Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
8
Kapinės Irpinėje (nuotr. SCANPIX)

Mariupolyje buvo užfiksuota dar viena masinė kapavietė. Pasak vietinės žiniasklaidos, iš palydovo darytose nuotraukose yra matyti dvi tranšėjos, kurių ilgis yra apie 30 metrų. Masinė kapavietė yra netoli centrinių Mariupolio kapinių.

8

Mariupolyje buvo užfiksuota dar viena masinė kapavietė. Pasak vietinės žiniasklaidos, iš palydovo darytose nuotraukose yra matyti dvi tranšėjos, kurių ilgis yra apie 30 metrų. Masinė kapavietė yra netoli centrinių Mariupolio kapinių.

REKLAMA

Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:

01:06 | Lvive nugriaudėjo sprogimai

Lvivo regionas patyrė didžiausią raketų ataką nuo karo pradžios, praneša „Nexta“. Mieste nugriaudėjo apie 8–10 sprogimų vienas po kito. Daugiau informacijos kol kas nepateikiama.

00:56 | Iš „Azovstal“ evakuota virš 260 Mariupolio gynėjų

Pirmadienį iš daugiau nei du mėnesius apgultos Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ buvo evakuoti 53 sunkiai sužeisti Ukrainos gynėjai, pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar.

Ukraina pirmadienį pradėjo operaciją, kuria siekiama išlaisvinti Mariupolio gynėjus, rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

REKLAMA

Pasak A. Malyar, pirmadienį iš gamyklos buvo evakuoti 53 sunkiai sužeisti kovotojai. Jie autobusais buvo nuvežti į rusų kontroliuojamą Novoazovską, kur jiems turėtų būti suteikta medicininė pagalba.

Dar 211 žmonių humanitariniu koridoriumi buvo nugabenti į Olenivką.

Bus vykdoma mainų procedūra, kad jie galėtų grįžti namo.

„Mariupolio gynėjų dėka gavome labai daug laiko rezervams suformuoti, pajėgoms pergrupuoti ir partnerių pagalbai gauti. Mariupolio gynėjai visiškai įvykdė visas vadovybės nustatytas užduotis“, – sakė viceministrė.

Pasak jos, Ukraina neturi galimybių karinėmis priemonėmis atblokuoti „Azovstal“. Pabrėžiama, kad svarbiausia bendra visos Ukrainos ir pasaulio užduotis – išlaikyti Mariupolio gynėjus gyvus.

00:24 | Zelenskis: tikimės, kad pavyks išgelbėti savo vaikinų gyvybes

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė trumpą komentarą dėl galimos Ukrainos gynėjų evakuacijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Sunki diena. Tačiau ši diena, kaip ir visos kitos, skirta išgelbėti mūsų šalį ir žmones. Ukrainos kariuomenės – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, žvalgybos, taip pat derybų grupės, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir JT – veiksmų tikimės, kad pavyks išgelbėti savo vaikinų gyvybes.

Noriu pabrėžti, kad Ukrainai reikia gyvų ukrainiečių didvyrių. Tai yra mūsų principas. Manau, kad šiuos žodžius supras kiekvienas adekvatus žmogus“, – savo „Telegram“ parašė jis.

Pirmadienio vakare pasirodė informacijos, kad iš „Azovstal“ plieno gamyklos buvo evakuoti keli šimtai sužeistų Ukrainos gynėjų.

23:50 | Mariupolio gynėjai pasiekė Novoazovsko miestą

„Reuters“ praneša, kad Ukrainos kariai iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ atvyko į Rusijos kontroliuojamą Novoazovsko miestą.

Vienas liudininkas naujienų agentūrai sakė, kad kariai į miestą atvyko pirmadienį vėlai vakare. Kai kurie jų yra sužeisti ir iš autobusų buso išnešti neštuvais.

REKLAMA
REKLAMA

23:35 | Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai: skatinsim greitą suomių ir švedų stojimą į NATO

Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai sako skatinsiantys greitą Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimą.

Pirmadienį bendrą pareiškimą, palaikant minėtas šalis stojant į NATO – stipriausią ir sėkmingiausią Aljansą istorijoje, pasirašė trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai.

„Mes padarysime viską, ko reikia, kad padėtų mūsų ilgamečiams Šiaurės šalių draugams jų kelyje į būsimą 32 valstybių Aljansą. Įsipareigojame skatinti greitą stojimo protokolų ratifikavimą, kai tik jie bus pasirašyti“, – sakoma pareiškime. 

REKLAMA
REKLAMA

Anot ministrų, tiek Švedija, tiek Suomija prisidės prie Aljanso ir visos transatlantinės erdvės vienybės, solidarumo, sanglaudos ir stiprybės šiuo metu, „kai saugumo aplinka, su kuria susiduriame, tampa vis sudėtingesnė“.

Ministrų pasirašytame dokumente teigiama, jog Suomijos ir Švedijos narystė taip pat labai padidins Baltijos jūros regiono saugumą, atvers naujas perspektyvas Šiaurės ir Baltijos šalių bei kitiems regioninio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo klausimais formatams, suteiks papildomo visiems naudingo strateginio aiškumo.

Suomijos ir Švedijos sprendimą stoti į NATO paskatino dėl Rusijos karo Ukrainoje pasikeitusi regiono saugumo situacija.

Švedija ir Suomija pareiškė norą veikti išvien dėl narystės NATO ir kartu pateikti prašymus.

Galutinis pritarimas šalims gali būti suteiktas dar per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turės ratifikuoti sprendimą.

Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.

REKLAMA
REKLAMA

23:20 | Tikimasi Zelenskio žinutės dėl „Azovstal“

Po pranešimų apie galimą sužeistų Mariupolio gynėjų evakuaciją iš „Azovstal“, tikimasi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateiks daugiau informacijos.

