Karas Ukrainoje

Ukrainos kariai, kovojantys su prorusiškais separatistais rytinėje Ukrainoje kovoja ir už saugumo Europoje užtikrinimą, ketvirtadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovkis) parlamente Kijeve. „Šiandien, kai Ukrainos sūnūs žūva rytinėje Ukrainoje, gindami savo nepriklausomybę, jie saugo taip pat ir Europą. Jie saugo ją nuo imperinio mąstymo sugrįžimo, nuo sprendimų, kurie kelia grėsmę visai Europai“, – kalbėjo jis.

Praėjusiais metais plačiai žiniasklaidą sudrebino Rusijos propagandos atvejis su „Slovjanske nukryžiuotu berniuku“. Tuomet valstybinės šios šalies televizijos paskelbė šokiruojančią žinią – iš karo zonos į Rusiją pabėgusi „liudininkė“ papasakojo savo akimis mačiusi, kaip centrinėje miesto aikštėje (kurią klaidingai pavadino Lenino aikšte) buvo nukryžiuotas mažametis, o jo gedinti motina buvo tąsoma po miestą pririšta prie tanko.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė nutarimą, uždraudžiantį šalyje be kokią „totalitarinių komunistų ir nacių režimų propagandą“. 450 vietų Aukščiausioje Radoje už šį nutarimą balsavo 254 deputatai tuo metu, kai šalies rytus jau metus krečia ginkluotas konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir provakarietiškos Kijevo vyriausybės.

Rusijos valdžios atstovai netrukus po katastrofos Donecko srityje, kurios metu žuvo 239 juo skridę žmonės, kaltino Ukrainos valdžią „leidus skraidyti keleiviams lėktuvams virš karo zonos“. Tuo norėta suversti kaltę dėl numušto lėktuvo ukrainiečiams. Tačiau neseniai ABC žurnalistai paviešino informaciją, kuri paneigia ir šį kaltinimą. „Nyderlandų valdžia vargu ar gali tvirtinti, kad negalėjo numatyti pavojų komerciniams skrydžiams virš Rytų Ukrainos teritorijos,“ – teigiama „abc.es“ straipsnyje.

 Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks Berlyne tartis, kaip užbaigti kruviną jau metus trunkantį karą, galiojant trapioms, vasarį suderėtoms paliauboms, pranešė Paryžius. „Būsiu Berlyne (pirmadienį) vakare“, – pasakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabijusas), o jo atstovas spaudai dar pridūrė, kad ministras dalyvaus keturšalėse derybose taikos Ukrainoje klausimais.

Rusijos prezidentas V. Putinas iš pradžių dingo, paskui atsirado ir paskelbė netikėtą masinį kariuomenės kovinės parengties patikrinimą. „Dalyje karinių dalinių, priklausančių Baltijos jūros laivynui, Pietų karinei apygardai, taip pat desantininkų pajėgoms, skelbiama aukščiausio lygio kovinė parengtis, vyks vadaviečių pratybos“, – Rusijos karinės vadovybės pranešimą citavo naujienų agentūra TASS. Iš viso pratybose dalyvavo apie 80 tūkst. karių, daugiau negu 10 tūkst.

Dar pernai gruodį kalbėdamas Rusijos federalinei tarybai šalies prezidentas daug dėmesio skyrė Ukrainai ir Krymo aneksijai. Savo kalboje, o ir vėlesniuose pareiškimuose, Vladimiras Putinas naudojosi propagandinėmis klišėmis ir atviru faktų iškraipymu. Žemiau pateikiame liga.net surinktų penkių Rusijos lyderio melų pavyzdžius. Pirmasis „Šių metų kovą Kryme buvo surengtas referendumas… Įvyko istorinis Krymo ir Sevastopolio susijungimas su Rusija,“ – pareiškė V. Putinas.

Praėjus metams nuo kautynių Rytų Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt nelaimėjo priešpriešoje su Vakarų šalimis, bet taip pat negali būti laikomas pralaimėjusiu, sako analitikai. Pasak jų, palaikydamas Ukrainos separatistus Kremliaus vadovas smarkiai rizikavo, tačiau ta rizika didžiąja dalimi atsipirko, nes leido jam nubausti provakarietišką Kijevo valdžią dėl jos pastangų nusigręžti nuo Rusijos ir susivienyti su Vakarais.

