Karas Ukrainoje

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kitų Vakarų partnerių Ukrainai skirtos finansinės paramos užteks tik valstybės skolos aptarnavimui, teigia Ukrainos Rinkos reformų centro prezidentas Vladimiras Lanovojus. „Vakarai dar netiki, kad Ukrainos vyriausybė pinigus gali panaudoti efektyviai, todėl ir skiria tik tiek“, – LRT.lt sakė jis. Praeitą savaitę TVF vadovė Christine Lagarde pranešė apie naują pagalbos paketą Ukrainai, kuris sieks 17,5 mlrd. JAV dolerių.

Žinių radijas Rusijai pasiekus daugelį savo svarbiausių tikslų Rytų Ukrainoje ir nesilaikant Minsko susitarimo, reikia nubrėžtą naują raudoną liniją, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė politologas Linas Kojala.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Ukrainos prašymas dislokuoti taikdarius į šalies rytus teoriškai galėtų būti svarstomas, jei situacija stabilizuosis, tačiau pridūrė, kad tam reikėtų pakeisti Rusijos neigiamą nusistatymą. „Kai yra karšti taškai ir kai situacija būna labiau stabilizuota, teoriškai galima tą svarstyti.

Yra trys žingsniai, kuriuos turėtų žengti Europos Sąjunga (ES), norėdama padėti Ukrainai: gilinti sankcijas Rusijai, tiekti ginklus Ukrainai ir imtis vadinamojo Maršalo plano nr. 2 – ekonominės pagalbos. Tuo įsitikinęs Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau, anot jo, tuomet Ukrainos prezidentui tektų vykdyti reformas, kurios galėtų susilpninti jo pozicijas šalyje. O to esą tik ir laukia Vladimiras Putinas, šiandien esantis visu žingsniu priekyje.

Nutrūkus dujų tiekimui iš Ukrainos rytiniams, prorusiškų separatistų užgrobtiems regionams, „Gazprom“ dujas tieks iš savo pusės, tačiau sąskaitą už jas, skirtingai nei buvo teigiama anksčiau, išrašys Ukrainai, teigiama „pravda.com.ua“. „Pagal galiojantį dujų pirkimo-pardavimo susitarimą tarp „Gaprom“ ir „Naftogaz Ukraina“, nuo 2015-ųjų vasario 19-osios 16.00 Maskvos laiku „Gazprom“ tieks 12 mln.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas), kalbėdamas iš Siera Leonės, aplankęs britų karius, prisidedančius prie kovos su Ebolos virusu, pabrėžė, kad V.Putinas „yra tokia pat didelė grėsmė Europai kaip ir (grupuotė) „Islamo valstybė“, nurodoma „Daily Mail“ tinklalapyje. „Rusijos išlaidos gynybai tikrai kelia nerimą.

JAV bendrovė „Gallup“ neseniai publikavo eilinės apklausos rezultatus. Tyrimo dalyviams buvo siūloma įvardinti šalis, kurias jie laiko pagrindine grėsme JAV, savo tinklaraštyje rašo Ilja Varlamovas. Rusija atsidūrė pirmojoje vietoje šiame sąraše. Aplenkė ir tokias valstybes, kaip Šiaurės Korėja ar Kinija, o tokį rezultatą sugebėjo pasiekti per kiek daugiau nei du metus. Dar 2012-ais Rusiją, kaip pagrindinę priešininkę įvardijo vos 2 proc. apklaustųjų, šiais metais tokių jau 18 proc.

Prorusiškiems separatistams užėmus svarbų Debalcevės miestą, į nelaisvę buvo paimta daugiau nei 90 ukrainiečių karių, dar 82 kariai dingo be žinios, ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenė. Pasak pranešimo, kariuomenė dingusiųjų paieškai mobilizavo „tam tikras pajėgas“ ir paprašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) padėti nustatyti jų buvimo vietą.

