Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:02 | Ukraina: Rusija neteko 28,3 karių
Ukrainiečiai jau skelbia nukovę 28,3 tūkst. rusų karių, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“.
Kiti rusų nuostoliai: 1251 tankas, 3043 šarvuočiai, 202 lėktuvai, 167 sraigtasparniai, 441 bepilotis, 91 oro gynybos sistema, 586 artiterijos mašinos, 13 laivų ir kita technika.
23:51 | JAV Senato Užsienio reikalų komitetas pritarė Brink kandidatūrai į JAV ambasadorius Ukrainoje
JAV Senato Užsienio reikalų komitetas pritarė Brigitte Brink kandidatūrai į naujosios ambasadorės Ukrainoje postą, praneša „UNIAN“.
„Po trejų metų, kai JAV ambasadoriaus Ukrainoje nebuvo, pagaliau turime galimybę pakeisti istoriją“, – cituojamas komiteto pranešimas.
Jos kandidatūrą dar turės patvirtinti Senatas.
23:47 | Per ataką Mykolajive apgadinta 20 namų
Per trečiadienį ryte įvykusią raketų ataką Mykolajive buvo apgadinta apie 20 namų, vienas iš jų sudegė iki pamatų, rašo „UNIAN“
„Dar kartą nukentėjo paprastas gyvenamasis rajonas. Nukentėjo apie 20 namų, vienas iš jų sudegė iki pamatų. Tik per stebuklą aukų nebuvo (vienas žmogus buvo sužeistas šrapnelio)“ – sako Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius.
Pasak jo, apšaudytame rajone jau yra atnaujintas elektros tiekimas, iš dalies atnaujintas dujų tiekimas.
Kiekvieną namą apžiūrėjo centrinės apygardos administracijos darbuotojai. Meras pridūrė, kad apšaudymo vietą taip pat apžiūrėjo Mykolajivo apygardos prokurorai, policijos pareigūnai ir ekspertai.
Pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl karo įstatymų pažeidimo.
23:33 | „Azov“: daugelis karių iš „Azovstal“ išvesti
„Azov“ pulko „Kraken“ padalinio vadas Olegas Supereka pateikė naujausią informaciją apie padėtį apgultame Mariupolio uostamiestyje, praneša „Sky news“.
„Kai kurie iš tų, kurie buvo gamyklos „Azovstal“ teritorijoje, daugelis jų buvo išvesti“, – cituojamas jis.
„Beje, ne tik bataliono „Azov“, bet ir 21-osios bei 36-osios brigadų atstovų, gal net iš kai kurių kitų dalinių. Tai ne visi sužeistieji, o tik tie, kurių būklė yra blogiausia“, – teigė O. Supereka.
Rusija pranešė, kad nuo pirmadienio iš tunelių po Mariupolio plieno gamykla „Azovstal“ pasidavė iš viso 959 ukrainiečių kovotojai, iš jų 80 sužeistų.
Ukraina to kol kas nepakomentavo.
23:21 | Turkija: pažanga dėl Suomijos ir Švedijos galima jei bus imtasi konkrečių veiksmų
Turkijos prezidento atstovas sako, kad pažanga dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO bus įmanoma tik tuo atveju, jei bus imtasi konkrečių veiksmų Turkijos nacionalinio saugumo problemoms spręsti, rašo BBC.
Vyriausiasis R. T. Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas trečiadienį surengė pokalbius su kolegomis iš Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų, kad aptartų siūlomą NATO plėtrą.
„Buvo pabrėžta, kad jei Turkijos lūkesčiai nebus patenkinti, proceso pažanga bus neįmanoma“, – sakoma pranešime.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu Niujorke trečiadienį taip pat susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarti Turkijos pozicijos dėl NATYO plėtros.
Po susitikimo jis sakė, kad A. Blinkenas jį patikino, jog jam bus perduoti reikiami pranešimai dėl Turkijos susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su Švedijos ir Suomijos naryste.
Turkija kaltina šias dvi šalis, kad jos priglaudė Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią laiko teroristine organizacija, narius ir Fethullah Guleno, kurį Ankara kaltina 2016 m. mėginimo įvykdyti perversmą organizavimu, pasekėjus.
Švedija ir Suomija negali prisijungti prie karinio aljanso be visų NATO narių paramos.
22:51 | Arestovičius: karas iki rudens nesibaigs
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius yra įsitikinęs, kad karas su Rusija iki rudens greičiausiai nesibaigs. Todėl Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasirašė dokumentus pratęsti karo padėtį dar 90 dienų.
Apie tai O. Arestovičius kalbėjo 24 kanalui.
Jo įsitikinimu, kiekvieną kartą tęsiant karo padėtį 30 dienų ukrainiečiams yra suteikiama klaidinga viltis.
„Man visiškai aišku, kad šis karas vargu ar baigsis iki rudens“, – sakė O. Arestovičius.
Jis įsitikinęs, kad karo metu reikia sąžiningai bendrauti su visuomene. Jis pridūrė, kad karo padėtis gali būti atšaukta bet kuriuo metu. Tačiau tam tikrose srityse ji gali išlikti ir po pergalės kare.
O. Arestovičius paaiškino, kad taip yra todėl, kad po karo prasidės šalies atstatymas, o viena iš pagrindinių šio proceso užduočių yra išminavimas. Pasak jo, Ukrainos žemėse yra daug nesprogusios amunicijos.
„Pagal pasaulio teisę karo diena – tai trys išminavimo dienos. Tai tęsis dar ne vienerius metus. Net ir po pergalės išliks tam tikras pavojus, daliniai saugos valstybės sieną, ne visi kariai iš karto grįš į savo nuolatinės dislokacijos vietas“, – kalbėjo jis.
22:38 | Kanados užsienio reikalų ministrė: Putinas neįsivaizduoja demokratiškos žiniasklaidos
Kanados užsienio reikalų ministrė Mélanie Joly sako, kad Vladimiras Putinas „neįsivaizduoja tikrovės, kurioje spaudai leidžiama veikti be valdžios nurodymų“.
Toks jos pareiškimas yra atsakymas į naujienas, kad Rusija uždaro Kanados transliuotojo CBC Maskvos biurus.
M. Joly pabrėžė, kad Kanada ir toliau gins spaudos laivę.
Rusija trečiadienį pranešė, kad uždaro Kanados transliuotojo CBC biurus Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti Kremliaus remiamą naujienų organizaciją RT.
„Priimtas sprendimas imtis atsakomųjų priemonių dėl Kanados veiksmų, šiuo atveju – uždaryti Kanados televizijos ir radijo transliavimo bendrovės CBC biurus Maskvoje, panaikinant ir jos žurnalistų akreditacijas bei rusiškas vizas“, – nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Kovą Otava oficialiai uždraudė transliuoti RT ir „RT France“, teigdama, kad jų programos „neatitinka Kanados transliavimo standartų“.