 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas „L'Express“ pasakojo, kad Kremlius vykdo „globalios destabilizacijos“ projektą. Atsakydamas į leidinio korespondento Axelio Gyldeno užduotą klausimą, ar egzistuoja naujo Rusijos karinio puolimo tikimybė, Ukrainos premjeras atsakė: „Viskas priklausys nuo pono Putino pasirinktos strategijos. Mano manymu, yra sukurtas plataus masto planas, kurio tikslas yra sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą valstybę. Šių žodžių įrodymai yra akivaizdūs.

 Abi Ukrainos konflikto pusės turėtų atitraukti nuo fronto linijos ginkluotės sistemas, kurių kalibras mažesnis negu 100 mm, siekiant padidinti pasitikėjimą paliaubomis, šeštadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. S.Lavrovas nurodė, kad bendromis pastangomis siekta neribotam laikui užtikrinti paliaubas prorusiškų separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse pagal vasarį Minske sudarytą susitarimą, nors buvo kai kurių pažeidimų.

Rusijos koncernas „Gazprom“ gamtinių dujų kainą Ukrainai nuo balandžio 1 dienos sumažino ketvirtadaliu bei atsisakė sutartyje su Ukrainos „Naftogaz“ numatytos tiekimo sąlygos „take or pay“ („imk arba mokėk“). „Pasirašytas papildomas susitarimas su „Naftogaz“. (...) Dujų kaina Ukrainai antrąjį metų ketvirtį – 247,18 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų.

Kai karinė supervalstybė primena pasauliui, kad ji valdo branduolinį arsenalą, o jos pirštai yra laikomi ant gaiduko, reikėtų sunerimti, rašoma „The Times“ redakciniame straipsnyje.

„Jeigu tikėtume slapto Maskvos ir Vašingtono karybos žmonių susitikimo informacija, prezidentas Vladimiras Putinas naudoja branduolinės dvikovos dėl Baltijos šalių šantažą, norėdamas priversti NATO atsitraukti nuo Rusijos sienų,“ – tvirtinama „The Times“ publikacijoje. Vakarų karybos atstovai mano, kad Kremlius pradės vykdyti „destabilizuojančių akcijų“ seriją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje: tikėtina, tai bus betvarkės, dalyvaujant vietos rusams arba kibernetinė ataka.

Rusijoje kilo naujas skandalas dėl šios šalies smogiko Dmitrijaus Sapožnikovo, dalyvavusio apsišaukėlių „Donecko liaudies respublikoje“ kariuomenės operacijose, interviu rusų BBC padaliniui. Pokalbio metu vyras nesislapstė už „atostogaujančių savanorių“ sąvokų, o rėžė iš peties – prie Debalcevės mūšį laimėjo ne separatistai, o atvykęs Rusijos reguliariosios armijos pastiprinimas.

Dar praėjusių metų spalio mėnesį Ukrainoje kilo skandalas dėl buvusio milicijos padalinio „Berkut“ vado Dmitrijaus Sadovniko, dingimo. Vakar paskelbtoje specialios Europos tyrimo grupės ataskaitoje būtent D. Sadovniko pareigūnų grupė paskelbta pagrindiniais įtariamaisiais žiauriu susidorojimu su protesto akcijos dalyviais. Šiai grupei priskiriama daugiau nei 20 žmonių žūtis.

 Praėjusią savaitę Amerikos kongresas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, raginančią prezidentą Baracką Obamą pradėti ginklų tiekimą Ukrainai. 348 kongreso atstovai balsavo už rezoliuciją. Vos 48 – prieš. Rezoliucija nėra įpareigojanti, tačiau rimtas politinis spaudimas Baltiesiems rūmams akivaizdus. Kokios galimos vienokio ar kitokio prezidento sprendimo pasekmės? – „Laisvoji banga“ pasiteiravo filosofo ir politikos eksperto Kęstučio Girniaus. – Sunku pasakyti, ką darys prezidentas.

Pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ spec. padalinio vadas Dmitrijus Sapožnikovas (į Donbasą atvykęs iš Rusijos), „BBC“ papasakojo apie Rusijos karių veiksmus, nulėmusius Ukrainos miesto Debalcevė užėmimą. D. Sapožnikovas papasakojo, kad „DLR“ kariuomenė stūmėsi keliu į Logvinovą, tačiau Ukrainos kariuomenė juos apsupo. Praėjus kiek laiko smogikams pavyko ištrūkti, nes per 3-5 dienas atvyko rusų tankai, rusų samdinio duomenimis, tai buvo šauktiniai iš Buriatijos.

Suomijos gynybos ministras Karlas Haglundas pareiškė, kad kilus konfliktui tarp NATO ir Rusijos, pastaroji vargu ar kreiptų dėmesį į jo šalies teritorinį vientisumą. „Jeigu šis teorinis konfliktas iškiltų, man būtų sunku įsivaizduoti, kad Rusija gerbtų Suomijos karinį neutralumą tiek, jog neįžengtų į jos teritoriją. Sunku patikėti, kad jie tokioje situacijoje gerbtų Suomiją. Aš bijau, kad plataus masto konflikto metu Maskva neįžvelgs Suomijoje neutralumo.

Olandijos ir tarptautiniai ekspertai, tiriantys oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo katastrofą Ukrainos rytuose, pirmadienį paragino atsiliepti liudininkus, kurie būtų matę tame regione zenitinių raketų kompleksą „Buk“ maždaug tuo metu, kai buvo numuštas tas laineris. „Tyrėjai aiškinasi visus scenarijus. Vienas iš tų scenarijų – kad lėktuvas buvo numuštas (praeitų metų) liepos 17 dieną 16 val. 20 min. vietos laiku“, – sakoma Nyderlandų prokuratūros pranešime.

Praėjusią savaitę, kalbėdamas Ukrainos saugumo metinių minėjime, šalies prezidentas emocionalioje kalboje padarė klaidą, kai pasakodamas apie Volnovachoje nužudytą Viktorą Manziką, vietoje žodžio „banditai“ pasakė „banderos“. Socialiniuose išsyk išplito „memai“ ir pajuokavimai apie „ciniškus banderas“. Prezidento klaida neapsiėjo ir be žiniasklaidos dėmesio, o šiandien Ukrainos galva gavo dovanų karinę uniformą, kurioje vietoje jo vardo prisiūtas „ciniško banderos“ antsiuvas.

Rusijos opozicinės organizacijos „Solidarnost“ atstovas Ilja Jašinas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kaip vyksta nužudytojo Boriso Nemcovo ataskaitos „Putinas. Karas“ parengimas. Opozicinionierius pranešė, kad „dirbama pagal planą ir artimiausiu metu tikimasi ją pristatyti“, o „kelios dalis jau yra praktiškai parengtos“. Ataskaitos rengėjams pavyko pakalbėti su Boriso Nemcovo šaltiniais. Jie labai bijojo kalbėti, kol politikas dar buvo gyvas.

Interneto bendruomenė paviešino nuotraukas ir informaciją, kaip Rostove prie Dono, netoli miesto kapinių, atsirado naujas masinis kapinynas, praneša „Novyj Region“. Leidinys priskaičiavo apie 500 naujų, bevardžių kapų. Šios teritorijos, atskirtos nuo pagrindinių miesto kapinių, palydovo nuotraukose matyti keistas naujų kapų darinys. Anksčiau skelbėme, kad Rostove prie Dono, praėjusių metų vasarą, chaotiškai iškilo padrikai laidojamų „nežinomų vyrų“ kapai.

 Separatistams Ukrainoje siaubą kelia ne tik prisigalvoti fašistai, bet net ir pavasarį grįžę varnėnai neva imituojantys paskrendančių minų garsą. Ir separatistai vis nenustoja pažeidinėti paliaubų, o Kremlius nesiliauja grasinti Ukrainai ir Vakarams paliaubų nutraukimu, jei tik Ukrainai Vakarai toliau tieks pagalbą. Tuo tarpu Artemivske naktį įvyko nelaimė – ant minos užvažiavo keleivinis autobusas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikė prestižiškiausią karinį titulą, kuris būdavo teikiamas Sovietų Sąjungoje per Antrąjį pasaulinį karą už didvyriškumą; dėl to vėl kyla klausimų apie Kremliaus dalyvavimą Ukrainos krizėje. V.Putinas šią savaitę pasirašė tris įsakus, kuriuos nurodoma suteikti „gvardijos“ statusą 83-iajai ir 11-ajai desanto brigadoms bei 83-iajam ryšių pulkui. Anot politologų, tuo netiesiogiai pripažįstama, kad Rusijos pajėgos kovojo Ukrainos rytuose.

