Karas Ukrainoje

 Švedija ketvirtadienį pareiškė padidinsianti savo išlaidas gynybai 6,2 mlrd. kronų (677 mln. eurų) ir grąžinsianti savo karius į „strategiškai svarbią“ Baltijos jūros salą, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų suaktyvėjimo. Kairiosios pakraipos vyriausybė nurodė, kad didžioji dalis tos sumos, kurią planuojama išleisti 2016–2020 metais, bus skirta modernizuoti laivams, skirtiems povandeninių laivų paieškai ir perėmimui.

Daugelis dalykų užsimiršta, ypač esant dabartinei geopolitinei situacijai, kai svarbūs įvykiai kasdien keičia vienas kitą. Tačiau įspūdingas garbės žygdarbis kurį 2014-ųjų kovo mėnesį pademonstravo tralo „Čerkasai“ ir keli „Olyšanskio“ laivo jūreiviai, yra verti ekranizacijos. 2014-ųjų kovą Rusijos karinis jūrų laivynas blokavo Juodojoje jūroje dislokuotus Ukrainos laivus, daugelį jų rusams pavyko užgrobti ar nuskandinti be didesnio pasipriešinimo.

Internetinis leidinys „colta.ru“ publikavo žymaus Rusijos ekonomisto Sergejaus Gurijevo, šiuo metu gyvenančiu ir dirbančiu Prancūzijoje, pokalbį su žurnalistu Dmitrijumi Pašinskiu. Sergejus Gurijevas – ekonomikos mokslų daktaras, Paryžiaus ekonomikos aukštosios mokyklos profesorius. Prieš emigruodamas į Prancūziją dirbo rektoriumi Rusijos ekonomikos mokykloje.

Rusijos vyriausybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom“ neteko galimybių primėtinėti Ukrainai savų dujų tiekimo sąlygų, pareiškė Ukrainos holdingo „Naftogaz“ vadovas. „Gazprom“ prarado pagrindinio dujų tiekėjo Ukrainai statusą – šiemet jo dalis neviršys 40 procentų. Nemanau, kad Rusijos dujų monopolininkas šiais metais negalės diktuoti Ukrainai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) trečiadienį patvirtino 17,5 mlrd. JAV dolerių (15,5 mlrd. eurų) vertės pagalbos planą krizės nualintai Ukrainai, kurios ekonomika braška dėl karo su prorusiškais separatistais šalies pagrindiniame pramonės regione. Nauja paskola, kurios pirmoji 5 mlrd. dolerių išmoka bus nedelsiant pervesta, pakeičia prieš mažiau nei metus TVF paskirtą programą, kuri pasirodė esanti nepakankama stabilizuoti Kijevo finansams, tęsiantis kautynėms su separatistais.

Jungtinės Amerikos Valstijos siųs Ukrainai neginkluotų bepiločių lėktuvų ir daugiau kaip 200 karinių automobilių „Humvee“, sakė vienas JAV pareigūnas. Pasak jo, siunčiami bepiločiai „Raven“ bus parengti žvalgymo misijoms. Tarp 230 „Humvee“ bus ir 30 šarvuočių; visi jie būsią išsiųsti „per artimiausias kelias savaites“, pridūrė šis pareigūnas. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Ukrainos antiteroristinės operacijos zonos trijose karo lauko ligoninėse trūksta medikamentų, medicinos technikos, o kartais ir maisto. Nors paskelbtos paliaubos, antradienį sužeisti 9 Ukrainos kariai. Karo lauko ligoninėms paramą renka savanoriai, kurie patys ją ir pristato.

Rusija potencialiai gali būti „didžiausia pavienė grėsmė“ Didžiajai Britanijai, antradienį savo kalboje perspėjo užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas), taip pat kritikavo džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojo, praminto „Džihadistu Džonu“ (Jihadi John), „teisintojus“. Ph.