Ukrainos prorusiški separatistai ketvirtadienį tęsė kovos veiksmus, atakuodami Šyrokynės miestelį, esantį šalia Kijevo vyriausybės kontroliuojamo Mariupolio uostamiesčio, pranešė kariškių atstovas Anatolijus Stelmachas. „Šyrokynė buvo bombarduojama praktiškai apskritą parą. Per pastarąją parą buvo 13 minosvaidžių ir artilerijos atakų. Be to, priešai naudojo tankus. Galime pasakyti, kad Šyrokynė tapo kovos veiksmų epicentru“, – sakė A.Stelmachas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kijeve.

(papildyta 12.36) Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas liepė Rusijos energetikos ministerijai ir „Gazprom“ parengti dujų tiekimo į Donbasą planą. Tai turėtų būti humanitarinė pagalba regionui, po to, kai tariamai Ukrainos pusė nutraukė dujų tiekimą. „<...> Dėl Ukrainos valdžios veiksmų buvo nutrauktas dujų tiekimas kai kuriems regionams.

Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Sąjunga (ES) turės reaguoti į susiklosčiusią padėtį Ukrainoje, jei ir toliau Minsko susitarimai nebus vykdomi, interviu LRT Radijui sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Turiu galvoje ir sankcijų sugriežtinimą, ir atitinkamus Europos ir tarptautinės bendrijos veiksmus“, – patikslina ji. Šalies vadovės manymu, esama akivaizdžių ženklų, kad tiek Rusija, tiek jos remiami separatistai net nesiruošia laikytis paliaubų.

 Didžioji Britanija trečiadienį paskelbė nuotraukų, kuriose matomas pažangiausias Rusijos priešlėktuvinės artilerijos ir raketų kompleksas, esą naudojamas Rytų Ukrainoje, o Londonas pareiškė, kad tai yra dar vienas Rusijos karinio dalyvavimo tame konflikte įrodymas.

(papildyta 09.59) Pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos atstovai pareiškė, kad itin neigiamai vertina idėją kviestis tarptautinius taikdarius į Ukrainos – Rusijos pasienio zoną. Vienas jų, Denisas Pušilinas, teigia, kad taikdarių pasirodymas būtų „Minsko susitarimų pažeidimas“, rašoma „RIA Novosti“.  „Pernelyg ankstyvomis“ tokias kalbas pavadino ir DLR liaudies tarybos vadas Andrejus Purginas. Jo teigimu, jeigu taikdariai ir reikalingi, tai tik rusų.

  Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Mes, Vakarai, prisidedame prie šio konflikto. Prisidedame prie eskalavimo ne patys būdami kaltininkai, bet prisidedame savo neveiklumu. To mes dar nelabai suvokiame, bet taip yra. Mes, Vakarai, esame tie veikėjai, nuo kurių gali priklausyti eiga: ir gerąja prasme, bet, deja, ir blogąja. Tai turėtų atverti akis.

Žinių radijas Trečiadienio vakarą numatomas Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų pokalbis yra siekis priminti Rusijai jos įsipareigojimus, „Žinių radijui“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Giedrius Česnakas. „Tai būtų siekis vėl priminti Rusijai įsipareigojimus, kurie buvo pasiekti Minske, kad ir kokie jie būtų nenaudingi Ukrainai. Po tų ilgų derybų Minske ir Merkel (Vokietijos kanclerė Angela Merkel – red.

 Ukrainos pajėgos trečiadienį traukėsi iš apsupto strategiškai svarbaus Debalcevės miesto po prorusiškų separatistų surengto šturmo, kurį Europos Sąjunga pavadino tarptautinės bendruomenės palaikomos paliaubų sutarties „aiškiu pažeidimu“. Pasitraukimas iš Debalcevės – strategiškai svarbios geležinkelio jungties, esančios tarp dviejų separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų – yra rimtas pralaimėjimas Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuris prieš užimdamas šias pareigas žadė...