Iš pareigų atleistas Dniepropetrovsko srities gubernatorius Ihoris Kolomoiskis yra vienas iš turtingiausių žmonių Ukrainoje, sukūręs didelę verslo imperiją ir tapęs vienu iš svarbiausių veikėjų šioje karo krečiamoje šalyje, nors jo negailestingus metodus vieni giria, o kiti baisėdamiesi smerkia.

Italų leidinys „Il Giornale“ remiantis austrų ultradešiniųjų partijos lyderiu Heinzu Christianu Strache pranešimu, skelbia apie Austrijoje pastebėtus amerikiečių tankus, tariamai nukreiptus į Ukrainą. „JAV jau seniai bandė „prasukti“ klausimą dėl galimo ginkluotės tiekimo Ukrainai ir dabar, regis, nuo žodžių perėjo prie reikalų,“ – teigiama politiko pranešime.

Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje Briuselyje trečiadienį pritarė Lietuvos atstovo Gabrieliaus Landsbergio parengtam siūlymui suteikti Ukrainai 1,8 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą. Už šį pasiūlymą balsavo 492 parlamentarai, prieš buvo 107, dar 13 susilaikė. Pagalbos lėšas planuojama išmokėti trimis lygiomis paskolos dalimis iki kitų metų pirmojo ketvirčio, pradedant šia vasara. Pagalbą administruos Europos Komisija.

Maskvai draugiška Graikija gali paralyžiuoti NATO gebėjimą reaguoti į Rusijos agresiją, trečiadienį pareiškė buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis (Zbignevas Bžezinskis). Atėnai gali pasinaudoti savo veto teise ir sulėtinti Aljanso atsaką, jeigu Rusija nukreiptų savo žvilgsnį į Baltijos šalis, sakė jis Lenkijos dienraščiui „Gazeta Prawna“. Šaltojo karo laikais nuo 1977 iki 1981 metų prezidento Jimmy Carterio (Džimiui Karterio) komandoje dirbusio Z....

Už nepaviešinamus nuopelnus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skyrė „gvardiečių“ apdovanojimus trims Rusijos kariuomenės daliniams: 11-ai, 83-iai desantininkų šturmo brigadoms ir 38-am ryšininkų pulkui. Atitinkami nurodymai yra paskelbti oficialiame Rusijos kariuomenės interneto portale, praneša censor.net.ua.

Ukrainos prezidentas nurodė struktūroms sustiprinti Ukrainoje nelegaliai laikomos ginkluotės koordinavimą. „Įsakiau visoms Ukrainos jėgos struktūroms pradėto plataus masto spec. operaciją. Nė vienas banditas, kuris su ginklu žudė ukrainiečius, neturi likti nenubaustas,“ – cituojamas P. Porošenka. Apie tai jis paskelbė Ukrainos saugumo tarnybos 23 metų minėjimo šventėje. „Didžiausią dėmesį reikia skirti kovai su neteisėtu ginklo panaudojimu. Reikalauju sustiprinti atitinkamų institucijų veiklą.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų valstybės tarnybos vadovą ir jo pavaduotoją sulaikė tiesiog šalies vyriausybės posėdžio metu priešai susirinkusius žurnalistus ir televizijos kameras. Juos kaltina korupcija vykdant viešuosius pirkimus. Ukrainos nepaprastųjų situacijų valstybės tarnybos vadovą Sergejų Bočkovskį ir jo pavaduotoją Vasilijų Stojeckį sulaikė vyriausybės posėdžio metu.

Buvęs pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) aukštas pareigas užėmęs politikas, dalyvavęs DLR vyriausybės posėdžiuose ir pageidavęs išlaikyti anonimiškumą, vokiečių „Sueddeutsche Zeitung“ neslėpė, kad vietos DLR atstovai – priešingai nuo Rusijos žiniasklaidoje piešiamo paveikslo apie pasiskelbusiųjų „respublikų“ nepriklausomybę nuo Rusijos – praktiškai neturi jokios savivaldos ir tiesiog vykdo viešai kalbančių marionečių užduotis.

Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas, kalbėdamas Nyderlanduose, kvietė sugriežtinti sankcijas Rusijai ir pradėti ginkluotės tiekimą Ukrainai, praneša austrų „Die Presse“. „Jeigu V. Putinas pajus, kad mes (Vakarai – red. past.) parodysim silpnumą, tai jis eis dar toliau,“ – pareiškė G. Kasparovas. V. Putinas, jo teigimu, kelia „grėsmę Europai“: „Pirmą sykį nuo Antrojo pasaulinio karo Europos šalių sienas vėl pakeitė diktatorius.

Kelių paskutinių savaičių įvykiai, kuriuose figūruoja Ukrainos naftos perdirbimo bendrovės „Ukrneft“ ir „Ukrtrasneft“, o taip pat Dnepropetrovsko srities administracijos kaltinimai dalyvaujant nusikalstamose grupuotės, rodo didelio oligarchų karo Ukrainoje pradžią, rašoma „nr2.com.ua“. „Mes matome oligarchų kovos pradžią Ukrainoje. Ir visa, kas vyksta – tai tik oligarchų karo pradžia.

Amerikos įstatymų leidėjai pirmadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) raginamas pasiųsti letalinės ginkluotės Ukrainai, kad ta šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos „agresijos“. Tą dokumentą JAV Atstovų Rūmai priėmė plačiai palaikant abiem pagrindinėms partijoms – 348 balsais prieš 48. Rezoliucija didina spaudimą B.Obamos administracijai nebeatidėlioti sprendimo dėl ginklų ir sunkiosios karinės technikos tiekimo Kijevo pajėgoms.

 Rusijos remiamiems separatistams užėmus Luhanską ir Donecką, sugriauta infrastruktūra – užsidarė didžiausios gamyklos, dalis anglies gavybos įmonių, verslas buvo priverstas bėgti iš Rytų Ukrainos. Lietuvos verslininkai – ne išimtis. Iš Rytų Ukrainos pasitraukė lietuviško kapitalo statybos, langų ir baldų gamybos įmonės, stringa šakočių gamyba. Lietuvis verslininkas Virmantas prieš dvidešimt metų pradėjo verslą Luhanske.

 Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė sprendimą dėl kai kurių Donecko ir Luhansko srities rajonų ir gyvenviečių paskelbimo laikinai okupuotomis teritorijomis, ir toks jų statusas liks iki „smogikų“ išvedimo; šio sprendimo tekstas pateiktas parlamento tinklalapyje.

Krymo aneksija Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui taps „Pandoros skrynia“, o Rusija dėl tokių jo veiksmų paprasčiausiai subyrės, „Ukrinform“ kalbintas teigė žymus Rusijos istorikas Viktoras Suvorovas. „Tarp Sovietų Sąjungos ir Japonijos (Antrojo pasaulinio karo metais, – red. past.) buvo pasirašytas neutralumo ir nepuolimo paktas. Ir kol Sovietų Sąjunga byrėjo, griuvo, Japonija laikėsi šio susitarimo.

 Krizė Ukrainoje neturi ir negali turėti karinio sprendinio; į jį įsivėlusios šalys turi vengti bet kokių veiksmų, kurie vestų prie padėties eskalavimo, pasakė pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). „Viena aišku, manau, visiems: nėra ir negali būti karinio sprendimo krizei Ukrainoje (įveikti)“, – sakė jis Bratislavoje žurnalistams po susitikimo su savo kolegomis iš keturių vidurio Europos šalių.

 Europarlamentaras Gabrielius Landsbergis parengė Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių ataskaitos projektą, kuriuo atvirai smerkiama Rusijos agresija, o ES raginama aktyviau spausti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų bei imtis priemonių prieš jos propagandą ir siekį skaldyti Europą.

Šiandien paaiškėjo daugiau informacijos apie Rusijoje nuskendusį vyrą, kuris, kaip įtariama yra buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnus. Žūties faktą patvirtino Ukrainos VRM ministro patarėjas Antonas Heraščenka, o „Novorosijos“ atstovas Olegas Cariovas mano, kad laidoti V. Janukyčių jaunesnįjį dar ankstoka. Rusijos prezidento atstovas spaudai negalėjo komentuoti šio įvykio, nes „paprasčiausiai neturi informacijos, kuri galėtų (tai, – red. past.