Jei visos Europos šalys laikytųsi tokios pat pozicijos Ukrainos ir Rusijos konflikto atžvilgiu kaip Lietuva, būtų užkirstas kelias banditizmui, – tai sako Krymo totorių lyderis ir Ukrainos parlamento narys Mustafa Džemilevas. Jo teigimu, sustabdyti Rusiją būtina, nes vėliau jos agresoriai gali pasirodyti bet kur. „Jei agresijos Ukrainoje nesustabdysime dabar, rytoj ji gali pasirodyti bet kur (...). Mes labai vėluojame, ir tai gali būti labai didelės pasaulinės katastrofos priežastis.

 Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka yra suinteresuotas tuo, kad karas Ukrainoje tęstųsi, nes tai padeda užglaistyti šalies vidaus problemas ir išvengti Vakarų kritikos dėl nedemokratinių procesų. Tai teigia vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Anatolijus Liabedzka. „A. Lukašenka jau prarado savo išskirtinumą, jis yra priešpaskutinis Europos diktatorius ir jis, aišku, yra suinteresuotas tuo, kad karas Ukrainoje tęstųsi.

Kai Rusija pralaimės prasidėjusį naująjį šaltąjį karą, Vakarai turės užbaigti tai, ko neužbaigė dešimtojo dešimtmečio pradžioje, – pasiekti, kad Rusijoje įvyktų esminės permainos, net jei dauguma jos gyventojų manys, kad jiems tų permainų nereikia. Vakarai turėtų primesti pokyčius ir priversti Rusiją juos priimti. Taip portalui LRT.lt tvirtina Ukrainoje jau kelerius metus gyvenantis ir dirbantis žymus Rusijos žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis Krymą aneksavo norėdama apsaugoti šiame Juodosios jūros pusiasalyje gyventojų daugumą sudarančius rusakalbius, kai Ukrainoje į valdžią atėjo provakarietiški nacionalistai. Rusijos televizijos „Rossija 1“ planuojamo parodyti dokumentinio filmo „Krymas.

Prorusiškų smogikų vadovybė, pasinaudojusi paliaubomis, suformavo bendrą Novorosijos armiją. Tai pranešė „Informacinio pasipriešinimo“ vadas Dmitrijus Tymčukas. „Dabar jie jau yra sukūrę bendrą vadovavimo sistemą vadinamajai Novorosijos armijai. Nepaisant skirtumų okupuotose DLR ir LLR teritorijose, jų kariniai daliniai šiuo metu jau performuoti ir turi aiškią struktūrą. Suformuotas operatyvinis ir administracinis valdymas, sukurtas pagal bendrą planą.

 Rusija labai sustiprino savo karinius pajėgumus aneksuotame Krymo pusiasalyje, paversdama jį „jėgos projektavimo platforma“, pirmadienį pareiškė aukšto rango NATO generolas. „Tai, ką pastebime, nesunku pavadinti Krymo militarizavimu“, – sakė Aljanso vyriausiasis vadas Europoje generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) interviu Ukrainos televizijos kanalui „1+1“. „Jie sustiprino oro pajėgumus, jie sustiprino savo galimybes iš ten ginti jūrų pajėgas“, – kalbėjo jis.

Maskvoje, netoli „Tretjakovskaja“ metro stoties, proputiniško judėjimo „Serb“ atstovai užpuolė antikarinio judėjimo „Solidarumas“ dalyvius. Kaip praneša „Grani“, užpuolikai piketo dalyvius apmėtė fekalijomis. Michailas Krigeris, „Solidarumo“ aktyvistas, sulaikė vieną iš užpuolikų. Vėliau policininkai išsivežė du „Serb“ atstovus į nuovadą. M. Krigeris taip pat ten važiavo rašyti pareiškimo, tačiau pats buvo sulaikytas ir apkaltintas smulkiu chuliganizmu.

 Ukrainoje pranešama apie naujus susirėmimus, nuo ryto vykstančius Mariupolio prieigose. Nors paliaubos toliau pažeidinėjamos, Europos vadovų susitikimams pirmininkaujantis Donaldas Tuskas pripažįsta, kad sankcijos Rusijai nebebus griežtinamos, nes Bendrijoje nuomonės išsiskyrė, o kai kurios šalys iš Vladimiro Putino tikisi geros valios. Vokietijos kanclerė paragino sankcijas išsaugoti ir neužmiršti Krymo.