„Negaliu komentuoti situacijos, prezidentas vakare padarys pareiškimą šia tema“, – „UNIAN“ cituoja preziento patarėją Oleksijų Arestovičių.

22:47 | Žiniasklaida: iš „Azovstal“ išvyko keliolika autobusų su Mariupolio gynėjais

Buvo pastebėta keliolika autobusų, išvykstančių iš Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“, praneša „Reuters“. Kiek anksčiau Maskva teigė, kad buvo susitarta dėl sužeistų Ukrainos karių evakuacijos, o Mariupolio gynėjai pirmadienį pasidalijo mįslinga žinute.

Vienas liudininkas minėtai naujienų agentūrai teigė, kad iš plieno gamyklos „Azovstal“ išvyko maždaug tuzinas autobusų su kariais.

Liudininkas teigė, kad neįmanoma nustatyti, kiek tiksliai kovotojų buvo autobusuose.

22:15 | Mariupolyje užfiksuota dar viena masinė kapavietė

Mariupolyje buvo rasta dar viena masinė kapavietė, rašo „UNIAN“. Naujienų agentūra remiasi kitų žiniasklaidos priemonių – „Laisvės radijo“ ir „Skhem“ – pranešimais. Tai, kad buvo rasta dar viena masinė kapavietė, pranešama remiantis „Maxar“ palydovinėmis nuotraukomis.

REKLAMA
REKLAMA

Pranešime teigiama, kad masinė kapavietė atsirado kovo pradžioje ir yra netoli centrinių kapinių Mariupolyje.

Anksčiau miesto mero patarėjas Petras Andriuščenka savo „Telegram“ kanale pranešė, kad miesto taryba gavo informacijos, jog buvo atnaujintos istorinės Nekropolio kapinės, kuriose gali būti dar viena masinė Mariupolio gyventojų kapavietė.

Naudodamiesi „Maxar“ palydovinėmis nuotraukomis, „Skhem“ žurnalistai nustatė vietovę.

Nuotraukose matyti dvi tranšėjos, kurių vienos ilgis – daugiau kaip 30 metrų.

Dar kovo 10 d. Azerbaidžano APA televizijos žurnalistė Ilage Velijeva savo „Facebook“ puslapyje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti masinė žuvusių Mariupolio gyventojų kapavietė, tačiau nenurodė, kur ji yra.

Pažymima, kad analizuojant vaizdo įrašą „Skhem“ pavyko patvirtinti, kad įraše kalbama apie teritoriją netoli istorinių kapinių „Nekropolis“ Mariupolio centre.

Nurodoma, kad tai ketvirtoji masinės kapavietės vieta, kuri buvo nustatyta remiantis vietos valdžios institucijų informacija ir palydovinėmis nuotraukomis.

REKLAMA
REKLAMA

21:59 | Mariupolio gynėjai pasidalijo žinute: apgultis artėja prie pabaigos?

„Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje pasislėpęs ukrainiečių dalinys pirmadienį pareiškė, kad Mariupolio gynėjai vykdo įsakymus gelbėti karių gyvybes, o tai akivaizdžiai rodo, kad ilga apgultis artėja prie pabaigos, praneša „Reuters“.

Kovos prie „Azovstal“ simbolizavo Ukrainos pasipriešinimą per visą beveik tris mėnesius trunkančią Rusijos invaziją. Dauguma civilių, kurie čia buvo pasislėpę, buvo evakuoti anksčiau šį mėnesį.

„Siekdamas išgelbėti gyvybes, visas Mariupolio garnizonas vykdo Aukščiausiosios karinės vadovybės patvirtintą sprendimą ir tikisi Ukrainos žmonių paramos“, – sakoma „Azov“ pulko pranešime socialiniame tinkle.

„Svarbiausia – suvokti visus pavojus, ar yra planas B, ar esate visiškai įsipareigoję tam planui, kuris turi leisti įvykdyti pavestas užduotis ir išsaugoti personalo gyvybes ir sveikatą?

Tai aukščiausias karių priežiūros lygis. Juo labiau kai jūsų sprendimą patvirtina aukščiausioji karinė vadovybė“, – kalbėjo vienas iš vyresniųjų „Azov“ vadų Denisas Prokopenko.

REKLAMA
REKLAMA

Jis nedetalizavo, kokių veiksmų imasi gynėjai. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija pareiškė sutikusi evakuoti sužeistus Ukrainos karius į medicinos įstaigą Rusijos kontroliuojamame Novoazovsko mieste.

Ukrainos skaičiavimais Mariupolyje nuo karo pradžios žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų. Iki karo šiame mieste gyveno apie 400 tūkst. žmonių.

Paskutiniai gynėjai, tarp kurių buvo keli šimtai sužeistųjų, kelias savaites laikėsi bunkeriuose po „Azovstal“.

21:31 | „Azovstal“ – kritinė: gamykloje jau mirė 15 jaunų moterų

Mariupolyje esančioje plieno ir geležies gamykloje „Azovstal“ jau mirė 15 jaunų moterų, praneša miesto meras Vadymas Boičenka. Pasak jo, tai buvo kariškės ir medicinos darbuotojos.

„Azovostalyje jau mirė penkiolika jaunų moterų – kariškių ir medicinos darbuotojų. Tai tragedija visiems Ukrainos žmonėms. Tai geriausi iš mūsų, tikri herojai. Privalome padaryti viską, kad juos išgelbėtume“, – miesto mero V. Boičenkos pranešimą cituoja „Ukrinform“.

REKLAMA
REKLAMA

Plačiau apie tai galite skaityti tv3.lt straipsnyje.

21:09 | Rusija ruošia pajėgas prie Izyumo

Padėtis fronte išlieka įtempta. Rusų okupantai šiuo metu ruošia savo dalinius prie Izyumo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinė štabą cituoja „24tv.ua“.

Pranešama, kad Izyumo regione rusai planuoja sulaikyti Ukrainos pajėgas, kad jos nepasiektų sienos.

