J. Stoltenbergas sakė, kad Kinija vis daugiau investuoja į branduolinius ginklus ir tolimojo nuotolio raketas, neužtikrindama skaidrumo ir nedalyvaudama prasmingame dialoge dėl atominės ginkluotės kontrolės, kartu didindama prievartą kaimyninėms šalims ir grasindama Taivanui, savivaldžiai salai, kurią ji laiko savo teritorija.
„Tai, kad Rusija ir Kinija suartėja, ir didelės Kinijos investicijos bei nauji pažangūs kariniai pajėgumai tik pabrėžia, kad Kinija kelia grėsmę, kelia iššūkį ir NATO sąjungininkams, – sakė J. Stoltenbergas auditorijai Kejo universitete Tokijuje. – Saugumas yra ne regioninis, o pasaulinis.“
„NATO turi įsitikinti, kad turime draugų, – sakė jis. – Svarbu glaudžiau bendradarbiauti su mūsų partneriais Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.“
Pasak jo, Kinija vis dažniau bendradarbiauja su Rusija, o jos vadovauja „autoritariniam puolimui“ prieš taisyklėmis grindžiamą, atvirą ir demokratinę tarptautinę tvarką.
J. Stoltenbergas sakė, kad NATO nelaiko Kinijos priešininke ir nesiekia konfrontacijos ir kad Aljansas ir toliau bendradarbiaus su Kinija bendro intereso srityse, pavyzdžiui, susijusiose su klimato kaita.