Jungtinės Valstijos pirmadienį atgabeno per 100 karinės technikos vienetų į Baltijos šalis, siekdamos sustiprinti šių NATO narių pajėgumus atremti galimą Rusijos grėsmę. Ši ginkluotės siunta turi „pademonstruoti prezidentui (Vladimirui) Putinui ir Rusijai ryžtą, kad mes galime kolektyviai susivienyti“, – tai naujienų agentūrai AFP sakė JAV generolas majoras Johnas R. O’Connoras (Džonas R. O’Konoras), kuris prižiūrėjo technikos atgabenimą į Rygos uostą.

Vienas Maskvos centre nužudyto Rusijos opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo bendražygis Ilja Jašinas pareiškė, kad versija, esą šį išpuolį įvykdė islamistai, yra Kremliui naudingas kliedesys, nes ji leidžia ignoruoti kaltinimus, jog aktyvisto nužudymas buvo užsakytas aukšto rango pareigūnų.

Sausio mėnesį žiniasklaidoje kilo ažiotažas dėl lietuvio diplomato Vygaudo Ušacko veiklos Maskvoje, kai šis „Mariupolyje krintant bomboms žaidė krepšinį su Kremliaus administracijos vadovu Sergejumi Ivanovu“. Lietuvos spaudoje V. Ušackas „netikėtai“ buvo užsipultas dėl tokio „neetiško ir geopolitinės situacijos neatitinkančio elgesio“. Jau tą pačią dieną diplomatas išplatino lakonišką pareiškimą: „Mielieji, po kai kurių iš jūsų komentarų apie krepšinio varžybas šiandien Maskvoje tik drįstu pasiū...

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atskleidė, kada jis davė slaptą įsakymą užimti Krymą, ir papasakojo, kaip Rusijos kariai buvo pasiruošę kautis, kad išgelbėtų nuverstą promaskvietišką Ukrainos prezidentą. Sekmadienį valstybinės televizijos „Rossija 1“ parodytame dokumentinio filmo „Krymas. Kelias į Tėvynę“ anonse V.Putinas atvirai kalba apie to Juodosios jūros pusiasalio aneksiją, prieš metus įvykdytą Maskvos.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Nors Ukrainos antiteroristinės operacijos štabas skelbia atitraukęs sunkiąją ginkluotę 25 kilometrus nuo priekinės fronto linijos ir tikina, kad paliaubų laikomasi, prorusiškų separatistų pajėgos iš savo kontroliuojamų teritorijų ir toliau atakuoja. Panoramos žurnalistai parengė reportažą iš Donecko srities, antiteroristinės operacijos zonos.

Žiniasklaidos laisvės padėtis Kryme blogėja, prieš metus Rusijai aneksavus šį Juodosios jūros pusiasalį, lig šiol klesti „didelį nerimą keliančios“ ir kai kada smurtinės represijos prieš nepriklausomus balsus, pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). „Tebesitęsiantis laisvosios žiniasklaidos ardymas Kryme ir susidorojimas su nepriklausomais bei kritikuojančiais balsais kelia didelį nerimą ir susirūpinimą“, – sakė ESBO žiniasklaidos laisvės atstovė Dunja Mijatovič.

Rusija pritaria požiūriui, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnams turi būti sudarytos sąlygos netrikdomai stebėti paliaubas Rytų Ukrainoje, sunkiosios ginkluotės atitraukimą, šeštadienį nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). F.-W.Steinmeieris ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį „paragino ESBO greitai priimti sprendimą dėl savo specialiosios stebėsenos misijos man...

Kalbėdamas apie šią temą, netgi nelengvai iš vėžių išmušamas Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas praranda savitvardą: jis mikčioja, jam stinga žodžių, vertinant Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikos įtaką trapiai Bendrijos vienybei. „Mūsų dienomis vienas svarbiausių prezidento Putino tikslų – suskaldyti Europą“, – D.Tuskas tiesmukai kalbėjo Europos Parlamente.

