Užsienis

Paryžiaus policija šeštadienį panaudojo ašarines dujas ir skyrė šimtus baudų, siekdama išvaikyti transporto priemonių koloną, mėginusią blokuoti eismą per protestą prieš suvaržymus dėl COVID-19 ir augančias pragyvenimo išlaidas. Įkvėpti Otavą paralyžiavusių Kanados vilkikų vairuotojų pavyzdžiu, tūkstančiai demonstrantų iš visos Prancūzijos išvyko į Paryžių per akciją „Laisvės vilkstinė“. Kolona sudaryta iš lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir mikroautobusų.

Neįtikėtina istorija jau tapo legenda, kai dar vasarą britų kareivis išgyveno kritimą iš 4572 metrų aukščio ir trenkimąsi į namą po to, kai jo parašiutas visiškai neišsiskleidė. Cielo gatvės, esančios maždaug už 322 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Los Andželo, gyventojai buvo labai šokiruoti, kai parašiutininkas trenkėsi į gretimo namo stogą ir į jį įgriuvo. Stebuklingai, karys didelių sužalojimų nepatyrė ir greitai sveiksta, „Evening Standard“ teigė Gynybos ministerija.

Prancūzija pradeda griausmingą karnavalų sezoną. Didžiulė šventė po metų pertraukos dėl koronaviruso suvaržymų surengta Nicoje. Netrukus karnavalų siautulio laukiama ir kituose Europos miestuose, taip tradiciškai švenčiant artėjantį pavasarį. Nicos karnavalas – didžiausias Prancūzijoje ir vienas didžiausių visame pasaulyje. Šventė miestą drebins ištisas dvi savaites. Kaip įprasta ją atidaro ši spalvinga eisena miesto centre.

JAV prezidentas Joe Bidenas per pokalbį telefonu su kolega rusu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs tiek diplomatiniam įtampos dėl Ukrainos mažinimui, tiek „kitiems scenarijams“, šeštadienį pranešė Baltieji rūmai.

Nyderlandų oro linijos KLM šeštadienį pranešė iki atskiro pranešimo įšaldančios reisus į Ukrainą, augant susirūpinimui dėl potencialaus Rusijos įsiveržimo į savo vakarinę kaimynę. „Kitas skrydis į sostinę Kijevą buvo planuotas šį vakarą, tačiau jis nebus rengiamas“, – nurodoma pagrindinės olandų oro vežėjos pranešime. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į kelionių rekomendacijose minimą pavojų ir įvertinus saugumo padėtį, paaiškino bendrovė.

Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybai paskelbus, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali prasidėti bet kurią akimirką, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ragina atsisakyti kelionių į šią šalį. Ukrainoje esantys lietuviai prašomi nedelsiant registuotis ministerijos tinklalapyje. Įtampai tarp Rusijos ir Vakarų pasiekus naujas aukštumas, Jungtinės Valstijos pradėjo evakuoti ir savo diplomatus. Apie iš Ukrainos išsiunčiamus ambasados darbuotojus skelbia ir Kremlius.

Rusijos karinis laivas šeštadienį privertė palikti šalies teritorinius vandenius šalia Kurilų salų JAV povandeninį laivą, pranešė Maskva, tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos. Per incidentą „Virginia“ klasės povandeniniam laivui ignoravus perspėjimus pasitraukti, eskadrinio minininko „Maršal Šapošnikov“ įgula „ėmėsi atitinkamų priemonių“, nedetalizuodama nurodė rusų Gynybos ministerija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė savo kolegai rusui Vladimirui Putinui, kad „nuoširdus dialogas“ nesuderinamas su įtampos tarp Maskvos ir Vakarų šalių eskalavimu, pranešė Eliziejaus rūmai. Tokį pareikšimą per 40 minučių trukusį abiejų lyderių pokalbį E. Macronas padarė, augant susirūpinimui, kad Rusija ruošiasi potencialiam įsiveržimui į kaimyninę Ukrainą. Vakarai diplomatinėmis priemonėmis siekia atgrasyti V. Putiną nuo invazijos.