Propagandos skleidimu kaltinami RT ir valstybės kontroliuojama žiniasklaidos priemonė „Sputnik“ blokuojami daugumoje Vakarų šalių nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios.
It's clear from his actions today that Putin and his enablers cannot imagine a reality in which the press is allowed to operate without taking their marching orders from the government. We will continue to defend the freedom of the press here in Canada, and around the world. https://t.co/OOzgJB2UYH
— Mélanie Joly (@melaniejoly) May 18, 2022
22:22 | Donecko srityje rusai nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių
Trečiadienį Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų du vaikus, pranešė regiono gubernatorius Pavlo Kirilenko. Pasak jo, dar septyni žmonės buvo sužeisti.
22:04 | Arestovičius okupuotų teritorijų gyventojams: išlaisvinsime jus, kad nė plaukas nuo galvos nenukristų
Anksčiau trečiadienį O. Arestovičius kreipėsi į laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus. „Feygin live“ laidoje jis pabrėžė, kad Ukraina apie juos galvoja kiekvieną sekundę.
Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos žino, kaip nukauti rusų okupantus, kad nenukentėtų vietiniai gyventojai. Šiuo klausimu, O. Arestovičiaus teigimu, diskusijos vyksta kiekvieną dieną.
„Išlaisvinsime jus ginkluotomis priemonėmis. Mes jus iškraustysime. Nė vienas plaukas nenukris nuo galvos, na, išskyrus galimus nelaimingus atsitikimus. Mes žinome, kaip išmušti karius iš rikiuotės, tiesiogiai nešturmuojant Chersono, Melitopolio ir t.t.“ – sakė jis.
Jis taip pat teigė, kad vyriausybė rengia rekomendacijų, kaip elgtis okupuotose teritorijose, paketą.
„Vyksta sudėtinga diskusija, ir vienintelis dalykas, kuris ją daro sudėtingą ir komplikuotą, yra tai, kad čia taikoma tarptautinė karo teisė. Tai labai subtilus. O nubrėžti ribą tarp agresoriaus finansavimo ir paprasčiausio ėjimo į darbą nėra lengva“, – pabrėžė O. Arestovičius.
Anksčiau jis teigė, kad Rusija bando derėtis su Europa dėl okupuotų teritorijų išsaugojimo.
21:38 | Zelenskis pasirašė dokumentus, kad Ukrainoje būtų pratęsiama karo padėtis ir mobilizacija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dokumentus, kuriais nuo gegužės 25 d. dar 90 dienų pratęsiama karo padėtis ir mobilizacija šalyje, rašo BBC.
Dokumentai buvo pateikti Ukrainos parlamentui ir jiems turi pritarti ne mažiau kaip pusė jo narių.
Karo padėtis šalyje buvo įvesta vasario 24 d., tą pačią dieną, kai Rusija įsiveržė į šalį. Pradinis 30 dienų laikotarpis iki šiol buvo pratęstas du kartus.
21:22 | Rusų daliniai vis dažniau atsisako kovoti
Rusijos kariai vis dažniau atsisako dalyvauti mūšiuose Ukrainoje, teigia Ukrainos žvalgyba. „Telegram“ kanale skelbiama, kad keli 70-ojo gvardijos motorizuotojo pulko daliniai atvirai atsisakė dalyvauti kare ir pareikalavo, kad jie būtų grąžinti į vietoves, kuriose yra paprastai dislokuoti.
Pasak pranešimo, dalinių vadai deda visas pastangas, kad nuslėptų tokius nepaklusnumo atvejus. Labiausiai besipriešinantys kariai yra „siunčiami į pavojingiausią fronto liniją, tikintis, kad jie bus greitai nužudyti“.
Ukrainos žvalgyba tikina, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba nusprendė infiltruoti pulko dalinius „agentais ir informatoriais“.
21:11 | ES svarsto idėją teikti didžiulę pagalbą atstatant Ukrainą
Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį paragino valstybes nares ambicingai padėti Ukrainai atsistatyti po karo – be kita ko, per galimą bendrą skolinimąsi didžiulėms išlaidoms padengti.
Tęsiantis karui Ukrainos atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija – pagrindinė ES vykdomosios valdžios struktūra – mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.
Siekiant padėti sumokėti už tokią pagalbą, pareigūnai siūlo „pakartoti“ ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondą – 800 mlrd. eurų fiskalinių paskatų, finansuojamų iš bendros 27 ES valstybių narių skolos.
Šis fondas, oficialiai vadinamas Naujos kartos planu, buvo įsteigtas įveikus vadinamųjų „taupiųjų“ valstybių narių, tokių kaip Nyderlandai ir Danija, didelį pasipriešinimą.
„Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai turėsime apsvarstyti finansavimą Europos mastu, kaip tai padarėme COVIDo atveju“, – per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).
Viename dokumente, kuriame apžvelgiami būdai, kaip blokas galėtų padėti karo draskomai šaliai, Komisija nurodė, kad gelbėti Ukrainą būtų galima papildomai prisidedant prie esamų ES programų ir didinant Bendrijos biudžetą.
Tačiau, kaip teigiama dokumente, „atsižvelgiant į paskolų, kurių veikiausiai prireiks, mastą, tarp svarstomų galimybių yra ir lėšų rinkimas ES vardu arba su valstybių narių nacionalinėmis garantijomis“.
Naujos bendros skolos idėjai tikriausiai priešinsis Šiaurės Europos šalys, kurios 2020 metų vasarą buvo susitelkusios prieš ES ekonomikos atkūrimo planą.
Suvokdamas šias abejones, vienas ES pareigūnas atkreipė dėmesį, kad EK siūlymai lieka sąmoningai migloti.
„Kviečiame valstybes nares „pažaisti“ idėjomis ir pažiūrėti, ar yra noro pritarti ir žengti toliau“, – sakė jis.
20:53 | Kroatijos prezidentas nori, kad šalis nepritartų Švedijos ir Suomijos narystei NATO
Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius nori, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO, praneša AP.
Turkija trečiadienį blokavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO prašymo svarstymą.
Anksčiau Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas perspėjo nesutiksiantis su šių dviejų valstybių stojimu į karinį aljansą dėl jų požiūrio į kurdų separatistus.
20:46 | Sprogimai Vinicoje, Lvive ir Konotope
Pranešama apie sprogimus Vinicoje, Lvive ir Konotope. Kol kas daugiau informacijos nepateikiama.
Apie 18:30 vietos laiku beveik visoje Ukrainoje ėmė skambėti pavojaus sirenos.
