebuvo netikėtas. Šalies rytuose gyvenantys žmonės karo šešėlyje gyvena jau aštuonerius metus, todėl reaguoja ramiau, o štai sostinėje Kijeve regima panika ir bėgimas iš miesto. Ukrainos sostinė Kijevas bombų sprogimus paskutinį kartą girdėjo Antrojo pasaulinio karo metais ir – šiandien ryte.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta sukrečiantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip sprogmuo pataiko tiesiai į keliu važiavusį dviratininką. Nelaimė įvyko Umanės mieste. Vietos policijos teigimu, 39-erių žmogus žuvo.  Vaizdo stebėjimo kameros nufilmavo, kaip kelyje dviračiu važiuoja žmogus. Tada staiga įraše matoma tik ryški oranžinė liepsna, o vėliau juodi dūmai apima visą gatvę. Kaip matyti įraše, sprogmuo kliudė niekuo dėtą civilį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jos laukia bekompromisis atsakas į sprendimą užpulti Ukrainą, kurį jis pavadino lūžio tašku Europos istorijoje. „Į šį karo aktą atsakysime be silpnumo, ramiai, ryžtingai ir vieningai“, – kreipdamasis į tautiečius pabrėžė E. Macronas.

Vokietijos kariuomenė gali nedaug prisidėti, kad palaikytų atsaką į Rusijos surengtą invaziją, ketvirtadienį pripažino buvusi šalies gynybos ministrė, pasak kurios, Berlynas padarė istorinę klaidą nestiprindamas savo kariuomenės.

Visas pasaulis šiandien su nerimu stebi kruvinus įvykius Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipdamasis per televiziją ir paragino Ukrainos karius sudėti ginklus ir paskelbė pradedantis karą Ukrainoje. Kijeve gyvenančios lietuvės naujienų portalui tv3.lt teigia sunkiai suvokiančios, kas vyksta. „Ryte paskambino draugas, pasakė, kad prasidėjo neramumai šalyje. Iki pat šio ryto aš netikėjau, kad gali kažkas atsitikti tokiame lygyje, kad karas gali būti realus.

Švedija ir Suomija vis dar neplanuoja siekti NATO narystės, nepaisydamos „šoko“, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė abiejų šalių vadovai. Praėjusią naktį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinį puolimą, „atveriame naują ir tamsų Europos istorijos puslapį“, – per spaudos konferenciją sakė švedų premjerė Magdalena Andersson.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės rengia „didžiulį“ sankcijų Rusijai paketą, Maskvai užpuolus savo provakarietišką kaimynę.    Kreipdamasis į ukrainiečius B. Johnsonas sakė: „Mes negalime tiesiog nusigręžti ir to nedarysime.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį paragino Baltarusiją nedalyvauti Rusijos pradėtame puolime prieš Ukrainą.    Šį raginimą jis paskelbė prieš skubiai sušauktą Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, kuriame bus sprendžiama dėl naujų sankcijų Maskvai už įsiveržimą į kaimyninę šalį.  Per spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje kreipdamasis į Baltarusiją ir jos žmones Ch.

Lietuvos parama Ukrainai leido apsiginti nuo priešo karo lauke. Apie tai socialiniame tinkle pranešė vienas iš ukrainiečių karininkų. Vasario vasario 13 d. Lietuvos perduotos priešlėktuvinės gynybos artimojo nuotolio raketos „Stinger“ atkeliavo į Ukrainą.   Būtent šiomis raketomis, pasak ukrainiečių karininko Sergėjaus Misūros, buvo numuštas Rusijos naikintuvas, kuris vykdė karinę ataką prieš Ukrainą.

Australijos karo korespondentas Ukrainoje Bryce'as Wilsonas užfiksavo siaubą keliančią akimirką Kramatorsko mieste. Donecko apskrityje šiuo metu įvykius nušviečiantis australas rengėsi tiesioginei transliacijai socialiniuose tnkluose, kai virš savo galvos išvydo pralekiančią raketą, skriejančią link tolumoje matomų gyvenamųjų pastatų. „O velnias, tai raketa! Tai raketa, tai suknista raketa! Gerai, turime įeiti į vidų. Aš negaliu tuo patikėti“, – šaukė išsigandęs karo korespondentas.