Moteris, kurios žaizda beveik dvejus metus buvo užkrėsta vaistams atspariomis bakterijomis, buvo sėkmingai išgydyta bakterijas naikinančiu virusu. Šį atvejį žurnale „Nature Communications“ aprašė jos gydytojai. 2016 m. kovo 22 d. 30-metė per išpuolį Briuselio oro uoste susižalojo koją. Gydydamasi Erasme ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje dideles žaizdas ją ištiko širdies smūgis. Po „agresyvios“ operacijos – įskaitant dalies dubens pašalinimą – jos būklė stabilizavosi.

Jungtinės Valstijos išveda beveik visus savo karius iš Ukrainos, šeštadienį pranešė Pentagonas, augant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas „įsakė laikinai perkelti 160 Floridos nacionalinės gvardijos narių“, kurie „konsultuodavo ir apmokydavo ukrainiečių pajėgas“, sakoma Pentagono atstovo Johno Kirby pareiškime.

Į Rumuniją iš Vokietijos atvyko grupė JAV naikintuvų F-16, šeštadienį pranešė JAV pajėgų Europoje štabas (EUCOM). „Naikintuvai „F-16 Fighting Falcon“, personalas ir pagalbinė įranga iš 52-ojo naikintuvų sparno Špangdalemo oro pajėgų bazėje Vokietijoje bus naudojami per operacijas, rengiamas iš Feteščio oro pajėgų bazės“, – sakoma EUCOM pranešime.

Aiškėja Aleksandro Lukašenkos įsiūčio prieš Lietuvą priežastis – viena iš svarbiausių šalies įmonių „Belaruskalij“ susiduria su produkcijos eksportavimo problemomis. Lietuvai atsisakius dalyvauti hibridinį karą vykdančio režimo verslo schemose tuo pat keliu žengia ir kitos Baltijos šalys bei Ukraina, o „sąjungininkė“ Rusija pati nėra suinteresuota aukoti savo pajėgumus.

Užsieniečių registracijos centre Kybartuose kai kurie migrantai ir tolia atsisako maisto, BNS šeštadienį informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Ji toliau kartoja, kad tai nėra bado akcija, o situacija yra stabili. „Šiandien pusryčių nevalgė apie 200, vakar irgi tiek pat. Pietų šiandien nevalgė apie 100, vakar apie 90, vakar vakarienės nevalgė apie 100 migrantų. (...) Kitas dalykas, niekada ir nebuvo, kad visi migrantai eitų 100 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad perspėjimai apie esą artėjantį Rusijos puolimą prieš jo šalį kursto „paniką“, taip pat pareikalavo pateikti tvirtų įrodymų, kad planuojama invazija.

Rusijos karinės jūrų pajėgas šeštadienį pradėjo dideles pratybas Juodojoje jūroje, nors Maskva atmetė „isterišką“ JAV perspėjimą, kad Rusijos puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti artimiausiomis dienomis. „Daugiau kaip 30 Juodosios jūros laivyno laivų išplaukė į jūrą iš Sevastopolio ir Novorosijsko pagal mokymų planą“, – sakoma šeštadienį ryte paskelbtame Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Vokietija šeštadienį paprašė savo piliečių, kurių buvimas Ukrainoje nėra „būtinas“, išvykti iš šalies, teigdama, kad didėjant geopolitinei įtampai „negalima atmesti karinio konflikto galimybės“. „Pastarosiomis dienomis įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos vėl išaugo dėl rusų karinių dalinių masinių manevrų prie Ukrainos sienos“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija Berlyne. „Jei šiuo metu esate Ukrainoje, įsitikinkite, kad jūsų buvimas yra būtinas.

Norvegija, nepaisydama dėl augančio sergamumo koronavirusine infekcija, plintant omikron atmainai, šeštadienį panaikino paskutinius galiojusius apribojimus – reikalavimus laikytis socialinio atstumo ir dėvėti kaukę susibūrimų vietose. „Metro [atstumo] nebelieka – panaikiname rekomendaciją dėl socialinio atstumo“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.

JAV Valstybės departamentas pradės evakuoti Kijeve dirbančius amerikiečių diplomatus, didėjant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmei, šeštadienį pranešė Amerikos ambasada. „Šiandien Valstybės departamentas nurodė išvykti iš JAV ambasados Kijeve diplomatams, neužimantiems kritiškai svarbių pareigų, dėl nuolatinių pranešimų apie Rusijos pajėgų stiprinimą prie sienos su Ukraina, kas rodo reikšmingų karo veiksmų tikimybę“, – sakoma ambasados „Twitter“ žinutėje.