20:41 | Moldovos prezidentė pareikalavo iš Padniestrės išvesti rusų karius
Moldovos prezidentė Maia Sandu pareikalavo, kad Rusijos kariuomenė pasitrauktų iš Padniestrės. Ji pabrėžė, kad Moldova yra neutrali ir nepriklausoma šalis, o rusų karių buvimas Padniestrėje tai pažeidžia, rašo „UNIAN“.
„Norint būti tikrai neutraliems, būtina išvesti Rusijos karius iš mūsų teritorijos. Nes jų buvimas iš esmės pažeidžia mūsų neutralų statusą ir nepriklausomybę“, – sakė M. Sandu.
Ji pažymėjo, kad valdžios institucijos yra pasiryžusios Padniestrės klausimą išspręsti taikiai, išsaugant Moldovos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
„Nenorime karo ar destabilizacijos“, – EP kalbėjo ji.
20:28 | JAV vėl atidaro ambasadą Ukrainoje
Tris mėnesius buvusi uždaryta, vėl atsidaro JAV ambasada Kyjive, praneša „Reuters“. Iš pradžių į ambasadą sugrįš nedidelis skaičius diplomatų.
20:16 | Podoliakas: derybos su Rusija yra neįmanomos
Derybos su Rusija šiuo metu neįmanomos, sako Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.
Pasak jo, Rusijos valdžia vis dar „gyvena savo propaganda“ ir iliuzijomis apie „karinę sėkmę“ Ukrainoje. Tai daro didelę įtaką derybų procesui, rašo „UNIAN“.
„Be abejo, šiandien derybos sustabdytos. Mums svarbi Ukrainos prezidento pozicija. Kai jis pasakys, kad reikia pradėti derybas, pasiekti tam tikrų pozicijų, mes tai padarysime.
Tačiau šiandien tai neįmanoma. Rusija vis dar nesupranta karo pasekmių. Ji turi iliuzijų, kad gali pasiekti tam tikrų karinių laimėjimų Rytų Ukrainoje – taip nėra“, – sakė jis.
20:02 | Rusija tęsia puolimą rytuose
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pateikė naujausią situacijos vertinimą, praneša „UNIAN“. Pasak generalinio štabo, Bachmuto kryptimi rusų okupantai vykdo puolimą, siekia pagerinti taktinę padėtį.
Rusų pajėgos apšaudė Černihivo ir Sumų sritis.
„Slaviansko kryptimi okupantai, remiami artilerijos, vykdė kovines operacijas Dovgenkos rajone, tačiau nesėkmingai ir patyrė nuostolių. Priešas suintensyvino oro žvalgybą, naudodamas bepiločius orlaivius“, – rašoma ataskaitoje.
Donecko kryptimi apšaudytos Ukrainos dalinių pozicijos palei fronto liniją. Tuo pat metu Limansko kryptimi okupantai bando įtvirtinti savo pozicijas anksčiau užimtose teritorijose. Rusai smogė civiliams objektams Toškivkos, Zolotės, Avdejevkos, Vladimirovkos ir Vodyanės vietovėse. Severodonecko kryptimi rusai vykdė puolimo veiksmus Nižnės gyvenvietės rajone, tačiau nesėkmingai.
„Bachmuto kryptimi priešas vykdo puolamuosius veiksmus, bandydamas pagerinti taktinę padėtį. Jis vykdė šturmo veiksmus Jekaterinovkos gyvenvietės apylinkėse, tačiau nesėkmingai“, – pažymėjo Generalinis štabas.
Rusija taip patpuolė prie Novoselovkos kaimo, tačiau patyrė nuostolių ir atsitraukė. Kurachovo kryptimi priešas surengė puolimą netoli Pobedos gyvenvietės, tačiau jis buvo nesėkmingas.
„Novopavlovsko ir Zaporižės kryptimis okupantai aktyvių kovinių veiksmų nevykdė, jie vykdė artilerijos ir minosvaidžių apšaudymą infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų Novoandrejevkos, Kamenskės, Orechovo, Olgievskės ir Poltavkos gyvenviečių rajonuose“, – rašoma pranešime.
Južnobugsko kryptimi rusai apšaudė Luparevo, Posad Pokrovske, Visunsko, Osokorovkos ir Novovoroncovkos gyvenvietes.
19:58 | „Google“ uždaro savo biurą Rusijoje
„Google“ uždaro savo biurą Rusijoje, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“.
„Dėl „Google Russia“ banko sąskaitos arešto mūsų Rusijos biuro veikla tapo neįmanoma, įskaitant darbuotojų ir atlyginimų išlaikymą Rusijoje, mokėjimą tiekėjams ir rangovams bei kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą“, – cituojamas bendrovės atstovas.
„Google“ ir toliau suteiks galimybę naudotis nemokamomis įmonės paslaugomis vartotojams iš Rusijos.
19:45 | Bidenas sako „tvirtai“ remiantis Suomijos ir Švedijos siekį prisijungti prie NATO
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį išreiškė tvirtą paramą Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO ir pasiūlė JAV paramą „agresijos“ atveju paraiškų teikimo proceso metu.
„Jungtinės Valstijos dirbs su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui ir atgrasytų nuo agresijos ar agresijos grėsmės ir jai pasipriešintų“, kol svarstomos jų paraiškos, teigė J. Bidenas.
„Nuoširdžiai sveikinu šias istorines paraiškas ir tvirtai joms pritariu“, – sakė jis.
Suomija ir Švedija anksčiau trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.
19:29 | Po pusantro mėnesio po griuvėsiais rastas moters kūnas
Charkivo priemiestyje, Dokuchaevskoje po devynių aukštų pastato griuvėsiais rastas mirusios moters kūnas, praneša „UNIAN“.
Šis daugiabutis buvo apšaudytas dar kovo 10 d., tačiau moters kūną pavyko rasti tik dabar.
19:18 | Ukrainos pajėgos išlaisvino dar vieną kaimą Charkivo srityje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš Rusijos okupantų išlaisvino dar vieną Charkivo srities gyvenvietę, praneša „24.tv.ua“. Ukrainos pajėgos perėmė Dementijevkos kaimo Dergačiovo rajone kontrolę.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariai atsiima Charkivo sritį ir sėkmingai stabdo Rusijos okupantų pastangas Donbase.
„Mūsų valstybės šiaurinių regionų teritorija jau išlaisvinta. Mes susigrąžiname Charkivo sritį. Mūsų valstybės gynėjai ir gynėjos stabdo desperatiškiausias okupantų pastangas Donbase“, – sakė jis.
18:57 | Suomija ir Švedija bendrai pirks ginkluotės
Suomijos gynybos ministerija pranešė, kad Suomija ir Švedija kartu pirks nešiojamuosius šaunamuosius ir prieštankinius ginklus, rašo „the Guardian“.