 Nuo 2014 metų balandžio, kai Ukrainoje prasidėjo specialioji antiteroristinė operacija (ATO), žuvo daugiau kaip 1500 Ukrainos kariškių, sužeista daugiau kaip 6 tūkst. 200, pranešė Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Jurijus Serhejevas. „Nuo ATO pradžios Ukraina neteko 1541 kario, 6226 (kiti šaltiniai nurodo 6256) buvo sužeisti“, – sakė JT Saugumo Tarybos posėdyje J.Serhejevas.

 Ukrainos konflikte iš dalies įvyko deeskalavimas, bet visiško Minsko susitarimų įvykdymo dar nematyti, pareiškė penktadienį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power (Samanta Pauer). „Smurto lygis sumažėjo, tačiau Minsko susitarimai įvykdyti tik iš dalies“, – sakė ji JT Saugumo Tarybos posėdyje. Pasak jos, daugiausia susitarimo pažeidimų tenka Rusijos palaikomiems separatistams. Pavyzdžiui, ji peikė separatistus dėl to, kad jie ne iš karto pradėjo laikytis susitarimo nutraukti ugnį.

 Debalcevėje gyvenamųjų namų rūsiuose rasti 500 negyvų civilių, pareiškė per JT Saugumo Tarybos posėdį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power (Samantha Power). Anot jos, JT generalinio sekretoriaus padėjėjo Ivano Simonovičiaus ataskaitoje neįtraukta šimtai bevardžių aukų, likusių Debalcevėje. Praėjusį mėnesį po Debalcevės šturmo rasta 500 lavonų. Šie lavonai aptikti namuose ir rūsiuose, kur žmonės slėpėsi nuo rusiško apšaudymo, sakė S.Power.

Rusija ir Vokietija penktadienį paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją daugiau kaip dvigubai padidinti savo stebėtojų skaičių Ukrainoje – iki 1000, nurodo Rusijos URM.

 Maskvos areštinėje laikoma Ukrainos karo lakūnė Nadija Savčenko paprašė Rusijos kalinimo tarnybos vadovų parengti jai subalansuotą maitinimą, kad ji galėtų saugiai nutraukti badavimo režimą, pranešė jos advokatas Nikolajus Polozovas. „Prašau gydytojų ir FSIN (Federalinės bausmių vykdymo tarnybos) parengti subalansuotą maistą, kurį aš galėčiau vartoti be pavojaus savo gyvybei“, – sakoma N.Savčenko prašyme.

Europos Sąjunga nutarė nebetaikyti pernai paskelbtų sankcijų nuverstojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus saugumo tarnybos vadovui, paskelbta penktadienį ES leidinyje „Official Journal“. Oleksandras Jakimenka, vadovavęs Ukrainos Saugumo tarnybai (UST) iki kruvinų protesto įvykių, nuvertusių V.Janukovyčių, buvo vienas iš keturių asmenų, kurių turtas buvo įšaldytas prieš metus, bet kurių pavardžių nebėra atnaujintame ES sankcijų sąraše.

Vienas iš garsiausių tapytojo Gustavo Klimto darbų – „Bethoveno frizas“ (Beethovenfries) – nebus grąžintos jo buvusio savininko žydo paveldėtojams pagal sprendimą byloje, kuri tapo išbandymu Austrijos įstatymams, reglamentuojantiems pagrobtų meno kūrinių grąžinimą.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius penktadienį nurodė, kad Europos Sąjunga parengs naują galimų sankcijų paketą Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte, kurios galėtų būti greitai įvestos, jeigu subyrėtų pagal vasario 12-osios Minsko susitarimą paskelbtos paliaubos.

 ES turi rasti bendrą kalbą su paprastais rusais, ypač su jaunimu, kad pagerintų santykius, kurie šiuo metu yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo laikų. Tai penktadienį pareiškė Bendrijos užsienio politikos vadovė.