Rusija šeštadienį pranešė išsiuntusi dalį savo diplomatinių darbuotojų iš Ukrainos, esą baimindamasi Kijevo ir jo sąjungininkų „provokacijų“. Šis žingsnis buvo atliktas skambant vis garsesniems Vakarų perspėjimams, kad Rusija, sutelkusi prie sienų su Ukraina stiprias pajėgas, planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį.

JAV sąjungininkės Europos Sąjungoje ir NATO skeptiškai vertina JAV prognozes, kad Rusija jau ateinančią savaitę gali pasiųsti savo pajėgas įsiveržti į kaimyninę Ukrainą, penktadienį pranešė interneto leidinys „Politico“, remdamasis neįvardytų pareigūnų informacija. Kaip rašo „Politiko“, JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais sakė, jog amerikiečių žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija karinius veiksmus prieš Ukrainą pradės vasario 16 dieną.

Australijos sostinėje tūkstančiai protestuotojų šeštadienį žygiavo parlamento pastato link, kad pasmerktų privalomą skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos, pasaulyje plečiantis protestams prieš suvaržymus, įvestus dėl COVID-19 pandemijos. Demonstrantai užplūdo Kanberos gatves ir galiausiai susitelkė prie parlamento. Kai kurie mojavo raudona Australijos prekinių laivų vėliava, siejama su „suverenių piliečių“ judėjimu, kurio šalininkai teigia, kad nacionaliniai įstatymai jiems negalioja.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį ryte Vašingtono laiku pasikalbės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl aštrėjančios krizės, sukeltos Maskvos numanomų planų įsiveržti į Ukrainą, sakė vienas amerikiečių pareigūnas. „Jie pasikalbės šeštadienį ryte“, – žurnalistams sakė pareigūnas. Anot jo, Kremlius norėjo, kad lyderiai pasikalbėtų pirmadienį, bet priėmė JAV siūlymą pokalbį paankstinti.

Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė siunčiančios į Lenkiją dar 3 000 karių, kad paremtų NATO sąjungininkes tvyrant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmei. Šie 3 000 karių ir 82-osios oro desantininkų divizijos, pagrindinio JAV greitojo reagavimo dalinio, jau nuo sausio pabaigos laikėsi aukštesnio lygio parengties prezidento Joe Bideno įsakymu. J. Bidenas nori pademonstruoti JAV paramą sąjungininkėms Rytų Europoje didėjant Rusijos agresijos tikimybei.

Baltieji rūmai penktadienį dar kartą perspėjo, kad didelis Rusijos puolimas prieš Ukrainą, kuris tikriausiai prasidėtų nuo aviacijos bombardavimų ir raketų smūgių, gali įvykti artimiausiomis dienomis, ir paragino toje šalyje esančius amerikiečius per dvi paras išvykti. Šis perspėjimas žymi dramatiškai išaugusią karo grėsmę. „Toliau matome Rusijos eskalavimą, įskaitant naujas pajėgas, atvykstančias prie sienos su Ukraina“, – kalbėjo nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Pavojus Australijos koaloms. Dėl sausrų, gaisrų ir masiško miškų kirtimo plečiant miestus, šalies valdžia šiuos gyvūnus įtraukė į nykstančių sąrašą. Vos per trejus metus koalų populiacija Australijoje sumažėjo kone trečdaliu. Australijos mokslininkai labai susirūpinę. Išimtinai šiame žemyne gyvenančioms koaloms auga grėsmė išnykti. Dėl miškų gaisrų ir miestų plėtros, vien Naujojo Pietų Velso valstijoje koalų populiaciją per porą metų sumažėjo kone perpus.

Kalifornijoje miškų ir krūmynų gaisrai siautėja jau ir žiemą. Genamos stipraus vėjo pietinėje valstijos dalyje liepsnos evakuotis privertė šimtus gyventojų. Gaisrininkai nerimauja, jog tai ženklas, kad įprastai vasarą šią valstiją kamuojantys gaisrai nuo šiol ims siautėti ištisus metus. Netoli Los Angelo esančiame Laguna Biče – gelbėtojai naktį skuba žadinti vietos gyventojus. Link jų namų žaibiškai artėja didžiulės nevaldomos liepsnos.