Rusijos pajėgos stengiasi sulaikyti Ukrainos gynėjus į šiaurę nuo Charkivo, ypač Slobožansko kryptimi.

Be to, okupantai nenutraukia savo puolimo veiksmų rytinėje puolimo zonoje. Šiuo metu Rusija daugiausia pastangų telkia Donecko kryptimi.

Be to, kaip pridūrė Generalinis štabas, Charkovo kryptimi pagrindinės priešo pastangos sutelktos išlaikyti jau užimtas pozicijas. Be to, okupantai bando užkirsti kelią mūsų karių judėjimui.

20:55 | Borellis: ES ministrai dar nesusitarė dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo

ES užsienio reikalų ministrai dar nesusitarė dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, per spaudos konferenciją pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, rašo „the Guardian“.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto pranešama, kad ministrai pritarė dar 500 mln. eurų skyrimui Ukrainai ginklams įsigyti.

20:36 | Erdoganas: Turkija nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO.

„Reuters“ praneša, kad Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pareiškė, jog Švedijos ir Suomijos delegacijos turėtų nesivarginti atvykti į Turkiją ir įtikinėti pritarti jų kandidatūroms į NATO.

Abi šalys, ir Suomija, ir Švedija ketina paraiškas stojimui į NATO pateikti vienu metu.

Turkija yra NATO narė nuo 1952 m.

20:19 | JK karininkas: Ukraina laimi ir tikrai išliks

Aukščiausio rango Didžiosios Britanijos karininkas Tony Radakinas teigia, kad Ukraina laimi karą ir jau „užsitikrino“ savo išlikimą.

Pasak jo, Švedijos ir Suomijos prašymai prisijungti prieš NATO yra „tolimesnės Ukrainos pergalės“ kare prieš Rusiją, rašo BBC.

T. Radakinas teigia, kad „akivaizdu, jog Ukraina laimi, o Putinas pralaimi“ šiame kare.

„Ukraina laimi, nes Ukraina dalyvauja egzistencinėje kovoje dėl išlikimo... ir ji išliks“, – kalbėjo karininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pridūrė, kad Ukrainos, kaip nepriklausomos šalies, ateitis jau yra garantuota.

Pasak jo, Ukrainos pergalė yra kur kas plačiau, nei tai, ką matome mūšio lauke. Jo vertinimu, Ukraina yra „pasaulinių taisyklių ir pasaulinių vertybių gynimo fronto linijoje“.

19:54 | Kuleba: tai karas dėl mūsų egzistencijos

Kalbėdamas „Bloomberg“, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba besitęsiančią Rusijos agresiją apibūdino kaip „karą dėl egzistencijos“. Jis pabrėžė, kad Ukrainai yra itin svarbu sustabdyti Rusijos pajėgas.

„Pasidalykite su mumis pergale dėl viso pasaulio, nes tai ne tik Rusijos karas prieš Ukrainą, tai grėsmė, kurią Rusija kelia visam pasauliui“, – sakė jis.

„Turime juos sustabdyti čia, kad kiti nekentėtų taip, kaip mes“, – pridūrė ministras.

Paklaustas apie strategines Ukrainos galimybes, D. Kuleba sakė, kad „tai karas dėl mūsų (Ukrainos – aut. past.) egzistencijos, nes prezidentas Putinas nepripažįsta mūsų tapatybės, jis nepripažįsta Ukrainos valstybės teisės egzistuoti“.

REKLAMA
REKLAMA

„Todėl mes suprantame, kad neturime kito pasirinkimo, kaip tik laimėti šį karą, nes tai karas dėl mūsų egzistencijos“, – teigė D. Kuleba.

Pasak jo, laimėti karą reikštų atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose.

„Mes neketiname užgrobti niekieno žemės gabalėlio, net ir centimetro, bet norime, kad viskas, kas mums priklauso, būtų mūsų“, – pridūrė jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras atmetė galimas nuolaidas Rusijai, dėl kurių būtų galima nutraukti karą.

„Tai neišprovokuotas karas. Nei Ukraina, nei Europa, nei NATO, nei JAV neišprovokavo V. Putino daryti tai, ką jis daro, todėl jis turi prisiimti visą atsakomybę“, – kalbėjo D. Kuleba.

„Ieškoti Putinui veidą gelbstinčių variantų yra paprasčiausiai klaidingas požiūris. Tegul Putinas pats suranda būdų išgelbėti savo veidą“, – pridūrė jis.

19:39 | Iš Ukrainos išvyko Shufrichas

Iš Ukrainos išvyko Liaudies deputatas iš buvusios prorusiškos partijos OPZZh Nestoras Shufrichas, praneša „UNIAN“. Apie kelionę jis patvirtino pats, teigė, kad išvykti turėjo dėl vaiko sveikatos klausimų.

„Išvykau į užsienį aplankyti savo šeimos, nes reikėjo atlikti vieno iš mano trijų vaikų, kuriuos turiu kaip nepilnamečius, medicininę apžiūrą... O gegužės 23 d. (gegužės 23 d. – UNIAN) aš jau būsiu Ukrainoje“, – minėtai naujienų agentūrai aiškino N. Shufrichas.

Jis patikino, kad „atliko visas būtinas procedūras, jog galėtų išvykti į užsienį“.

„Tačiau norėčiau pabrėžti, kad iš esmės man to daryti nereikėtų, nes esu trijų mažų vaikų tėvas. Tačiau, nepaisant to, laikiausi visų būtinų procedūrų, kad Ukrainos liaudies deputatas galėtų išvykti į užsienį pagal nustatytas taisykles“, – komentavo jis.

Iš Ukrainos N. Shufrichas išvyko gegužės 13 d., tačiau nenurodė, kurioje šalyje yra.

„Esu dviejose Europos Sąjungos šalyse... Tarp dviejų šalių. Lankysiuosi dviejose ES šalyse“, – kalbėjo jis.