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau nebekvailina Vakarų, tvirtindamas, kad Rusija nedalyvauja kare Rytų Ukrainoje, nes Vakarai tokie kvaili, kad to daryti paprasčiausiai nebereikia. Taip teigia prof. Vytautas Landsbergis. „Prezidentas veikia ir tyčiojasi iš tų, kurie kalba. Štai šiandienos pranešimas – V. Putinas nurodė kapituliuoti. Jis – pajėgų vadas. Jis net nesislepia, nebekvailina Vakarų.

Kol Vakarų politikai delsia viešai naudotis žvalgybos teikiamomis ataskaitomis, galėsiančiomis nenuginčijamai įrodyti Rusijos kariuomenės veiklą Ukrainoje, darbo ėmėsi savanoriai žurnalistai. Pavyzdžiui, tinklaraštininkų grupė „Bellingcat“ atskleidė, kaip praėjusių metų liepą Ukrainos kariai buvo apšaudomi pabūklais iš Rusijos teritorijos.

 NATO trečiadienį paragino Rusiją atitraukti visas savo pajėgas iš Rytų Ukrainos ir liautis teikti pagalbą separatistams, žlungant praėjusią savaitę tarp Kijevo ir prorusiškų sukilėlių sudarytam paliaubų susitarimui. „Raginu Rusiją atitraukti visas pajėgas iš Rytų Ukrainos, nutraukti bet kokią pagalbą separatistams ir laikytis Minsko susitarimo“, – sakė Rygoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams prieš ES gynybos ministrų susitikimą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paskelbė, kad vyriausybės pajėgos atlieka „planuotą ir organizuotą“ atsitraukimą iš strategiškai svarbaus Debalcevės miesto, kuris jau kelias savaites buvo apsiaustas Rusijos remiamų separatistų.

Žinių radijas Nepaisydami nuo sekmadienio galiojančių paliaubų, prorusiški separatistai antradienį pirmą karą įsiveržė į Debalcevę. Ukrainos kariuomenė pripažino, kad separatistai kontroliuoja didelę miesto dalį ir yra apsupę keletą karinių dalinių. Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ antradienį iš Rytų Ukrainos grįžęs karo instruktorius Vytautas teigė, jog ukrainiečiai netiki, kad karą galima nutraukti kokiais nors susitarimais. „Niekas nepasikeitė po Minsko susitarimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jau siunčia ginklus Ukrainai, bet šis veiksnys negalės fundamentaliai pakeisti padėties tą šalį krečiančiame konflikte. „Kalbant apie tikėtiną (ginkluotės) tiekimą Ukrainai – visų pirma, mūsų duomenys rodo, kad ginklai jau yra tiekiami. Ir čia nėra nieko neįprasta“, – V. Putinas sakė per spaudos konferenciją Budapešte po susitikimo su Vengrijos premjeru Viktoru Orbánu.

Lietuvos atstovė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje griežtai sukritikavo Rusiją dėl paramos separatistams Ukrainos rytuose ir pabrėžė ukrainiečių teisę ginti savo žemę, tęsiantis Debalcevės miesto apsiausčiai. Ambasadorė Raimonda Murmokaitė Niujorke surengtame posėdyje, kuris baigėsi prieš vidurnaktį Vilniaus laiku, kelis kartus apsikeitė replikomis su Rusijos diplomatu, tikinusiu, kad Maskva remia taikų konflikto sprendimą.

„Daugiau niekada!“ – pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui šūkavo europiečiai. Vėliau tai pasikartojo. „Daugiau niekada!“ – vėl šaukė europiečiai 1945-aisiais, tačiau baigėsi viskas taip pat. „Daugiau niekada!“ – šaukė europiečiai pasibaigus kruviniems įvykiams Bosnijoje 1995-ais, ir dabar vėl tai prasidėjo iš naujo. „Aš labai tikiuosi (lygiai taip pat abejoju), kad Minsko susitarimas dėl ugnies nutraukimo, pasiektas herojiško Angelos Merkel tarpininkavimo dėka, atneš taiką.