Ukrainos kariniam transporto lėktuvui An-26 ketvirtadienį nukritus ir užsiliepsnojus Kijevo srityje žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.Naujienų agentūra „Unian“ citavo ministerijos pranešimą, kad lėktuvas nukrito Obuchivo rajone ir kad jame buvo 14 žmonių. Pranešime nenurodoma, ar lėktuvas buvo numuštas per anksčiau ketvirtadienį prasidėjusį didelio masto Rusijos puolimą.

Auksas tarptautinėje rinkoje ketvirtadienį, prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą fone padidėjus saugių aktyvų paklausai, pasiekė aukščiausią nuo 2020 metų rugsėjo kainų lygį, praneša „Trading Economics“. Balandžio mėnesio aukso ateities sandorių kaina „Comex“ biržoje išaugo 3,3 proc. iki 1974 dolerių už Trojos unciją. Nuo šių metų pradžios šis taurusis metalas tarptautinėje rinkoje pabrango 7,7 procento.

Kijevo rytiniame priemiestyje Brovaruose ketvirtadienį sprogus bombai žuvo šeši žmonės, dar 12 buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo miesto merą Ihorį Sapožko. Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas. Brovarų meras pridūrė savo „Facebook“ žinutėje pridūrė, kad miesto ligoninės dirba sustiprintu režimu.

NATO aktyvuoja gynybos planus, tam, kad galėtų geriau reaguoti į krizinę situaciją po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Šie planai yra skirti gynybos pajėgoms koordinuoti Europoje ir greičiau kariams judėti į reikiamas vietas. Skubiai surengtoje spaudos konferencijoje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad šie planai buvo parengti ruošiantis ekstrinėms situacijoms, o padėtis Ukrainoje verčia nerimauti.

Belgija inicijuoja sprendimą anuliuoti visas Rusijos piliečių vizas Europos Sąjungoje, įskaitant studentus, darbuotojus ar turistus, „Reuters“ cituojamas prieglobsčio ir migracijos ministras Sammy Mahdis. „Rusijos beprotiška ataka verčia mus atsargiai vertinti rusus, kurie nori atvykti į Belgiją“, – pareiškė jis savo pranešime.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį paragino sušaukti skubų NATO viršūnių susitikimą reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, kurią pavadino „katastrofa mūsų žemynui“.  „Raginu kiek įmanoma greičiau sušaukti skubų visų NATO lyderių susitikimą“, – parašė V. Johnsonas socialiniame tinkle „Twitter“.  Premjeras taip pat patvirtino, kad vėliau ketvirtadienį kreipsis į britus.

Rusija ketvirtadienį pradėjo plataus masto karinę ataką Ukrainoje. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai chronologine seka pateikia svarbiausius oficialiai patvirtintus dienos įvykius. ► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį naktį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir Ukraina „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. ► Netrukus po to Ukrainoje sostinėje Kijeve ir Mariupolio uostamiestyje pasigirdo sprogimai.

Pietų Korėja prisijungs prie tarptautinių ekonominių sankcijų Rusijai dėl jos „ginkluotos invazijos“ Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Moon Jae-inas. „Būtina garantuoti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę“, – nurodė Moon Jae-inas pareiškime, išplatintame Mėlynųjų Rūmų Seule.

Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Robertas Habeckas pareiškė, jog antrasis Rusijos eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą išvis neturėjo būti tiesiamas. „Protingiau būtų buvę išvis netiesti „Nord Stream 2“, nes Europai reikia diversifikuoto energetinio kraštovaizdžio, o ne rizikų sankaupų Baltijos jūroje“, – ADR televizijos eteryje kalbėjo jis.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta šokiruojantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip į Ivano-Frankivsko oro uostą smogia raketa. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė pradedantis karinę operaciją Ukrainos Donbaso regione. Tai jis pranešė ankstyvą ketvirtadienio rytą kreipdamasis per televiziją ir paraginęs Ukrainos karius sudėti ginklus bei grįžti namo, skelbia BBC. Iškart po to buvo pranešta apie sprogimus Kramatorske ir Kijeve. Tai reiškia Rusijos karą prieš Ukrainą.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuva jau kelias savaites ruošėsi blogiausiam scenarijui – Rusijos įsiveržimui į Ukrainą. Pasak jos, šiuo metu gali smarkiai išaugti dezinformacijos kiekis, tad ji ragino lietuvius būti budriems. Ji taip pat tvirtino, kad dabartinėje perspektyvoje, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje skamba nauju aktualumu.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, ukrainiečiai užplūdo degalines. Twitter matomi vaizdai rodo, kad prie degalinių nusitiesė milžiniškos eilės, o Ukrainos sostinės gyventojai bėga iš Kijevo. Ekonomistas Adomas Ąžuolas Audickas LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo, kad ketvirtadienį ryte turėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau dėl prasidėjusios Rusijos invazijos, skrydis buvo atšauktas. „Nuo 4 val.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pirmininkaus skubiai šaukiamam nepaprastųjų situacijų komiteto COBR pasitarimui dėl Rusijos „klaikių atakų“ Ukrainoje, paskelbė vyriausybė. „Ministras pirmininkas 7 val. 30 min. (9 val. 30 min. Lietuvos laiku) pirmininkaus COBR pasitarimui dėl atsako į šio ryto klaikias atakas Ukrainoje“, – sakė Dauningo gatvės atstovas.