19:24 | Per smūgį Odesos sričiai sužeisti keturi žmonės

Pirmadienį rusų pajėgos raketomis smogė Odesos sričiai. Odesos srities prokuratūros spaudos tarnyba „UNIAN“ pranešė, kad dėl atakos buvo pradėtas tyrimas. Pranešama, kad rusų raketos smogė dviem poilsio stovykloms ir gyvenamiesiems pastatams.

„Šį rytą Rusijos ginkluotosios pajėgos, nepaisydamos tarptautinės humanitarinės teisės normų, vėl smogė turizmo infrastruktūros objektams Belgorodo-Dnistrovsko rajone. Preliminariai – sugriauti ir apgadinti dviejų poilsio bazių pastatai, o daugiau nei 15 privačių namų, esančių netoli įvykio vietos, patyrė didelę žalą“, – sakoma pranešime.

Per ataką buvo sužeisti keturi civiliai, viena mergina buvo sužeista sunkiai ir buvo paguldyta į ligoninę. Apie žuvusiuosius nepranešama.

18:44 | Ukraina skelbia sunaikinusi rusų koloną

Jakovo Gandziuko vardu pavadintos 59-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados kariai sunaikino rusų technikos koloną, praneša „Ukrinform“.

„Rasistinė įranga nepasiekė savo tikslo. Vėl jie savo metalo laužu užteršė mūsų derlingus laukus. Na, jie neranda kelio namo. Todėl mūsiškiai parodo jiems vienintelę teisingą kryptį – paskui laivą“, – rašoma pranešime.

18:36 | Apšaudžius Severodonecką žuvo mažiausiai 10 žmonių

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidai praneša, kad apšaudžius Severodonecką žuvo mažiausiai 10 žmonių.

18:32 | Smogta Luhansko sričiai

Rusų pajėgos smogė Severodonetskui ir Lisičanskui, praneša Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidai. Pasak jo, dėl atakos kilo gaisrai mokslo asociacijos pastatuose ir gyvenamuosiuose regionuose.

„Dar vieną Severodonetsko ir Lisičansko puolimą rusai surengė šią popietę, gegužės 16 d.

Severodonetskas atlaikė labai galingus smūgius. Vis dar tiriame apgadintų namų skaičių.

Gelbėtojai taip pat užgesino gaisrą vietos tyrimų ir gamybos asociacijos pastate. Lisichanske dėl priešo apšaudymo užsidegė gyvenamasis rajonas“, – pranešime teigia jis.

17:57 | Ukraina jau teisia 3 rusus, nustatė 45 įtariamuosius

Ukrainos teisėsauga jau nustatė 45 rusus, kurie karo metu galimai Ukrainoje vykdė nusikaltimus.

„Kalbant apie mūsų tyrimus ir karo nusikaltimus... Šiuo metu jau nustatyti 45 tokie asmenys, padarę karo nusikaltimus, BK 438 straipsnis, o trys asmenys jau teisiami. Tai vienas asmuo, kurį mes kaltiname civilio nužudymu, o kiti du yra teisiami (ir jie fiziškai yra Ukrainoje). Tai žmonės, kurie apšaudė Charkovo srities civilinę infrastruktūrą“, – Ukrainos generalinę prokurorę Iryną Venediktovą cituoja „Ukrinform“.

Ji pabrėžė, kad yra gauta informacijos apie daugiau nei 11,6 tūkst. galimų rusų nusikaltimų Ukrainoje.

„Mūsų užduotis – surasti visus. Norime ne tik surasti žmones, kurie galbūt buvo vienoje ar kitoje vietoje, ir patraukti juos atsakomybėn. Turime surasti visus – liudytojus, visus įrodymus, kad būtų pripažinta, jog jie (kaltinamieji – aut. past.) yra kalti“, – sakė generalinė prokurorė.

I. Venediktova teigė, kad tyrėjai procese susiduria su sunkumais, mat dėl karinių veiksmų negali patekti į kai kurias teritorijas.

„Kai kur judėsime greičiau, jau turime įtariamųjų Kijevo srityje, Černigovo srityje, Sumų srityje. Čia mums prireiks šiek tiek laiko. Tačiau Ukrainos teisingumas pasiryžęs surasti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kiekvieną asmenį, kad ir kiek laiko mums tai kainuotų“, – sakė I. Venediktova.

17:33 | JK protestuotojai užblokavo laivą, gabenusį rusiškus degalus

„Greenpeace“ protestuotojai užblokavo tanklaivio įplaukimą į pietų Anglijos uostą dėl jame esančio rusiško kuro krovinio. Jungtinės Karalystės vyriausybė pasmerkė šią akciją, rašo „Sky news“.

Sekmadienio vakarą 12 aktyvistų užėmė krantinę Temzės teritorijoje Esekse. Būtent čia naftos produktų tanklaivis „Andromeda“ turėjo iškrauti savo krovinį.

Didžioji Britanija ir ES uždraudė su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams įplaukti į savo uostus. Minėtas laivas plaukė su Graikijos vėliava.

Jungtinė Karalystė iki metų pabaigos yra pažadėjusi laipsniškai nutraukti rusiškos naftos importą, todėl su užsienio vėliava plaukiojantys laivai, gabenantys Rusijos krovinius, kol kas vis dar gali įplaukti į uostus.

„Ministrai atidėjo rusiškos naftos importo draudimą iki metų pabaigos, nepaisant to, kad visuomenė tam labai pritarė“, – sakė Jungtinės Karalystės „Greenpeace“ atstovė Georgia Whitaker.

„Nėra jokio pateisinimo „Greenpeace“ destruktyviems veiksmams, kurie yra visiškai nepriimtini“, – sakė Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovas spaudai.