Ukrainos prorusiški separatistai „morališkai“ negali nutraukti kautynių dėl rytinio Debalcevės miesto, kurį gina apsuptos vyriausybės pajėgos, nors naujausias taikos susitarimas įpareigoja juos tai padaryti. Tai antradienį pareiškė vienas aukšto rango separatistų atstovas. Denysas Pušylinas naujienų agentūrai „Reuters“ taip pat sakė, kad separatistai negali atitraukti savo sunkiosios ginkluotės, kaip numatyta susitarime, kol to nepadarė Ukrainos vyriausybės pajėgos.

Konflikto Rytų Ukrainoje šalys antradienį turi pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos, kaip numatyta praėjusią savaitę Minske pasirašytame taikos plane. Vasario 12 dieną priimtame plane dėl konflikto Rytų Ukrainoje taikaus sureguliavimo nurodoma, kad sunkiosios ginkluotės atitraukimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip antrą dieną po ugnies nutraukimo ir baigtas per dvi savaites.

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusiją ir jos remiamus separatistus nedelsiant nutraukti atakas Rytų Ukrainoje, reikšdamos didelį susirūpinimą dėl paliaubų pažeidimų. Nuo sekmadienio vidurnakčio galiojančios paliaubos kybo ant plauko, nes susirėmimai nesiliovė prie vieno strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, o abi konflikto pusės skundžiasi, kad nevykdomos sąlygos, kurios leistų pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.

Prorusiški separatistai žada atverti saugų koridorių, kad Ukrainos kariai galėtų pasitraukti iš apsupto Debalcevės miesto; jeigu jie sudėtų ginklus ir „išeitų“, sakė pirmadienį separatistų vadeiva. Nepaisant galiojančių paliaubų, Debalcevės rajone nesiliauja įnirtinga kova tarp separatistų ir tūkstantinių Ukrainos pajėgų apsuptame mieste. Anot ukrainiečių komentatorių, apsuptyje gali būti apie 7 tūkst. Ukrainos karių. „Mes siūlome atverti koridorių, kad jie sudėtų ginklus ir išeitų.

Europos Sąjunga pirmadienį paragino visiškai laikytis sunkiai pasiektų paliaubų Ukrainoje, reikalaudama, kad „šaudymai turi liautis“. „Mes dabar labai atidžiai stebime, kaip įgyvendinamas Minsko susitarimas, kurio apskritai laikomasi. nors esama kai kurių incidentų“, – Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič. „Būtinai paliaubų reikia visiškai laikytis. Paliaubos yra paliaubos; tai reiškia, kad šaudymai turi liautis“, – sakė M.Kocijančič.

 Rusijos užsienio reikalų ministerija pažadėjo atitinkamai reaguoti į naują Europos Sąjungos paskelbtą „juodąjį sąrašą“. „Aišku viena – tokie sprendimai, kuriuos lydės atitinkama reakcija, prieštarauja blaiviam protui ir nepadeda neseniai atsiradusiai galimybei rasti Ukrainos vidaus krizės sprendimą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos sprendimą imtis papildomų sankcijų prieš įmones ir asmenis, susijusius su ginkluotu konf...

Apie sunkiosios ginkluotės atitraukimą šiuo metu negali būti kalbos, sako Ukrainos kariuomenės atstovas Ukrainos kariuomenė neplanuoja atitraukti sunkiosios ginkluotės nuo fronto linijos pirmadienį vakare, taip tai numatyta naujajame paliaubų susitarime, dėl prorusiškų separatistų besitęsiančių atakų, sakė kariuomenės atstovas naujienų agentūrai AFP. „Šiuo metu nėra kalbos apie mūsų sunkiosios ginkluotės atitraukimą, – sakė kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas.