Taip pat ruošiamasi bendrai pirkti šaunamųjų ginklų, įskaitant automatus, šautuvus ir ginklus asmeninei apsaugai.
Trečiadienį abi šalys pateikė paraiškas įstoti į NATO.
18:48 | Skamba pavojaus sirenos
Trečiadienį apie 18:30 vietos laiku beveik visoje Ukrainoje pradėjo skambėti oro pavojaus sirenos, praneša „24.tv.ua“.
18:41 | Rusija: sužeisti „Azovstal“ kariai išsiųsti į ligoninę Novoazovske
Ukrainos kariai iš „Azovstal“ buvo išsiųsti į ligoninę Novoazovske, teigia Rusijos ministerija.
Kaip skelbia Rusija, nuo pirmadienio pasidavė beveik tūkstantis ukrainiečių kovotojų, užsibarikadavusių gamyklos tuneliuose.
Ukrainos pusė to kol kas nepakomentavo.
18:29 | Rusų atakos Mariupolyje grasina sukelti ekologinę katastrofą
Rusų pastangos sunaikinti Mariupolio gynėjus gali virsti tikra ekologine katastrofa, praneša „24.tv.ua“.
Rusijos okupantai, praktiškai nuolat bombarduojantys „Azovstal“, gali sugadinti techninę struktūrą, kuri neleidžia itin pavojingam koncentruoto sieros vandenilio tirpalui patekti į Azovo jūrą.
Jei medžiaga patektų į Azovo jūrą, įvyktų ekologinė katastrofa. Medžiaga gali pražudyti visą Azovo jūros florą ir fauną. Ilgainiui vandenilio sulfido tirpalas gali patekti į Juodąją ir Viduržemio jūras.
Mariupolio meras Vadimas Bojčenka reikalauja, kad JT atstovai nedelsdami patektų į teritoriją ir ištirtų padėtį, kad būtų išvengta pasaulinio masto ekologinės katastrofos.
Pasak minėto portalo, vandenilio sulfidas yra bespalvės ir labai nuodingos degios dujos.
18:13 | Rusija uždaro CBC Maskvos biurus
Rusija uždaro Kanados transliuotojo CBC Maskvos biurą ir atšaukia vizas bei akreditacijas redakcijos žurnalistams Rusijoje, praneša „the Guardian“.
Sprendimas priimtas siekiant imtis „atsakomųjų priemonių dėl Kanados veiksmų“ po to, kai Otava uždraudė Rusijos valstybinę televiziją RT, žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Su apgailestavimu toliau stebime atvirus išpuolius prieš Rusijos žiniasklaidą iš vadinamųjų kolektyvinių Vakarų šalių, kurios save vadina civilizuotomis“, – komentavo M. Zacharova.
Ji taip pat teigė, kad Kanada eina „rusofobišku“ keliu, įskaitant žiniasklaidos cenzūravimą.
17:51 | Rusija ir Turkija sutarė dėl banko kortelių „Mir“ atsiskaitymo viešbučiuose, skelbia rusų ekonomikos viceministras
Rusija ir Turkija susitarė dėl rusiškų mokėjimo kortelių „Mir“ naudojimo turkų viešbučiuose ir galimybių jomis naudotis šalies bankomatuose plėtros.
Be to, bus didinamas skrydžių oro linijomis abejomis kryptimis skaičius, skelbiama „Podjom“.
Ketvirtadienį į Turkiją derybų buvo atvykusi Rusijos ekonomikos ministerijos delegacija.
17:39 | Rusija į karą pasiuntė sirus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė Sirijos kovotojus į karą prieš Ukrainą, praneša „UNIAN“. Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas Aleksandras Motuzyanikas patvirtino šią informaciją.
„Būna tokių atvejų, juos fiksuoja Ukrainos žvalgyba. Rusija, bandydama kompensuoti nuostolius, naudojasi daugybe variantų, kad pritrauktų kuo daugiau darbo jėgos kovoms Donbase“, – cituojamas jis.
17:22 | Zelenskis: Ukrainos šiaurė išvaduota, susigrąžiname Charkivą
Ukrainos kariai atsiima Charkivo sritį ir sėkmingai stabdo Rusijos okupantų pastangas Donbase, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tai jis pasakė kreipimęsi Krymo totorių genocido atminimo dienos proga, rašo „UNIAN“.
„Mūsų valstybės šiaurinių regionų teritorija jau išlaisvinta. Mes susigrąžiname Charkivo sritį. Mūsų valstybės gynėjai ir gynėjos stabdo desperatiškiausias okupantų pastangas Donbase“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau atremia Rusijos karių atakas pietuose.
„Mes giname Zaporižę, Mykolajivą, Odesą. Mes nepamirštame kiekvieno miesto ir kiekvienos bendruomenės, kuri vis dar yra okupuota. Visada pabrėžiu: laikinai okupuotas. Ir, žinoma, prisimename Krymą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak jo, rusų pajėgos Ukrainoje jau patyrė tokių nuostolių, kokių Rusija dar nebuvo patyrusi karuose per pastaruosius dešimtmečius.
„Daugelis rusų, užnuodytų valstybinės propagandos, tiesiog dar to nesupranta. Jie nenori matyti, kokie dideli yra jų nuostoliai įvairiomis prasmėmis: žmonių, ekonomikos, kultūros, ateities. Tačiau gyvenimas privers juos pajusti šiuos praradimus“, – sakė V. Zelenskis.
Anksčiau šią savaitę buvo pranešta, kad Charkivo kariuomenė išstūmė Rusijos pajėgas ir pasiekė valstybės sieną.
17:07 | Rusija skelbia kare naudojanti naujos kartos lazerius
Rusija skelbia kare prieš Ukrainą naudojanti naujos kartos galingus lazerius. Kaip teigia Rusija, lazeriai gali sudeginti už kelių kilometrų esančius dronus.
Naujienų agentūra „Reuters“ rašo, kad Rusijos prezidentas dar prieš kelerius metus pristatė daugybę naujų ginklų, tarp jų ir lazerinį ginklą „Peresvet“. Apie jo specifiką iki šiol yra žinoma nedaug.
Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas teigė, kad šis lazeris yra plačiai naudojamas ir gali apakinti palydovus, esančius net 1,5 tūkst. km nuo žemės.
Pasak minėtos naujienų agentūros, kartu jis paminėjo, kad jau yra sukurta galingesnių lazerių už „Peresvet“. J. Borisovas paminėjo antradienį atliktą bandymą, kurio metu, pasak jo, per penkias sekundes sudegė už 5 km buvęs dronas.
„Jei „Peresvet“ užslopina, tai naujos kartos lazeriniai ginklai lemia fizinį taikinio sunaikinimą – terminį sunaikinimą, jie sudega“, – valstybinei Rusijos televizijai pasakojo J. Borisovas.