Rusija siekia suskaldyti Europos Sąjungą ir sugriauti NATO, Latvijos deputatė Europos Parlamente Sandra Kalnietė penktadienį pareiškė duodama interviu savo šalies televizijai. Europarlamentarė pažymėjo, kad visos NATO šalys šiuo metu tariasi, kaip iš naujo apibrėžti agresijos sąvoką, atsižvelgiant į naujus transformuotus karo metodus. S.Kalnietė pabrėžė, kad NATO ir ES reakcija buvo priešinga negu tikėjosi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Pagrindinė Boriso Nemcovo nužudymo bylos liudytoja, Ukrainos modelis Ana Durickaja, papasakojo apie gautus grasinimus. Tai praneša „Lenta.ru“, remdamiesi Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis. A. Durickaja pareiškimą Ukrainos teisėsaugai perdavė kovo 5-ąją. Mergina pranešė apie „pavojų jos gyvybei nuo nežinomų asmenų, jai lankantis savo tėvų namuose“. Dėl šio fakto buvo iškelta baudžiamoji byla. Ukrainos generalinė prokuratūra nurodė užtikrinti A. Durickajos saugumą.

JAV administracija užblokavo dviejų Rusijos bankų sąskaitų lėšas. Tai praneša „The Wall Street Journal“, kuris remiasi vidiniais šaltiniais amerikiečių Finansų ministerijoje. Bendra įšaldytų lėšų suma – 640 mln. dolerių. Pasak leidinio, iš užšaldytų lėšų 570 milijonų dolerių priklauso bankui „Rossija“ ir dar ne mažiau nei 60 milijonų – „SMP bank“. Abi kredito įstaigos patenka į ekonominių sankcijų Rusijos bankams sąrašą. Be to, „The Wall Street Journal“ teigimu, dar 10 mln.

Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi (Matėjas Rencis) Maskvoje bendraudamas su prezidentu Vladimiru Putinu pateikė kai kurių idėjų, kaip galima pagerinti padėtį Ukrainoje. „Ponas premjeras išsakė savo požiūrį šiuo klausimu,pateikė kai kurių vertingų pasiūlymų, ką ateityje būtų galima padaryti dėl padėties sureguliavimo“, – pasakė V.Putinas per bendrą su M.Renzi spaudos konferenciją po derybų, bet smulkiau tų idėjų nekomentavo.

Kremlius gavo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos laišką, kuriame raginama nedelsiant paleisti iš areštinės Ukrainos lakūnę Nadiją Savčenko, pranešė Vladimiro Putino atstovas. „Jis gautas. Bus ruošiamas atsakymas“, – sakė Dmitrijus Peskovas žurnalistams, atsakydamas į agentūros „Interfax“ klausimą. Trečiadienį P.Porošenka pranešė, kad išsiuntė V.Putinui laišką, kuriame prašoma nedelsiant paleisti ukrainiečių lakūnę ir Aukščiausios Rados deputatę N. Savčenko.

  Ukrainos rytuose su vyriausybės pajėgomis kovojančių prorusiškų separatistų gyvosios jėgos nuostoliai yra didžiuliai. Tai ketvirtadienį pareiškė NATO pareigūnas.   „Rusų karių, kurie kaunasi ir žūsta Ukrainos rytuose, skaičiai yra dideli“, – pareiškė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow (Aleksanderis Veršbou) per konferenciją Latvijos sostinėje Rygoje.

Jeigu istorinė meilė Josifui Stalinui neatrodo panaši į rimtą požymį, kad Rusijoje iš naujo subrendo totalitarizmo idėjomis užkrėsta visuomenė, siūlome susipažinti ir su kitu Levados centro atliktu tyrimu. Apklausų duomenimis, rusai teigiamai vertina Donbaso „palaikymą“, tačiau svarstyklių pusės keičiasi, kai prabylama apie atvirą karą tarp Ukrainos ir Rusijos.

Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, atsakingas už šalies karo pramonės sritį, savo „Twitter“ žinutėje pasidalijo imperialistiniu propagandiniu vaizdo įrašu pavadinimu „Aš esu rusas okupantas“. „Sveiki, aš esu rusas okupantas. Tokia yra mano profesija, taip jau istoriškai susiklostė“, – teigiama interneto platybėse plintančiame vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo D. Rogozinas. Per savaitę šį vaizdo įrašą peržiūrėjo daugiau nei 3 mln. žmonių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį perspėjo Rusiją, kad bet kokie rimti dabartinių „trapių“ paliautų rytinėje Ukrainoje pažeidimai privers Europą imtis naujų sankcijų Maskvai už paramą prorusiškiems separatistams. „Kol kas mes turime trapias paliaubas, kurias reikia stabilizuoti“, – A.Merkel sakė žurnalistams Briuselyje ir tvirtino, kad Kijevui turi būti leista visiškai kontroliuoti rytinę Ukrainos sieną su Rusija.

Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius trečiadienį pareiškė, kad tiriant opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymą buvo nustatyti keli įtariamieji. Tai pranešė šalies naujienų agentūros. „Jų visuomet yra“, – FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas sakė žurnalistams, atsakydamas į klausimą, ar B. Nemcovo byloje esama įtariamųjų. Tačiau, kaip nurodė naujienų agentūra „Interfax“, jis pabrėžė, kad tie įtariamieji susiję tik su viena iš tiriamų nusikaltimo versijų.

„Rusijos opozicijos aktyvistai planuoja publikuoti svarbias (Rusijos) karinio dalyvavimo Ukrainoje ataskaitos detales“, – rašoma „The Times“. Kalbama apie ataskaitą, kurią rengė Borisas Nemcovas prieš mirtį. Anot laikraščio, policininkai, tiriantys B. Nemcovo mirtį, paėmė kompiuterį, kurio standžiajame diske, kaip anksčiau buvo teigiama žiniasklaidoje, yra vienintelė ataskaitos kopija.

  Mažiausiai 32 kalnakasiai, kaip manoma, žuvo per sprogimą vienoje anglių kasykloje Ukrainos rytuose, esančioje prorusiškų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje, trečiadienį pranešė parlamento pirmininkas.   „Siaubinga tragedija įvyko šį rytą Zasiadko (kasykloje). Esama aukų – dabar jų 32“, – Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas sakė įstatymų leidėjams Kijeve, paraginęs pagerbti žuvusiuosius tylos minute.

Vakarų šalių lyderiai antradienį pasisakė už ryžtingą tarptautinės bendrijos reakciją į bet kokius Ukrainos rytuose paskelbtų paliaubų pažeidimus, didindami spaudimą Rusijai dėl jos vaidmens kaimyninėje valstybėje vykstančiame konflikte.

Nepaisant gyvų liudininkų išpažinčių, kad iš Rusijos į Ukrainą kariai ir technika važiuoja ešalonais, Kremliaus propaganda ir toliau tęsia savo fantastinių istorijų pasakojimus. Naujausias pareiškimas, konflikto pradžioje šiek tiek jau naudotas, skelbia, kad pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos savanoriai „traktoristai ir šachtininkai“ nuo 2014-ųjų vasaros užgrobė ir suremontavo ne mažiau 100 vienetų trofėjinės technikos.

„Tamsioje gatvėje netoli Rygos centro rusakalbis Latvijos gyventojas, kaltinamas terorizmu, parodė savo pasą ir bedė pirštu į įžeidžiantį žodį – „nepilietis“, – rašo „The Times“ korespondentas Benas Hoyle’as. Pasak šio „nepiliečio“ Dmitrijaus Prokopenkos, jis „mojuotų Rusijos vėliava“, jeigu Maskvos tankai pasirodytų Latvijos sostinėje. Dmitrijus pridūrė, kad jam pateikti kaltinimai dėl terorizmo.

  Ukrainos parlamentas pirmadienį paragino šalies ginkluotųjų pajėgų lakūnę Nadiją Savčenko, kuri yra laikoma suimta Maskvoje, nutraukti jau ilgiau negu du mėnesius tęsiamą bado streiką, reikšdamas susirūpinimą dėl pavojaus jos gyvybei. Vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas nurodė, kad už tą rezoliuciją balsavo 329 iš posėdyje dalyvavusių 349 Aukščiausiosios Rados deputatų.