17:17 | 2026-ųjų ir 2028-ųjų olimpinės žaidynės Rusijos ir Baltarusijoje nebus rodomos

Šalims nėra leidžiama dalyvauti konkursuose įsigyti Olimpinių žaidynių transliacijų teises.

Baltarusijos valstybinė televizija ATN savo socialiniuose tinkluose jau „pajuokavo“, kad dabar tiesiog vogs transliaciją ir nemokės už tai pinigų.

17:12 | Jau artimiausiu metu gali būti įdomios informacijos apie Gyvačių salą, – Ukrainos valdžios atstovas

Odesos srities karinės administracijos pirmininkas Serhijaus Bratčukp teigimu, „ten gali įvykti įdomių dalykų“, tokių kaip pastarosiomis dienomis Charkivo apylinkėse, kur ukrainiečiai prasimušė pro Rusijos pajėgas ir nustūmė juos link sienos.

„Gyvačių salos tema yra labai svarbi. Dabar daug nekomentuosiu. Tikiuosi, artimiausiu metu išvysime pakankamai daug įdomybių. Sala šiandien yra strateginės svarbos. Tai suvokia ir priešas. Tačiau tai yra Ukrainos žemė ir kodėl gi nepakartojus to, kas įvyko Charkovščinoje“, – „Obozervatel“ pasakojo jis.

16:58 | Norvegija, Danija ir Islandija žada ginti Suomiją ir Švediją

Norvegija, Danija ir Islandija pasižada ginti Suomiją ir Švediją, jei jos taptų agresijos jų teritorijoje auka, rašo „Sky news“.

„Kartu su Danija ir Islandija, Norvegija yra pasirengusi visomis būtinomis priemonėmis padėti savo šiaurinėms kaimynėms, jei jos taptų agresijos jų teritorijoje auka prieš narystę NATO“, – teigė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Stoere.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson anksčiau pirmadienį paskelbė, kad jos šalis prisijungs prie Suomijos ir sieks narystės NATO.

16:40 | Švedijos premjerė: dar nenuspręsta, kada tiksliai bus pateikta paraiška dėl stojimo į NATO

Dar nenuspręsta, kada bus pateikta Švedijos paraiška dėl stojimo į NATO, sako Švedijos premjerė Magdalena Andersson. Pasak jos, Švedija paraišką siųs kartu su Suomija, rašo BBC.

Kalbėdama žurnalistams ji pridūrė, kad šiuo metu nemato jokios tiesioginės grėsmės Švedijai.

Spaudos konferencijoje su premjere taip pat dalyvauja opozicinės Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulf Kristersson. Jis teigė pritariantis sprendimui teikti paraišką dėl narystės NATO.

„Tai istorinis sprendimas“, – sako jis.

16:25 | Švedija teiks paraišką dėl narystės NATO

Švedija teiks paraišką dėl narystės NATO, pranešė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.

Pasak BBC, apie tai šalies premjerė pranešė spaudos konferencijoje Stokholme.

„Yra daug dalykų Švedijoje, kuriuos verta ginti, ir Švedija galiausiai gali būti apginta būdama NATO“, – šalies parlamente pareiškė premjerė M. Andersson.

Pristatydama sprendimą ji pridūrė, kad yra įstikinusi, jog Švedijos žmonės tam pritaria.

16:12 | Chersone nugriaudėjo sprogimai

Chersone pirmadienį popiet buvo gridėti sprogimai, praneša „24tv.ua“. Kadangi miesto teritorija yra laikinai okupuota, pranešimų apie oro pavojų nebuvo.

Pasak minėto portalo, juodų dūmų stulpai yra matomi praktiškai visuose miesto regionuose. Tiksliai nežinoma, kur įvyko sprogimas. Vietos „Telegram“ kanaluose taip pat nėra oficialios informacijos apie sprogimus.

15:55 | Rusija skelbia apie „Azovstal“ sužeistųjų išgabenimą

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad Mariupolio „Azovstal“ gamyklos teritorijoje paskelbtos paliaubos – tariamai buvo sutarta dėl sužeistųjų išgabenimo į Rusijos kontroliuojamą ligoninę. Ukrainos pusė kol kas šių pranešimų nekomentuoja.

15:18 | Suomijos ir Švedijos parlamentuose vyksta debatai dėl NATO narystės

Suomijos ir Švedijos parlamentai pirmadienį pradėjo svarstyti abiejų šalių planus įstoti į NATO, kaimynėms ketinant jau šią savaitę pateikti paraiškas prisijungti prie Vakarų karinio aljanso, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

15:15 | Putinas apie Suomiją ir Švediją NATO aljanse: nieko tokio baisaus, į infrastruktūros plėtrą bus atsakas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO klausimą pareiškė, kad Rusijai dėl to problemų nekyla, tačiau pažadėjo „atsakomąją reakciją“.

„Kalbant apie plėtimąsi, tai norėčiau pažymėti, kad Rusija neturi problemų su tomis šalims. Nėra. Tiesioginės grėsmės (NATO) plėtra su šiomis valstybėmis Rusijai nekelia. Tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose be jokios abejonės iššauks mūsų atsakomąją reakciją. Kokia ji bus, tai žiūrėsime matydami tas grėsmes, kurios mums yra kuriamos“, – aiškino jis.

14:25 | Kyjivas: Ukraina atrėmė Rusijos bandymą pasiųsti karius į Sumų sritį

Ukrainos pasieniečiai pareiškė pirmadienį paryčiais atrėmę Rusijos bandymą pasiųsti karius į šiaurinę Sumų sritį, kuri šiuo metu nėra kautynių židinys.

Sienos apsaugos tarnyba teigė, kad Rusijos pajėgos dislokavo minosvaidžius, granatsvaidžius ir kulkosvaidžius, bandydamos pridengti iš Rusijos teritorijos sieną kirtusią „sabotažo ir žvalgybos grupuotę“.