Sankcijos, kurių Europos Sąjunga imtųsi Rusijos atžvilgiu, jei ši įsiveržtų į Ukrainą, būtų nukreiptos į finansų ir energetikos sektorius, penktadienį perspėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Ji dar kartą patvirtino faktą, kad svarstomos visos galimybės ir kad sankcijos būtų taikomos finansų ir energetikos sektoriams, taip pat aukštųjų technologijų produktų eksportui“, – sakoma Europos Komisijos pranešime, kuriame cituojama U. von der Leyen.

Buvusio JAV lyderio Donaldo Trumpo prezidentinių dokumentų saugojimo taisyklių įtariamų pažeidimų sąrašas ilgėja ir darosi vis keistesnis: pranešama, kad dokumentai buvo plėšomi, nuleidžiami į tualetą arba vežami į Floridą. D. Trumpo populizmas ir atsisakymas laikytis daugelio anksčiau priimtų prezidento elgesio normų buvo viena priežasčių, dėl kurio jis traukė respublikonų šalininkus.

JAV prezidentas Joe Bidenas blokavo 7 mlrd. JAV dolerių (6,14 mlrd. eurų) turto, priklausiusio buvusiai Afganistano vyriausybei, siekdamas pusę šios sumos skirti Rugsėjo 11-osios išpuolių aukoms, o likusią dalį – humanitarinei pagalbai Afganistanui.

Amerikos prezidentas Joe Bidenas ragina amerikiečius tuoj pat palikti Ukrainą ir įspėja, kad padėtis ten greitai gali tapti beprotiška. Tiesa, Bidenas viliasi, kad jei Putinas bus pakankamai kvailas įsiveržti į Ukrainą, gal turės proto neliesti amerikiečių. Beje, aiškėja ir neįtikėtina priežastis, kodėl Putinas su Macronu derėjosi prie keturių metrų ilgio stalo. Šaltiniai teigia, Macronas atsisakė darytis PGR testą, kad jo DNR neatsidurtų rusų rankose.

Maskvoje viešintis Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as penktadienį pareiškė, kad per derybas su rusų kolegomis išgirdo patikinimą, kad Rusija neketina pulti Ukrainos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas penktadienį pareiškė, kad COVID-19 pandemijos ūminė fazė gali baigtis dar šiais metais, jei pasiskiepys apie 70 proc. pasaulio gyventojų. „Mes tikimės, kad šios pandemijos ūminė fazė pasibaigs šiais metais, žinoma, tik su viena sąlyga – jei iki šių metų birželio–liepos mėnesio bus pasiektas 70 proc. (gyventojų) vakcinacijos tikslas“, – žurnalistams Pietų Afrikoje sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Čikagos policija ieško dešrainių užkandinėje „The Wiener’s Circle“ siautėjusio vyro. Vasario 9 dieną į JAV didmiestyje esančią dešraininę užsukęs amerikietis nepakluso pardavėjos reikalavimui užsidėti kaukę. Užkandinės darbuotojai pranešus, kad vyriškio neaptarnaus, šis nejuokais įsiuto ir išbėgęs į lauką čiupo ten buvusį sniegą ir pradėjo jį mėtyti į personalą.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskvos ryšiai su Londonu yra pasiekę žemumas ir yra „artimi nuliui“. Taip jis kalbėjo susitikęs su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u retų derybų, tebetvyrant įtampai dėl Ukrainos. „Deja, mūsų bendradarbiavimo lygis yra artimas nuliui ir tuoj peržengs nulinį dienovidinį ir pereis į neigiamą pusę, o tai nepageidautina“, – Rusijos naujienų agentūrų išplatintame komentare sakė S. Šoigu.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos. Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija. Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną.

JAV bendrovė „Maxar Technologies“ paviešino pastarosios paros palydovų nuotraukas, kurios liudija vis augančias Rusijos karines pajėgas ne tik Baltarusijoje, kurioje šiuo metu vyksta neplanuotos karinės pratybos, bet ir Kryme, o taip pat ir Rusijos vakarinėje dalyje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos. Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija. Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad Rusija sutelkė dar daugiau karių prie sienų su Ukraina, ir perspėjo, kad Maskva gali pasiųsti savo pajėgas į provakarietišką kaimynę tebevykstant žiemos olimpinėms žaidynėms, kurios truks iki vasario 20 dienos.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad po Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos derybininkų susitikimo dėl Ukrainos krizės „jokių rezultatų nėra“. Diplomatai vadinamuoju Normandijos formatu buvo susitikę ketvirtadienį Berlyne, neslūgstant įtampai dėl nuogąstavimų, kad Rusija planuoja įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 28 049 testus patvirtinti 11 797 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė 20 anksčiau koronavirusu užsikrėtusių žmonių, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Nuo pandemijos pradžios šalyje dėl COVID-19 mirė 5 007 žmonės. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 11 599 naujus koronavirusinės infekcijos atvejus ir devynių žmonių mirtį.