Paklaustas, ar tokie ginklai naudojami Ukrainoje, J. Borisovas atsakė, kad „ten jau naudojami pirmieji prototipai“.
Pasak jo, ginklas yra vadinamas „Zadira“. Apie šį ginklą nepateikiama praktiškai jokios informacijos.
16:51 | JAV iždo sekretorė: Sankcijos Rusijai padarė didžiulį poveikį
JAV iždo sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad sankcijos Rusijai jau padarė didžiulį poveikį ekonomikai, rašo „the Guardian“.
„Rusija patiria nuosmukį, didelę infliaciją, rimtus iššūkius savo finansų sistemoje ir negali įsigyti medžiagų bei produktų, kurių reikia karui ar ekonomikai palaikyti“, – žurnalistams pakomentavo ji.
16:43 | Rusija: pasidavė dar beveik 700 Mariupolio gynėjų
Rusija skelbia, kad iš Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ pasidavė dar beveik 700 ukrainiečių kovotojų, rašo „Reuters“. Rusijos gynybos ministerija teigia, kad per naktį pasidavė 694 ukrainiečių kovotojai. Rusija skaičiuoja, kad iš viso pasidavė 959 žmonės.
Prorusiškų separatistų lyderis Denisas Pušilinas sako, kad šimtai ukrainiečių karių slepiasi po gamykla.
Kyjivas apie jų likimą kol kas nieko oficialiai nekomentavo.
16:29 | Turkija blokavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO prašymo svarstymą
Turkija blokavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO prašymo svarstymą, praneša DPA naujienų agentūra.
Anksčiau Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas perspėjo nesutiksiantis su šių dviejų valstybių stojimu į karinį aljansą dėl jų požiūrio į kurdų separatistus.
#BREAKING: Turkey blocks NATO accession talks for Finland and Sweden pic.twitter.com/ap9Zw3oYX2
— dpa news agency (@dpa_intl) May 18, 2022
16:25 | Rusija sako, kad ukrainiečių vadai nepaliko „Azovstal“ gamyklos
Savarankiškai pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas sako, kad ukrainiečių vadai vis dar yra „Azovstal“ gamykloje Mariupolyje, rašo CNN.
Rusijos pusė teigia, kad pasidavė apie 960 „Azovstal“ gynėjai. Dalis jų, sunkiai sužeisti kariai, buvo nuvežti į ligonines, tačiau dauguma pateko į sulaikymo centrą rusų kontroliuojamoje Olenivkoje.
„Šiuo metu nėra aukščiausio rango vadų – jie nepaliko (gamyklos „Azovstal“). Bet taip yra kol kas“, – cituojama D. Pušilinas.
Ukrainos pusė dar antradienį pareiškė, kad šalis žino, kiek Mariupolio gynėjų dar yra „Azovstal“, tačiau nesutiko atskleisti skaičiaus. Ukraina teigia, kad daugiau informacijos apie karių gelbėjimo operaciją bus pateikta vėliau, kai operacija bus įvykdyta.
16:08 | ES skirs beveik 300 mlrd. eurų pagalbai atsisakant Rusijos energijos
EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad ES gali pakeisti rusišką iškastinį kurą kitų šalių tiekiamu kuru, švariais energijos šaltiniais ir gali taupyti energiją, rašo BBC.
ES skirs beveik 300 mlrd. eurų, kad padėtų Europai atsisakyti rusiškos energijos – apie 72 mlrd. eurų dotacijų ir 225 mlrd. eurų paskolų. Iš jų 10 mlrd. eurų bus skirta dujų infrastruktūrai, 2 mlrd. eurų – naftai, o likusi dalis – švariai energijai, sako U. von der Leyen.
Komisija siūlo iki 2030 m. padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių nuo 40 proc. iki 45 proc. Ji taip pat siūlo šiais metais Ukrainai skirti iki 9 mlrd. eurų papildomos pagalbos.
Pasak jos, jau yra laikas galvoti apie Ukrainos atstatymą po karo. Ji priduria, kad ES yra suinteresuota prie to prisidėti. Vis dėlto EK pirmininkė pabrėžia, kad Komisija neturėtų būti vienintelė prie Ukrainos atstatymo prisidedanti šalis.
„Todėl kaip šio plano dalį siūlome sukurti atstatymo platformą, kuriai bendrai vadovautų Ukraina ir Komisija ir kuri suburtų ES valstybes nares, kitus dvišalius ar tarptautinius paramos teikėjus, tarptautines finansų institucijas ir kitus panašiai mąstančius partnerius“, – sako ji.
15:44 | Ukrainos partizanų diversija: detonavo sprogmuo po Rusijos šarvuotu traukiniu
Gegužės 18-ąją Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka paskelbė apie ukrainiečių partizanų išpuolį prieš okupantus Melitopolyje – buvo susprogdintas Rusijos kariuomenės šarvuoto traukinio vagonas su kariais.
„Užtaisas suveikė po vagonu su kariais. Pažeisti geležinkelio bėgiai“, – „Novoje vremia“ cituojamas jis.
UNIAN cituojama naujienų agentūra „RIA Melitopol“ skelbia, kad Rusijos šarvuotas traukinys buvo susprogdintas nuotoliniu būdu valdomu sprogmeniu šalia Metilotopolio mėsos kombinato teritorijos. Traukinio sąstatą sudaro 10 vagonų, susprogdintas buvo tas vagonas, kuriuo važiavo Rusijos kariai.
Skelbiama, kad traukinys buvo sustabdytas, kaip ir iš paskos sekęs lokomotyvas su 10 kuro cisternų.
Apie aukas kol kas nėra skelbiama, taip pat nėra aiškus pažeidimų pačiam traukiniui ar jo vagonams lygis.
15:03 | Ukrainoje prasidėjo pirmasis teismo procesas dėl karo nusikaltimų per Rusijos invaziją
Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidėjo pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stojo neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys.
21 metų Vadimas Šišimarinas teisiamas dėl neginkluoto 62 metų civilio nužudymo vasario 28 dieną Ukrainos šiaurės rytuose.
Bylą nagrinėja Kyjivo Solomjankos rajono teismas.
Kariui iš Irkutsko srities Sibire gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.
14:56 | Rusija karo Ukrainoje metu naudoja lazerinį ginklą, pareiškė vicepremjeras
Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas trečiadienį pareiškė, kad karo Ukrainoje metu šalies ginkluotosios pajėgos naudoja lazerinį kompleksą „Zadira“, kuris gali paveikti taikinius už 5 kilometrų.
Jis nepatikslino, kuriuo metu ir kurioje vietovėje lazeris buvo panaudotas.