Pasak ukrainiečių, tarnybos pareigūnai atsakė ugnimi ir privertė rusų karių grupę atsitraukti per sieną su Rusija.

Ši vietovė yra daugiausia kaimiška, o intensyvių kautynių joje nebuvo daugiau kaip mėnesį. Karo pradžioje Rusijos pajėgos judėjo per Sumų regioną, bandydamos susijungti su kariais, supusiais sostinę Kyjivą, bet balandžio pradžioje pasitraukė, kad sutelktų dėmesį į operacijas Rytų Ukrainoje.

Rusija iš karto nekomentavo Ukrainos aprašyto incidento.

13:48 | Ukraina teigia, kad Rusijos „diversantai“ bandė kirsti sieną Sumuose

Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad Rusijos kariai pirmadienį atidengė ugnį ties pasieniu Sumų regione ir pridūrė, kad „pasieniečiai kovojo su priešo diversantais“, kurie bandė patekti į Ukrainos teritoriją iš Lokoto kaimo.

Sumų regionas šiaurės rytų Ukrainoje yra 48 kilometrų nuo sienos su Rusija, o Sumai buvo vienas pirmųjų per Rusijos invaziją užpultų miestų.

Valstybės sienos tarnyba tvirtino, kad rusai „šaudė minosvaidžiais, granatsvaidžiais, kulkosvaidžiais ir automatais. Pasieniečiai kovojo su diversantais ir privertė juos trauktis už valstybės sienos“.

Po kelių savaičių ramybės Sumų kaimai pasienyje pastarosiomis dienomis buvo apšaudomi, o vietos valdžia teigia, kad rusai naudojo ir oro antskrydžius, ir artileriją. 

13:28 | Kremlius: Suomijos ir Švedijos stojimas į NATO nepagerins Europos saugumo

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo.

„Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

13:14 | Okupuotoje Luhansko srities dalyje atsisakiusiems mobilizuotis vyrams grasinama mirtimi

Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Dabar prasideda žiauri mobilizacija, net nepraeinant medicininės komisijos. Tai yra, visiems sakoma: „Mes jus „išlaisvinome“, tai eikite ginti respubliką ir kovokite prieš Ukrainą“, – pasakojo S. Haidajus, skelbia UNIAN.

S. Haidajaus teigimu, okupacinės rusų pajėgos gaudo nuo mobilizacijos besislepiančius vyrus, o atsisakiusiems grasina mirtimi. 

12:41 | Po Suomijos pareiškimo dėl NATO – Rusijos žinutė: į pasienį siunčiami „Iskander“

Rusijai pirmadienį pareiškus, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“, socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai su link sienos su Suomija judančia Rusijos karine technika, įskaitant balistinių raketų „Iskander“ paleidimo sistemas.

„Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą.

„Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių pamėkliškų idėjų, ką reikėtų daryti esant dabartinei padėčiai.“

Viename iš vaizdo įrašų liudininkas skelbia, kad kelyje link Vyborgo (Rusijos pasienio miestas su Suomija) matyti „visa divizija iskanderių“.

Kituose liudininkų vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose tariamai matyti karinės technikos kolona, važiuojanti iš Maskvos kol kas nenustatyta kryptimi. 

Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Suomiją, kuri turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, Maskva perspėjo, kad imsis „atitinkamų žingsnių“.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie savo šalies planus prašyti NATO narystės.

Kremlius paskelbė, kad V. Putinas Suomijos karinio neutraliteto atsisakymą laiko klaida.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

12:05 | J. Borrellis: dėl rusiškos naftos embargo nėra garantijų

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog nėra jokių garantijų, jog 27 šalių Bendrijai pavyks greitai sutarti dėl naujų sankcijų Rusijai, nes nedidelė Vengrijos vadovaujama šalių grupė prieštarauja naftos embargui.

Europos Komisija gegužės 4 dieną pristatė šeštąjį sankcijų Rusijai už karą Ukrainoje paketą, kuriame, be kita ko, numatytas embargas rusiškai naftai.   

Priėjimo prie jūros neturinti Vengrija, kaip ir Čekija bei Slovakija, labai priklausoma nuo iš Rusijos importuojamos naftos. Tam tikrų abejonių dėl embargo turi ir Bulgarija. 

J. Borrellis sakė, jog bus daroma „viskas, kas įmanoma“, kad būtų rasta išeitis iš susidariusios aklavietės, tačiau pridūrė: „Negaliu užtikrinti, kad tai įvyks, nes pozicijos yra gana tvirtos.“

J. Borrellis tai pareiškė prieš pirmadienį numatytą ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriam pirmininkaus. 

11:39 | Rusijos pajėgų nuostoliai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 27 700 Rusijos karių. 

Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 200 lėktuvų, 165 sraigtasparnius, 1228 tankus, 2974 šarvuočius, 577 artilerijos pabūklus, 195 raketų sistemas, 13 laivų, 2101 mašiną, 76 kuro cisternas, 427 bepiločius orlaivius, 89 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 42 specialiosios įrangos vienetus.

11:18 | Maskva: Suomijos ir Švedijos užmojis įstoti į NATO – „didelė klaida“

Rusija pirmadienį perspėjo, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“.

„Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą.

„Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Jos [Suomija ir Švedija] neturėtų turėti jokių iliuzijų, kad mes su tuo tiesiog susitaikysime.“

10:56 | Per dieną Charkivo srityje dėl rusų apšaudymo buvo sužeisti šeši civiliai

„Charkivas: per okupantų apšaudymą Ševčenkos ir Saltovkos rajonuose per dieną buvo sužeisti 4 žmonės“, – rašoma Charkivo srities karinės administracijos pranešime.

Rusų pajėgos taip pat užpuolė Charkivo srities Čuhujevo rajoną, dėl kurio buvo sužeisti du civiliai. Kovos tęsiasi ir Iziumo kryptymi.