 Prorusiški sukilėliai rytinėje Ukrainoje pirmadienį pareiškė, kad nepradės paliaubų plane numatyto sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos iki „visiškų paliaubų“. „Pagal Minsko susitarimą karinės ginkluotės atitraukimas įmanomas tik tam tikromis sąlygomis, viena kurių – visiškos paliaubos“, – pareiškė Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) gynybos ministerijos atstovas Eduardas Basurinas, kurį cituoja separatistų naujienų agentūra.

 Europos Sąjunga paskelbė apie naujų individualių sankcijų dėl padėties Ukrainoje įsigaliojimą 19 fizinių ir 9 juridiniams asmenims. Tarp juodąjį sąrašą papildžiusiųjų yra Rusijos dainininkas ir deputatas Josifas Kobzonas, Valstybės Dūmos deputatas Valerijus Raškinas, Rusijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Arkadijus Bachinas ir kitas viceministras Anatolijus Antonovas. Jame taip pat yra Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) gynybos ministerijos atstovas Eduardas Basurinas.

 Ukrainos rytuose jau įsigaliojus paliauboms po vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį, nuo prorusiškų separatistų apšaudymų žuvo keturi Ukrainos kariai, pranešė Kijeve kariškiai, dar nurodę, kad sužeistas 21 karys. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Ukrainos separatistai neleido stebėtojams iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) patekti į apsiaustą Debalcevės miestą, kai sekmadienį šalies rytuose įsigaliojo paliaubos tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių, pranešė ESBO misijos vadovas. Separatistai pareiškė, kad paliaubų susitarimas netaikomas Debalcevei, kur pastarosiomis savaitėmis vyko įnirtingiausi susirėmimai.

Ukrainos prorusiškų separatistų atstovas sekmadienį pareiškė, kad nepaisant įsigaliojusių paliaubų sukilėliai turi teisę apšaudyti Debalcevės miestą, nes tai yra „mūsų teritorija“. Paliaubos, dėl kurių Kijevas ir separatistai susitarė ketvirtadienį Baltarusijos sostinėje vykusiose derybose, oficialiai įsigaliojo nuo sekmadienio vidurnakčio vietos (ir Lietuvos) laiku. „Žinoma, galime apšaudyti (Debalcevę), tai mūsų teritorija.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka davė nurodymą ginkluotosioms pajėgoms nuo sekmadienio vidurnakčio (ir Lietuvos laiku) nutraukti ugnį, laikantis ketvirtadienį Baltarusijos sostinėje sudaryto susitarimo dėl paliaubų. „Aš noriu taikos, todėl įsakau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, Nacionalinei gvardijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir kitoms nuo vasario 15-osios vidurnakčio nutraukti ugnį“, - per televiziją paskelbė P.Porošenka.

Ukrainos kariškiai šeštadienį pareiškė, kad prorusiški separatistai nesusilpnino puolimo šalies rytuose, mėgindami atsikovoti daugiau teritorijų iki sekmadienio vidurnakčio, kai turėtų įsigalioti paliaubos.

Ukrainos Donecko srities Artiomovsko mieste, kur penktadienį per apšaudymą nukentėjo ir miesto šilumos ūkį aptarnaujanti Lietuvos įmonių grupės „E energija“ valdoma įmonė „Artiomovsk energija“, šiuo metu padėtis yra rami. „Naktis praėjo ramiai, naujų apšaudymų nebuvo. Šiuo metu mieste vyksta atstatymo darbai (....) Vyksta elektros ir vandens tiekimo atstatymo darbai, sunkiau yra su dujų tiekimo atstatymu“, - LRT radijui sakė „Artiomovsk energijai“ vadovaujantis Vaidas Povilėnas.

Provakarietiškų pažiūrų buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis buvo paskirtas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos padėjėju, kad pagelbėtų karo krečiamai šaliai žengti reformų keliu, pranešė pareigūnai. 47 metų eksprezidentas, kuris tapo Tarptautinės konsultacinės reformų tarybos vadovu, padės įgyventi Ukrainoje gerąją praktiką ir sieks didesnio pasaulio palaikymo tai šaliai.