14:01 | Japonija ragina Kiniją „vaidinti atsakingą vaidmenį“ sprendžiant Ukrainos krizę
Japonijos užsienio reikalų ministras trečiadienį per pirmąsias po pusmečio pertraukos derybas su kolega iš Kinijos paragino Pekiną „vaidinti atsakingą vaidmenį“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Japonija prisidėjo prie Vakarų sąjungininkių, dėl Ukrainos krizės įvedusių griežtų sankcijų Rusijai, o Kinija atsisako pasmerkti Maskvos invaziją.
Japonų užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi kinų diplomatijos vadovui Wang Yi pasakė, kad Rusijos invazija „yra aiškus Jungtinių Tautų chartijos ir kitų tarptautinių įstatymų pažeidimas“, sakoma Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Y. Hayashi „paragino Kiniją vaidinti atsakingą vaidmenį palaikant tarptautinę taiką ir saugumą“, pridūrė ministerija.
13:50 | Erdoganas ragina NATO nares gerbti Ankaros nuogąstavimus dėl Suomijos ir Švedijos
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, grasinęs blokuoti Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, trečiadienį paragino Aljanso nares gerbti Ankaros susirūpinimą dėl šių dviejų šalių, kurias turkų lyderis kaltina suteikiant saugų prieglobstį teroristams.
„Mūsų vienintelis lūkesti iš NATO sąjungininkų – ... pirmiausiai suprasti mūsų jautrumą, gerbti jį ir galiausiai palaikyti“, – sakė R. T. Erdoganas, kreipdamasis parlamente į savo partijos įstatymų leidėjus.
13:36 | Peskovas nemato Ukrainos noro tęsti derybas
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad taikos derybose su Ukraina nebuvo judesio iš vietos, ir tvirtino, kad Kyjivas demonstruoja nenorą jas tęsti.
„Derybos nevyksta ir pastebime visišką Ukrainos derybininkų nenorą tęsti šį procesą“, – „Reuters“ cituoja D. Peskovą.
Antradienį Ukrainos derybininkas Mychailo Podoliakas patvirtino anksčiau Rusijos skelbtą informaciją, kad sustabdytas Ukrainos ir Rusijos Federacijos derybų procesas dėl karo pabaigos. Vis tik jis neatmeta, kad derybos bus ilgainiui atkurtos, o jose moderatoriaus vaidmenį atliks pats Volodymyras Zelenskis.
13:07 | Rusai mobilizuoja Ukrainą išdavusius karius
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Viktoro Andrusivo teigimu, Kremlius nusprendė mobilizuoti karius, kurie anksčiau davė priesaiką Ukrainai, tačiau po to, kai Rusija aneksavo Krymą, atsigręžė jos pusėn.
„Balandžio mėnesį [Rusija] surengė priverstinę mobilizaciją [apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose]. Tačiau žmonės pradėjo slapstytis, o fronte tokie kariai išsibėgiojo jau po pirmojo apšaudymo. Todėl Kremlius rado naują sprendimą – 2014 m. Krymo išdavikų mobilizaciją“, – teigia V. Andrusivas.
Čia kalbama apie Ukrainai priklausiusiame Kryme iki aneksijos tarnavusius karius, kurie po 2014-ųjų metų aneksijos pasiėmė Rusijos Federacijos pilietybę. Anot V. Andrusivo, tokių Ukrainos išdavikų suskaičiuojama apie 14 tūkst.
„Per aštuonerius metus daugelis jų buvo demobilizuoti ir paliko tarnybą. Taigi dabar jie yra priverstinai mobilizuojami ir papildo išnaikintas brigadas, kurios atkuriamos Kryme“, – sakė V. Andrusivas.
12:46 | Svarstoma apie tarptautinį tribunolą Putinui
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad JK yra atvira idėjai, kad tarptautinis baudžiamasis tribunolas teistų Vladimirą Putiną ir kitus Rusijos lyderius dėl karo Ukrainoje.
„Mes aiškiai sakome, kad Putinas ir visi tie, kurie prisidėjo prie pasibaisėtinų karo nusikaltimų Ukrainoje, turi būti patraukti atsakomybėn, ir mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu.
Kalbėjausi su Ukrainos vyriausybe apie šią tribunolo idėją. Esame atviri tribunolo idėjai, šiuo metu ją svarstome, tačiau norime veiksmingiausio būdo patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos žmones, kurie įvykdė šiuos baisius karo nusikaltimus, įskaitant seksualinę prievartą ir smurtą, atakas prieš civilius“, – sakė L. Truss.
12:20 | JAV: Mariupolio gynėjai – didvyriai
JAV Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby gyrė Ukrainos kovotojus, kurie buvo apsupti Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ – paskutinėje ukrainiečių tvirtovėje uostamiestyje.
„Kareiviai, kurie ten ir toliau priešinosi, tai darė drąsiai ir sumaniai, ir nuostabu pagalvoti, kiek ilgai jie sugebėjo išsilaikyti, o prezidentas Zelenskis vadino juos didvyriais – manau, kad visi su tuo sutiktume“, – sakė J. Kirby.
Rusijos teigimu, į jos kontroliuojamas teritorijas pateko jau tūkstantis Ukrainos karių iš „Azovstal“, Ukraina šio skaičiaus kol kas nepatvirtino.
12:07 | Rusijoje siūloma NATO paskelbti nacistine, rusofobine, ekstremistine organizacija
Rusijos Dūmoje buvo pasiūlyta paskelbti NATO organizaciją priešiška, ekstremistine ir rusofobine koalicija. Tokį siūlymą pateikė parlamentaras iš Krymo Michailas Šeremetas, paaiškinęs, kad NATO yra „nacizmo tąsa, įrankis atkeršyti rusams už pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare“.
Parlamentaras net ir NATO įkūrime įžvelgė nacizmą. Šis nacizmo naratyvas pastaruoju metu taikomas jau ne tik Ukrainai, bet ir ją palaikančioms Vakarų šalims.
„NATO įkūrimo ištakose stovėjo aukštas pareigas užėmę nacistinės Vokietijos valdininkai. Jų revanšo svajonė dėl pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare ilgainiui tapo NATO pagrindine idėja ir politikos kryptimi. Mes turime pripažinti aljansą agresyvia, nacistine, ekstremistine ir rusofobine koalicija. NATO lokomotyvas yra hitlerinė vienpoliario pasaulio kūrimo idėja“, – rėžė M. Šeremetas.
11:43 | Mykolajive apšaudytas gyvenamasis rajonas
Trečiadienio rytą Rusijos pajėgų raketa pataikė į gyvenamąjį kvartalą vakarinėje Mykolajivo dalyje. Sugriauti kelis namai ir sužeistas vienas vietos gyventojas, praneša Valstybinė gelbėjimo tarnyba.