10:32 | Rusijos pajėgos apšaudė Odesą

Dėl raketų atakos strateginiais lėktuvais Odesos regione nukentėjo turizmo infrastruktūros objektas, buvo sugriauti pastatai, kilo gaisras.

Pirminiais duomenimis, sužaloti du suaugusieji, sunkiai sužalotas mažas vaikas.

10:11 | Ukraina Charkive prasiveržė iki Rusijos pasienio

Ukrainos Charkivo srities gubernatorius Olehas Sinehubovas pranešė, kad Ukrainos kariai, ginantys Charkivą, pasiekė valstybės sieną su Rusija.

Tai kiek anksčiau pranešė ir patys kariai, pasidalindami prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirta vaizdo žinute.

10:00 | Britų žvalgyba: Baltarusija dislokuoja savo pajėgas prie Ukrainos sienos

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgyba savo naujausioje ataskaitoje skelbia, kad Baltarusija prie Ukrainos sienos dislokuoja savo specialiąsias pajėgas.

Skelbiama, kad Baltarusija dislokavo oro gynybos artilerijos ir raketų dalinius į mokymo poligonus šalies vakaruose.

„Baltarusijos pajėgų buvimas prie sienos greičiausiai įtvirtins Ukrainos karius likti vietoje, todėl jie negalės būti dislokuoti Donbase“, – rašoma ataskaitoje, kartu priduriant, kad iki šiol Baltarusijos pajėgos tiesiogiai nedalyvavo konflikte.

Žvalgybos teigimu, „Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka greičiausiai bando vienu metu ir palaikyti Rusijos invaziją į Ukrainą, ir išvengti tiesioginio savo kariuomenės įsitraukimo į karą, baimindamasis Vakarų sankcijų, Ukrainos atsako ir pačių baltarusių karių priešiškumo.

09:47 | Ukraina ruošiasi naujam Rusijos puolimui Donbase

Ukraina pirmadienį ruošėsi naujoms Rusijos pajėgų atakoms rytiniame Donbaso regione, bet Kyjivas nurodė, kad jo kariuomenės kontratakos ties šiaurės rytiniu Charkivo miestu įgijo pagreitį.

Nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje žlugo Rusijos planai užimti Ukrainos sostinę, todėl Maskva susitelkė į pastangas perimti viso Donbaso kontrolę. Vis dėlto Vakarų šalių žvalgyba prognozuoja, kad ši Rusijos kampanija taip pat galiausiai įstrigs dėl didelių nuostolių ir ukrainiečių įnirtingo  priešinimosi.

„Esame pasiruošęs naujiems Rusijos mėginimams pulti Donbasą, kažkiek intensyvinti savo veiksmus Ukrainos pietuose“, – savo įprastame naktiniame vaizdo kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Okupantai vis dar nenori pripažinti pakliuvę į aklavietę ir kad jų vadinamoji „specialioji operacija“ jau bankrutavo“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius vietos televizijai sakė, kad Rusijos pajėgos, po ukrainiečių kontratakų atsitraukusios nuo Charkivo,  dabar yra perkeliamos Donbaso kryptimi.

09:29 | Ukrainos Generalinė prokuratūra: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 229 vaikai

Oficialiais prokurorų gegužės 16-osios ryto duomenimis, kare žuvo 229 vaikai, o 421 buvo sužeistas.

„Šie skaičiai nėra galutiniai, nes tęsiamas darbas siekiant juos nustatyti aktyvių karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – nurodė Ukrainos Generalinė prokuratūra.

Vaikai labiausiai nukentėjo Donecko – 140, Kyjivo – 116, Charkivo – 100, Černihivo – 68, Chersono – 48, Luhansko – 45, Mykolajivo – 44, Zaporižios – 28, Sumų – 17 ir Žytomyro – 15 srityse, o pačiame Kyjive nukentėjo 16 vaikų.

Taip pat Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms bombarduojant ir apšaudžius Ukrainos miestus ir kaimus, buvo apgadintos 1748 švietimo įstaigos, o 144 iš jų buvo visiškai sunaikintos.

09:07 | Pirmadienį vyks didelio masto NATO karinės pratybos

Pirmadienį turėtų prasidėti vienos didžiausių Baltijos šalių istorijoje NATO karinės pratybos, kodiniu pavadinimu Ežys.

Per ateinančias dvi savaites Estijoje vyks pratybos, kuriose dalyvaus 15 000 karių iš dešimties šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, JAV ir šiuo metu Europos Sąjungai nepriklausančias Suomiją ir Švediją.

Nors pratybos buvo suplanuotos gerokai prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, dabar pratybos vyksta smarkiai išaugus įtampai tarp NATO ir Maskvos.

Rusijos invazijos kontekste pratybos yra labai svarbios Baltijos valstybėms, nes jos skirtos patikrinti jų galimybes reaguoti į panašų priešo pajėgų įsiveržimą.

08:42 | Du žuvę ir 10 sužeistų Severodonecke, Luhansko srityje

Rusų karinėms pajėgoms sekmadienio popietę apšaudžius gyvenamąjį namą, žuvo vyras ir moteris, dar vienas vyras buvo išgabentas į ligoninę, pranešė Luhansko karinės administracijos vadas Serhijus Haidajus.

Šeštadienį rusams atakavus Severodonecko ligoninę buvo sužeisti devyni žmonės.

08:17 | Analitikai: Rusijos kariuomenė sutelks dėmesį į mūšį už Severodonecką

JAV Karo studijų institutas (ISW) pastebi, kad Rusijos karinės pajėgos, tikėtina, siekia užimti Severodonecką, o ne įžengti į administracines Donecko srities ribas.

Jų nuomone, rusai ir toliau bandys apsupti Severodonecką ir Lisičanską, siekdami atkirsti greitkelį, jungiantį Severodonecką ir Lisičanską su likusia Ukrainos dalimi.