Kai darbą baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vėliau šiais metais sugrįš į gimtąją Norvegiją vadovauti jos centriniam bankui, Aljansui reikės naujo vadovo ir pirmą kartą šį postą tikriausiai užims moteris. Septynis dešimtmečius galingai Vakarų karinei koalicijai vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, bet dabar daug stebėtojų tikisi, kad 30 valstybių grupė išsirinks moterį, galbūt net iš rytinio flango.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad Rusija sutelkė dar daugiau karių prie sienų su Ukraina, ir perspėjo, kad Maskva gali pasiųsti savo pajėgas į provakarietišką kaimynę tebevykstant žiemos olimpinėms žaidynėms, kurios truks iki vasario 20 dienos.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 9 290 testų nustatyta 5 112 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną infekcija testais buvo patvirtinta 6 584 žmonėms, taip pat buvo skelbta apie septynių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 6 825,93 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas susitikimo metu sėdėjo didžiuliu nuotoliu vienas nuo kito dėl to, kad pastarasis atsisakė Rusijoje daryti PGR testą. „Reuters“ skelbiama, kad šią informacijai patvirtino du Prancūzijos prezidento aplinkos žmonės.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį pasirašė naują įstatymo projektą, suteikiantį jai įgaliojimus įvesti griežtesnes ir platesnes sankcijas Rusijai, jei ši stiprintų savo agresiją Ukrainos atžvilgiu. Naujasis įstatymas įsigaliojo pasirašytas vieno iš ministrų ir oficialiai pateiktas parlamentui per procedūrą be parlamentarų balsavimo. Tai įvyko britų užsienio reikalų sekretorei Liz Truss Maskvoje susitikus su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paragino Ukrainoje esančius amerikiečius nedelsiant išvykti iš tos šalies. Jis taip pat perspėjo, kad gali kilti didelis konfliktas su Maskva, jeigu Rusija pasiųstų savo pajėgas į provakarietišką kaimynę ir įvyktų susirėmimų su Ukrainoje esančiais amerikiečiai kariais. „Amerikos piliečiai turėtų išvykti – turėtų išvykti dabar“, – interviu televizijai „NBC News“ sakė J. Bidenas. „Kalbame apie vieną didžiausių kariuomenių pasaulyje.

JAV Karinės oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad keletas strateginių bombonešių B-52 atskrido į Jungtinė Karalystę dalyvauti iš anksto suplanuotose NATO pratybose. Šie mokymai vyks tvyrant didelei įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą. Iš bazės Šiaurės Dakotoje lėktuvai, pagalbinė technika ir kariai atskrido į Karališkųjų oro pajėgų bazę už 150 km į vakarus nuo Londono esančiame Ferforde, sakoma JAV Karinių oro pajėgų pranešime.

Rusija ir Baltarusija pradėjo bendras karines pratybas „Sąjungos ryžtas“. Jose ne tik trisdešimt tūkstančių karių, bet ir moderniausia puolamoji Rusijos ginkluotė. Vašingtonas nesiryžta prognozuoti, ar Rusija, pasinaudojusi šiomis pratybomis, ryšis veržtis į Ukrainą, o NATO vadovas sako, kad reikia ruoštis blogiausiam.

Vokietijoje gyvūnų mylėtojų širdis tirpdo miniatiūrinis jautukas. Dėl genetinio defekto šeimininkai jį norėjo atiduoti skerdyklai, tačiau gerokai mažesnį nei įprastą gyvūną išgelbėjo aktyvistai. Dabar jis Bavarijoje esančios gyvūnų prieglaudos numylėtinis, kasdien įrodinėjantis, kad dydis – dar ne viskas. Napoleonas – miniatiūrinis jautukas, kurį šeimininkai dėl netradicinio dydžio norėjo pasiųsti tiesiai į skerdyklą.