Ukrainos kariškiai šeštadienį pareiškė, kad prorusiškų separatistų puolimas šalies rytuose nesusilpnėjo, artėjant planuojamoms paliauboms, o per pastarąją parą buvo pranešta apie 120 atskirų atakų.

Penktadienį vakare apšaudyto Ukrainos Donecko srities Artiomovsko miesto šilumos ūkį aptarnaujanti Lietuvos įmonių grupės „E energija“ valdoma įmonė „Artiomovsk energija“ nukentėjo nedaug. „Mes nukentėjome sąlyginai nežymiai. Aišku, nukentėjo labiau dujotiekio sistemos, kadangi tai yra orinės skirstymo linijos į individualius namus“, - LRT radijui sakė „Artiomovsk energija“ vadovaujantis Vaidas Povilėnas.

Mes jau savotiškai susigyvenome su konfliktu rytų Ukrainoje, jis lyg ir natūraliai įsipina į mūsų kasdienį diskursą. Tačiau tai nemenkina jo destabilizacinio potencialo, kuris veikia visą Rytų Europos regioną ir skamba aidu ir Vakarų Europoje ar net už Atlanto. Naują viltį, kad taika įmanoma, įžiebė neseniai pasiektas susitarimas Minske, tačiau dėl jo efektyvumo tebėra nemažai abejonių. Prisiminkime naujos taikos iniciatyvos įgyvendinimo chronologiją.

Ukrainos Donecko srityje esančio Artiomovsko šilumos ūkį aptarnaujanti Lietuvos įmonių grupės „E energija“ valdoma įmonė „Artiomovsk energija“ pakliuvo po separatistų ugnimi. Kaip pasakojo „Artiomovsk energija“ vadovaujantis Vaidas Povilėnas, iš viešai internete skelbiamų įrašų matyti, kad salvinių ugnies sistemų („Grad“ ar pan.) ugnis siekė ir įmonės objektus.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pabrėžia, kad esminė Minsko susitarimų sąlyga yra sienos tarp Ukrainos ir Rusijos uždarymas, taip pat svarbu atgauti Donecko ir Luhansko kontrolę. „Rusija turi atšaukti savo kariuomenę, sunkiąją ginkluotę, artilerija, nuginkluoti neteisėtas grupuotes“, – sakė A.Jaceniukas interviu CNN televizijai, nurodoma Ukrainos vyriausybės tinklalapyje.

Rusijos prezidento atstovas spaudai šiandien ryte paskelbė, kad Rusija nėra įsipareigojusi vykdyti Minsko susitarimus. Regis, Ukrainos valdžios atstovai taip pat nėra nusiteikę aklai sekti memorandumo gairių, o įvairios interpretacijos rodo – susitarimą pasiekti bus itin sunku.

Minske vykusio keturių šalių susitikimo metu pikantiškų detalių pateikė ne tik skandalai su rusų žurnalistais, tačiau ir akylų operatorių užfiksuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos bei Ukrainos vadovo Petro Porošenkos trumpas pokalbis. Žygiuodami koridoriumi abiejų šalių prezidentai nekreipė dėmesio į aplink dirbančius operatorius, todėl pasakė kelias frazes, kurios, ypač baltarusių lyderiui, nėra būdingos.

Ugnies nutraukimas tarp Rusijos ir Ukrainos, palaimintas JAV, daugelio yra vadinamas prezidento Vladimiro Putino pergale, – tai teigia „The Foreign Policy“ apžvalgininkas Davidas Francisas. Tačiau, pasak jo, būtent tai leis Ukrainai išvengti ekonomikos griūties, nes šalis gaus piniginių lėšų iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), taip reikalingų jai gelbėti. Grivina praėjusią savaitę krito 50 proc.