⚡️ Russian missile hits residential area of Mykolaiv.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) May 18, 2022
A missile strike hit a residential area in the western part of Mykolaiv on the morning of May 18, destroying several houses and wounding one local citizen, according to the State Emergency Service.
📷State Emergency Service pic.twitter.com/3Znlod4WNQ
11:18 | Rusija: iš „Azovstal“ į Rusijos rankas pateko beveik 700 ukrainiečių
Rusija teigia, kad per pastarąsias 24 valandas iš „Azovstal“ į jų rankas patekos 694 Ukrainos kariai, o nuo pirmadienio – 959 kariai.
Ukraina šių skaičių dar nepatvirtino.
10:42 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 28 300 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 202 lėktuvus, 167 sraigtasparnius, 1251 tanką, 3043 šarvuočius, 586 artilerijos pabūklus, 199 raketų sistemas, 13 laivų, 2137 mašinas, 76 kuro cisternas, 441 bepilotį orlaivį, 91 priešraketinės gynybos sistemą, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 43 specialiosios įrangos vienetus.
10:17 | Pasitelkė papildomas pajėgas
Ukrainos kariuomenė teigia, kad rusai sustiprino savo pastangas sunaikinti Ukrainos gynybą Luhansko srityje ir atgabeno 15 sraigtasparnių, kad sustiprintų puolimą, skelbia CNN.
Rusijos pajėgos vis dar stipriai spaudžia Ukrainos gynybą aplink Severodonecko ir Lisičansko miestus Ukrainos rytuose. Čia, siekiant perimti visą Luhansko kontrolę, pasitelkiamos oro atakos, bombardavimas. Luhansko valdžios teigimu, Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja apie 90 proc. šio regiono.
„Rusų pasaulis griauna viską, kas yra jo kelyje, bandydamas primesti tokį gyvenimą Luhansko srityje – be žmonių, namų, gamyklų“, – sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
Kartu pranešta apie naujus išpuolius Ukrainos rytuose, Donecke. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodė, kad Rusijos pajėgos bandė apsupti Ukrainos dalinius aplink Lymano miestą ir bando visiškai kontroliuoti netoliese esančią Drobiševės gyvenvietę.
09:57 | Apšaudytas Dnipras
Trečiadienį, 6 val. ryto, Dnipre, centrinėje Ukrainos dalyje, nugriaudėjo du garsūs sprogimai.
Regiono gubernatorius Valentynas Rezničenka sako, kad vieną raketą numušė Ukrainos oro gynybos pajėgos. Pasak jo, raketos nuolaužos nukrito ant privataus sodo ir apgadino du namus bei sužeidė moterį.
Kita raketa pataikė į transporto infrastruktūrą, sakė V. Rezničenka, nepatikslindamas detalių.
09:32 | Suomija ir Švedija pateikė stojimo į NATO paraiškas
Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Abi šalys nutarė atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Suomijos ambasadorius prie NATO Klausas Korhonenas ir jo kolega švedas Axelis Wernhoffas NATO būstinėje Briuselyje įteikė savo šalių paraiškas dėl stojimo į Aljansą bloko generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui tuojau po 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku.
„Jūsų pateiktos paraiškos yra istorinis žingsnis. Sąjungininkai dabar svarstys tolesnius žingsnius dėl jūsų kelio į NATO“, – priėmęs dokumentus sakė J. Stoltenbergas.
„Tai gera diena mūsų saugumui kritiškai svarbiu laiku, – „Yle“ citavo J. Stoltenbergo žodžius. – Dėkoju už jūsų įteiktas paraiškas. Visos šalys turi teisę spręsti dėl savo saugumo, ir sveikinu Suomiją ir Švediją kaip [būsimas] NATO nares.“
09:14 | Kyjive prasideda pirmasis teismo procesas dėl karo nusikalimų per Rusijos invaziją
Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidės pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stos neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys.
Šis teismo procesas, po kurio, kaip tikimasi, vyks dar keli, taps išbandymu Ukrainos teisingumo sistemai tokiu metu, kai tarptautinės institucijos taip pat atlieka savo tyrimus dėl Rusijos pajėgų įvykdytų žiaurumų.
21 metų Vadimas Šišimarinas bus teisiamas dėl neginkluoto 62 metų civilio nužudymo vasario 28 dieną Ukrainos šiaurės rytuose.
Jo bylą nagrinės Kyjivo Solomjankos rajono teismas. Teismo posėdžio pradžia numatyta 14 val. vietos laiku.
Kariui iš Irkutsko srities Sibire gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.
08:57 | JT: Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžio nukentėjo 7814 civilių
Jungtinių Tautų žmogaus teisių agentūros duomenimis, iki šiol Rusijos kare prieš Ukrainą nuo vasario 24 dienos žuvo mažiausiai 3752 civiliai ir mažiausiai 4062 buvo sužeisti.
08:36 | Rusijos pajėgų smūgiai sunaikino unikalų Ukrainos augalų sėklų banką
Rusijos pajėgų smūgiai sunaikino Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo mieste veikusį unikalų augalų sėklų banką, kokių pasaulyje yra tik keletas, naujienų agentūra „Unian“ trečiadienį citavo ukrainiečių Humanitarinės ir informacinės politikos komitetą.
Komitetas nurodė, kad Rusijos pajėgos subombardavo Jurjevo augalininkystės institutui priklausantį vienintelį šalyje Nacionalinį augalų genetinių išteklių centrą, kuriame buvo saugoma daugiau kaip 160 tūkst. augalų rūšių ir veislių pavyzdžių iš viso pasaulio, rinktų ištisus dešimtmečius. Šios kolekcijos buvo visiškai sunaikintos.
Paskelbtose nuotraukose matyti visiškai išdegusi, pelenais nuklota patalpa, kurioje anksčiau stovėjo stelažai su įvairių sėklų pavyzdžiais, taip pat vienas kitas išlikęs apdegęs sėklų paketas.
Specialistai pabrėžė, kad institute buvo saugoma prieš šimtmečius išvestų veislių pavyzdžių, kurių atkurti nebebus įmanoma.
„Ukrainos augalų genetinis bankas atlaikė Antrąjį pasaulinį [karą], Charkivo okupaciją, bet neatlaikė rusų antplūdžio“, – sakoma Humanitarinės ir informacinės politikos komiteto pranešime.
08:05 | Ukrainos gynybos ministras: Rusija ruošiasi ilgam karui
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas įžvelgia, kad Rusija ruošiasi ilgam karui Ukrainoje.
„Daugeliu atžvilgių Rusija ruošiasi ilgalaikei karinei operacijai. Karas pereina į užsitęsusią fazę. Matome, kaip Chersono srityje, Zaporižios srityje Rusijos įsibrovėliai aktyviai vykdo inžinerinius ir įtvirtinimo darbus, prireikus pereiti prie gynybos“, – „Facebook“ rašė ministras.
Jis taip pat sakė, kad prie sienos su Ukraina Baltarusijos kariai vykdo aktyvius veiksmus, kurie verčia Ukrainos kariuomenę atidėti dalį pajėgų, jei Maskva prispaustų Minską įsiveržti.
„Atsižvelgdami į tai, norime kuo greičiau nugalėti priešą ir išlaisvinti savo teritorijas. Neleiskite Rusijai vilkinti konflikto. Todėl esame labai suinteresuoti gauti tarptautinę pagalbą, kuo greičiau ir reikiamais kiekiais įsigyti ginklų “, – pabrėžė O. Reznikovas.
07:29 | JAV įvertino Rusijos branduolinės atakos grėsmę: „Tikimės, kad nežengs šio žingsnio“
Rusijos invazijai į Ukrainą trunkant jau tris mėnesius, netyla kalbos apie Rusijos galimybę Ukrainoje panaudoti branduolinius ginklus. Ir nors anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo apie tokią grėsmę, dabar JAV diplomatai šios rizikos neįžvelgia.
JAV laikinoji reikalų patikėtinė Ukrainoje Christina Quinn Ukrainos televizijai teigė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu nemato branduolinės grėsmės Ukrainai iš Rusijos, praneša UNIAN.
„Tikimės, kad Rusija nežengs šio žingsnio. Šiame etape nematome jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi panaudoti šiuos ginklus. Ir tikimės, kad tai tęsis“, – sakė diplomatė.
Kiek anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsiminė, kad ateityje Rusijos Federacija gali panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Vėliau jis ir vėl neatmetė tokios galimybės, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė, kad branduoliniai ginklai kare nebus naudojami.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad pasaulis turėtų ruoštis rusų branduoliniam smūgiui. Tokios galimybės pastaruoju metu neatmeta ir užsienio ekspertai. Vis tik JAV Valstybės departamentas pagrasino Kremliui rimtomis pasekmėmis branduolinio smūgio Ukrainai atveju.
07:11 | Rusija traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos
Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje.
Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga.
Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ši organizacija tampa „antirusiškos politikos įrankiu“ ir „vis labiau grimzta į rusofobiją ir melą“.
„Manome, kad mūsų šalies tolesnis dalyvavimas BJVT būtų netikslingas ir bevaisis“, – sakoma URM pranešime.
06:51 | Zelenskis: raketų smūgiais prieš Ukrainą Rusija nori kompensuoti savo nesėkmes rytuose ir pietuose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausiame savo naktiniame pranešime pažymėjo, kad antradienis prasidėjo „rimtu Rusijos smūgių Ukrainai deriniu“. Kartu jis priminė raketų atakas Lvivo, Sumų, Černihivo srityse, oro antskrydžius Luhansko srityje.
„Visa tai nėra tik įtampos mūsų valstybei kūrimas, ne tik mūsų jėgų išbandymas. Tai savotiškas bandymas kompensuoti Rusijos kariuomenei už virtinę nesėkmių mūsų šalies rytuose ir pietuose“, – sakė V. Zelenskis.
„Bet nesėkmingas. Šie smūgiai, kaip ir daugelis ankstesnių, nieko iš esmės nekeičia. Be to, mūsų oro gynybos ir žvalgybinės priemonės stiprėja“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
06:23 | Rusijos okupantai Zaporižios srityje grobia Ukrainos piliečius
„Zaporižios srities teritorijoje įsibrovėliai ir toliau grobia Ukrainos piliečius. 2022 m. gegužės 17 d. vakare įsibrovėlių įkaitais buvo laikoma 280 žmonių. Iš jų 163 buvo paleisti, o 117 vis dar laikomi įkaitais“, – „Telegram“ paskelbė Zaporižios regiono karinės srities administracija.
Anksčiau Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova sakė, kad Rusijos įsibrovėliai laiko daugiau nei 3000 civilių Mariupolio gyventojų „filtracijos kalėjime“ – buvusioje pataisos kolonijoje Nr. 52 Olenovkos kaime, Donecko srityje.
Tarp įkaitų yra apie 30 savanorių, kurie bandė į Mariupolį atgabenti humanitarinę pagalbą ir išgelbėti gyventojus. L. Denisovos teigimu, prieš išsiunčiant į koloniją, įsibrovėliai sulaikytus piliečius tardė ir kankino naudodami elektros srovę.
06:00 | Perėjo į gynybą visur, išskyrus dviejuose taškuose
Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius Rusijos žmogaus teisių aktyvistui Markui Feiginui sakė, kad Rusijos kariai perėjo į gynybos režimą.
„Visomis kryptimis Rusijos kariai dabar gavo maždaug tokią komandą – tai informacija iš atvirų šaltinių, čia nėra jokios paslapties, tai tiesiog matyti iš jų veiksmų, – užimti pozicijas, kurios geriausiai tinka įtvirtinti gynybą“, – sakė O. Arestovyčius.
Anot jo, rusų pajėgos bando pasiekti vietoves, kurias būtų patogu ginti: gyvenvietes, kalvas ir natūralias ribas, tokias kaip upės ir daubos. Dalis karių ir toliau žengia į priekį, o likusieji „užnugaryje jau įsikasa“.
„Kai kurie, esantys priešakinėse linijose, bando įsitvirtinti. Jie mus puldinėja, bando užspausti, kad galėtų įsitvirtinti“, – pridūrė O. Arestovyčius.
„Galime tiksliai pasakyti, kad Rusijos kariuomenė pradėjo gynybą visame perimetre nuo Chersono iki Charkivo. Vienintelė vieta, kur jie to dar nedaro, yra Iziumo ir Luhansko kryptys. Ten jie vis dar stipriai spaudžia“, – kalbėjo O. Arestovyčius.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Rusijai antradienį smogus kaimui Ukrainos šiaurėje, kur įsikūrusi ukrainiečių karinė bazė, žuvo aštuoni ir buvo sužeista dar 12 žmonių, naujienų agentūrai AFP sakė vienas vietos pareigūnas.
► Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl narystės NATO.
► Čekija antradienį pranešė, kad Ukrainoje žuvo vienas jos pilietis; vietos žiniasklaida jį identifikavo kaip savanorį, nušautą ir rastą pakelės kape.
► Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde antradienį pasirašė šalies stojimo į NATO paraišką per televizijos tiesiogiai transliuotą ceremoniją. Suomija ir Švedija antradienį per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė kartu teiksiančios paraiškas abiejų šalių stojimui į NATO.
► Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos pajėgų apsiaustame Mariupolio uostamiestyje, pirmadienį paskelbė įvykdęs savo misiją, kai daugiau kaip 260 karių, įskaitant kai kuriuos sunkiai sužeistus, buvo evakuoti ir išvežti į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.