Latvija paprašė NATO sąjungininkių konsultacijų pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį, Rusijai pradėjus didelio masto karinį puolimą prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė premjeras Krišjanis Karinis. NATO sutarties 4-asis straipsnis numato galimybę Aljanso narėms surengti konsultacijas bet kuriuo metu, jeigu jos mano, kad bet kurios iš narių teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui yra iškilusi grėsmė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir pažadėjo, kad Paryžius drauge su sąjungininkėmis sieks užbaigti šį karą. „Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo karines operacijas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė E. Macronas. Pasak jo, Rusija priėmė sprendimą „kariauti su Ukraina“. „Prancūzija solidarizuojasi su Ukraina.

Europos Sąjunga dėl Ukrainos užpuolimo Rusiją „patrauks atsakomybėn“ ir rengia naujas sankcijas, turėsiančias „didžiulių ir sunkių pasekmių“ Maskvai, ketvirtadienį paskelbė bloko lyderiai. „Griežtai smerkiame nepateisinamą Rusijos ataką prieš Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Po Rusijos atakos prieš Ukrainą Europos Sąjunga taikys griežtas sankcijas Rusijai, pranešė ES lyderiai. „Šiandien anksti ryte Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą – laisvą ir suverenią valstybę. Dar kartą Europos viduryje nekalti vyrai, moterys ir vaikai miršta ir bijo dėl savo gyvybės. Mes smerkiame šią barbarišką ataką ir ciniškus argumentus, kuriais bandoma pateisinti šiuos veiksmus. Tai prezidentas Putinas, kuris grąžina karą į Europą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos karinė operacija Ukrainoje yra „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“ visai Europai „tamsią dieną“.   „Vokietija griežčiausiai smerkia šį prezidento [Vladimiro] Putino beprincipį aktą. Solidarizuojamės su Ukraina ir jos žmonėmis“, – nurodė kancleris išplatintame pranešime.

Ukrainos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad Baltarusijos pajėgos prisidėjo prie Rusijos kariuomenės puolimo. „Apie 5 val. Ukrainos valstybinė siena su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika buvo užpulta Rusijos pajėgų, palaikant Baltarusijai“, – skelbiama pasieniečių pranešime. „Readovka“, remiantis liudininkų vaizdo įrašais, skelbia, kad Baltarusijos karinės pajėgos tiesiogiai dalyvauja Ukrainos puolime: iš Mogiliovo srities apšaudyti kaimyninės šalies strateginiai objektai.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje  gali būti įvesta nepaprastoji padėtis. Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, anot premjerės, neabejotinai galima vadinti karu.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas nurodė, kad per ketvirtadienį Rusijos pradėtą didelio masto karinį puolimą šalyje žuvo apie 56 žmonės – apie 40 Ukrainos karių ir apie 16 civilių. Ketvirtadienio naktį Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, įvairiuose šalies miestuose – Kijeve, Charkove, Odesoje – girdėti sprogimai. V. Zelenskio patarėjas Oleksejus Arestovyčius teigia, kad šiuo metu skaičiuojama apie 40 žuvusių Ukrainos kareivių ir iki 10 civilių.

Ankstų ketvirtadienio rytą per televiziją kalbėjęs Vladimiras Putinas pareiškė, kad jis „neturi planų“ okupuoti Ukrainą. Jis pareiškė, kad Rusijos tikslas yra apsiginti, jis taip pat pasakė, kad Ukrainos kariuomenės tėvai ir seneliai nekariavo, tad jie gali padėti neonaciams. Putinas pagrasino, kad jei kas nors imtųsi veiksmų prieš Rusiją, jų atsakas būtų „žaibiškas“. Putinas Ukrainos kariuomenei pasiūlė pasiduoti ir grįžti namo.