Ukraina nuo balandžio 1 dienos stabdo gamtinių dujų importą iš Rusijos, pranešė Ukrainos energetikos ministras Vladimiras Demčyšynas. Jo žodžiais, taip nuspręsta todėl, jog „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina yra didesnė nei iš Europos importuojamų. Kijevas siekė, kad Maskva nuo balandžio sumažintų dujų kainą iki 250 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Dabar Ukrainos „Naftogaz“ Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ už tūkstantį kubų dujų moka 329 dolerius.

Rusija turi daugiau teisių į Krymą negu Didžioji Britanija – į Folklando salas, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas, kai Londonas dar kartą pasmerkė Maskvos įvykdytą to Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio „neteisėtą aneksiją“. „Dėmesio, Londone: Krymas turi daug daugiau priežasčių būti Rusijoje negu Folklando salos – būti Didžiosios Britanijos dalimi“, – Rusijos parlamento tarptautinių reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas rašo „Twitter“ žinutėje...

Vokiečių “Der Spiegel“ pakalbino buvusį Donecko smogikų karo lauko vadą Igorį Strelkovą. Buvęs vadas interviu papasakojo apie tai, kokį jis matė karo Donbase tęsinį ir pakomentavo opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymą. I. Strelkovas, pasakojo, kad negalvojo, jog karas užstęs taip ilgai ir pareikalaus tiek daug aukų. „Aš maniau, kad Maskva prisijungs Donbasą taip pat, kaip ir Krymą, remiantis referendumu,“ – pareiškė jis.

Vakarai turėtų svarstyti visų savo priemonių panaudojimą siekiant padėti Ukrainai, įskaitant gynybos ginklų nusiuntimą, sekmadienį sakė NATO pajėgų vadas.

Visi tikintieji ir geros valios žmonės penktą gavėnios sekmadienį kviečiami melstis už taiką Ukrainoje – tokį sprendimą priėmė Lietuvos vyskupai, sako arkivyskupas Gintaras Grušas. „Popiežius Pranciškus ne kartą yra mus kvietęs melstis už taiką pasaulyje. Tai yra ir mūsų krikščioniška pareiga, o, artėjant šiai didžiajai Kristaus mirties ir prisikėlimo šventei, prisiminkime visus tuos, kurie kenčia nuo karo, ypač Ukrainoje“, – LRT radijui sako jis.

Sekmadienį Ukrainoje prasideda Lietuvos ambasados inicijuotas radijo maratonas, kuris ukrainiečiams pristatys NATO ir aljanso šalis nares. „Sekmadienį visos Ukrainos mastu prasideda 10 savaičių truksiantis radijo maratonas „NATO Radio Quest”, kurį inicijavome ir koordinavome mes kaip NATO kontaktinė ambasada (Ukrainoje). Projektą visiškai finansuoja NATO Informacijos ir dokumentacijos centras, o įgyvendina mūsų partneris Ukrainos žmogaus teisių fondas“, - BNS sakė Lietuvos ambasados Ukrain...

Nors Ukrainoje galioja paliaubos, kasdien čia vis dar aidi šūviai, žūsta žmonės. Dauguma karių nebuvo išsiųsti namo, jie liko laukuose, tik, pagal Minsko susitarimą, atsitraukė kelis kilometrus nuo buvusių savo pozicijų rytuose. Šias nuotraukas darė ir patalpino į socialinius tinklus patys kariai. Nuotraukos iš pulko stovyklos netoli Novognatovkos kaimo Volnovachos srityje.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Daugiau nei 70 procentų ukrainiečių teigiamai vertina šalies vyriausybės veiksmus sprendžiant konfliktą Rytų Ukrainoje, jie pageidauja karo pabaigos ir taikos, bet ne Ukrainos nepriklausomybės kaina. Tačiau politologai prognozuoja: jeigu konfliktas užsitęs, gali kilti ir trečiasis Maidanas. Kijevo Maidane nevysta gėlės ir negęsta žvakės – ateinama pagerbti Dangaus šimtinės atminimo ir žuvusiųjų Rytų Ukrainoje.