Kaip prognozuoja Karo studijų institutas, rusai paliks savo pozicijas prie Charkivo, o Ukrainos kariuomenė artimiausiu metu greičiausiai pradės kontrpuolimą Iziumo srityje.

07:44 | Luhanskas: Rusija kontroliuoja apie 10 proc. Luhansko srities

Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus teigimu, šiuo metu Rusija kontroliuoja apie dešimtadalį srities. Jo teigimu, šiuo metu pavojingiausios kryptys Luhansko srityje yra ties Severodonecku ir Popasnos ir Bialogorivkos pusės.

Anot jo, pavojingiausios kryptys Luhansko srityje yra ties Severodonecku, iš Popasnos ir Belogorivkos pusės. S. Haidajus pažymėjo, kad proveržiai čia gali leisti rusams apsupti regioną.

„Kaimuose prie Severodonecko tęsiasi kovos. Mūsų gynyba stipri, atsilaikysime, Severodoneckas patikimai apsaugotas, kad net ta didelė ruso-fašistų ir technikos koncentracija jo nepajėgs užkariauti“, – teigė S. Haidajus.

07:19 | NATO: „Rusijos karas Ukrainoje vyksta ne taip, kaip planavo Maskva“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos puolimas Donbase įstrigo ir Ukraina gali laimėti karą – tokį rezultatą konflikto pradžioje prognozavo keli karo analitikai.

„Rusijos karas Ukrainoje vyksta ne taip, kaip planavo Maskva“, – sekmadienį žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Rusijos invaziją į Ukrainą seka Suomijos ir Švedijos žingsniai dėl narystės NATO. Abi šalys nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikėsi griežtos neutralumo politikos.

06:53 | Permainos kariuomenės vadų gretose

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakeitė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų vadą.

Tai nurodyta prezidento dekretuose, paskelbtuose valstybės vadovo svetainėje – Jurijus Galuškinas buvo atleistas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų vado pareigų. Į šias pareigas jis buvo paskirtas šių metų sausio 1 d.

Vietoj jo paskirtas generolas majoras Igoris Tancijura.

06:28 | JAV ambasada „labai greitai“ grįš į Kyjivą

Tai spaudos konferencijoje paskelbė valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.

„...žinome, kad suvereni ir nepriklausoma Ukraina išliks. Ir žinome, kad palaikydami Ukrainą taip pat giname suverenumo ir nepriklausomybės principus, kuriais grindžiama pasaulinė taika ir saugumas. Mūsų partnerystė su Ukrainos žmonėmis taip pat yra stipri. 

Amerikiečių diplomatai grįžo į Ukrainą po kelių savaičių darbo iš Lenkijos. Vėl atidarome savo ambasadą Kyjive – imamės visų būtinų atsargumo priemonių, tačiau šis darbas vyksta – ir darbą atnaujinsime labai greitai“, – sakė politikas.

06:05 | Rusijos kariuomenė patiria didžiulius nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tvirtina, kad Rusijos pajėgos patyrė didžiulių nuostolių, bandydami veržtis Luhanske ir Donecke. 

„Kai kuriose srityse [Rusijos] dalinių komplektavimas dėl karo veiksmų yra mažesnis nei 20 proc.“, – vėlai sekmadienį sakė ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Popasnos kryptimi dėl didelių nuostolių ir nesugebėjimo veikti savarankiškai Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkai jungiasi su Rusijos privačių karinių kompanijų atstovais tolimesniems veiksmams“, – tvirtino generalinio štabo atstovas Oleksandras Štupunas.

Kad Rusijos karinės pajėgos patiria didžiulių nuostolių teigia ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Jo teigimu, Rusija per sekmadienį prarado trečdalį savo pajėgų vien tam, kad užimtų Popasną Chersone ir pasiektų Luhansko srities sieną.

Anot jo, tai reiškia visišką Kremliaus žlugimą ir tai, kad Ukraina susigrąžins Krymą ir Donbasą.

„Jie gali paimti dar du kaimus ar panašiai. Tai nieko nepakeis. Jie čia pralaimėjo... Ir viskas baigėsi Popasnos paėmimu. Trečdalis Rusijos kariuomenės buvo sunaikinta siekiant užimti Popasną. Ir Chersoną. Ir tegul bando eiti link Luhansko srities sienų, gi nepavyks.

Paprasčiausiai žinau, kokia ten gynyba, jie nepraeis, jiems neužteks jėgų ir priemonių, kad ir kiek jų ten bemestum. Tiesą sakant, tai griūtis, o mes pereisime į kontrpuolimą. Jie gali paimti dar du kaimus, tai nieko nepakeis, nes mes viską susigrąžinsime atgal – įskaitant ir Krymą, ir Donbasą“, – teigė O. Arestovyčius.

Svarbiausi sekmadienio įvykiai

► Ukraina gali nugalėti invaziją surengusią Rusiją, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paraginęs aljanso nares ir toliau siųsti karinę pagalbą Kyjivui.

► Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO, sekmadienį per spaudos konferenciją paskelbė šalies prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin.

► Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pareiškė, kad pritaria šalies prisijungimui prie NATO, taip atsisakydama dešimtmečius trukusios priešpriešos ir atverdama kelią šiai Skandinavijos valstybei teikti paraišką dėl narystės aljanse.

► Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango NATO pareigūnas, taip pat išreiškęs viltį, kad Kyjivas šį karą laimės.

► Rusijos pajėgos, atakuojančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą, paskutinę Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų tvirtovę, pirmąkart panaudojo fosforo arba kitokias padegamąsias bombas, sekmadienį naujienų agentūra „Unian“ citavo miesto mero patarėją Petro Andriuščenką.

► JAV Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas ir keletas kitų respublikonų senatorių šeštadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per iš anksti neskelbtą vizitą Kyjive, tapusį naujausiu amerikiečių solidarumo su Rusijos užpulta šalimi ženklu.

TOLIAU SKAITYKITE
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų