Karas Ukrainoje

2015-ųjų gegužės 16 dieną, apie 14 valandą, netoli Luhansko šiluminės jėgainės, šalia Sčastje miestelio, įvyko dviejų karinių grupių susidūrimas: Ukrainos 92-oji mechanizuota brigada, budinti savo poste, susidūrė su „pasiklydusiu“ Rusijos žvalgybos būriu. Pačių rusų karių teigimu, jiems buvo pranešta, kad ukrainiečiai paliko saugotas pozicijas, o dėl vietovės gamtinių sąlygų jiems nepavyko nepastebėtiems „išžvalgyti“ šios vietovės.

Maskvoje „jau įvykusiu faktu“ pavadino atsisakymą įsigyti prancūzų desantinio tipo „Mistral“ laivus, kurių tiekimą Paryžius sustabdė dėl konflikto Ukrainoje. Derybos šiuo metu vyksta tik dėl kompensacijos dydžio už neįvykdytą kontraktą, praneša rbc.ru. Derybose su Prancūzija dėl Rusijos užsakytų prancūziškų „Mistral“ šiuo metu kalbama tik apie kompensacijos sumą, apie galimą laivų tiekimą kalbos jau nebėra, teigia Karo pramonės kolegijos komisijos pirmininkas Olegas Bočkariovas.

NATO manoma, kad Rusijos numato taktinio branduolinio ginklo panaudojimą karo metu ir mato tame pavojų, teigia Vokietijos generolas Hansas Lotharas Domröse, Vladimirą Putiną charakterizavęs kaip lošėją. NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas, Bundesvero generolas Hansas Lotharas Domröse pareiškė, kad Aljansas yra sunerimęs dėl galimo Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo. „Rusai neatmeta galimybės, kaip vieną iš priemonių, panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Rytų partnerystės susitikimo Rygoje deklaracija priimta, Rusijos naujienų agentūra „TASS“ cituoja Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Šią informaciją „RIA Novosti“ patvirtino ir Slovėnijos premjeras Miroslavas Ceraras, rašoma lenta.ru. D. Grybauskaitė, atsakydama į klausimą, ar liko dokumente formuluotė „dėl Krymo aneksijos“, teigė: „Aišku, be to deklaracija nebūtų priimta.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ penktadienį apkaltino Ukrainos vyriausybės pajėgas vykdant kankinimus, o prorusiškus separatistus – dar sunkesniais karo nusikaltimais, tokiais kaip grupinės egzekucijos, vykdytais iki vasarį paskelbtų paliaubų ir vėliau. Ši abiem kariaujančioms pusėms nepalanki ataskaita papildė virtinę nepriklausomų tyrimų, kurių išvados rodo, jog Europoje vyksta brutaliausias konfliktas nuo Balkanų krizės praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

Ukrainos didžiausia plieno gamybos įmonė „Metinvest“ penktadienį pranešė, kad vienas jos darbininkas žuvo, o dar du buvo sužeisti per smarkų apšaudymą šalies rytuose esančioje Avdijivkos kokso gamykloje, taip pat apgadinusį įmonės įrangą ir transporto infrastruktūrą. „Šis apšaudymas buvo smarkiausias nuo paliaubų (su prorusiškais separatistais) paskelbimo“, – sakoma penktadienį paskelbtame „Metinvest“ pranešime.

Ukrainoje sulaikyti rusai Aleksandras Aleksandrovas ir Jevgenijus Jerofejevas interviu Rusijos leidiniui „Novaja Gazeta“ pripažino, kad nežino, kas ir kada juos atleido iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Pokalbis buvo filmuojamas, praneša rbc.ru. „Na, kiek man žinoma, pats aš neatsistatydinau, raportų jokių nerašiau“, – pareiškė A. Aleksandrovas atsakydamas į „Novaja Gazeta“ žurnalisto klausimą, ar jis šiuo metu yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų karys.

Du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų per susirėmimą šalies rytuose sučiupti rusų kariai prisipažino tarnaujantys Rusijos ginkluotosiose pajėgose, pranešė ketvirtadienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). „Abu asmenys prisipažino esantys Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų dalinio kariai. Jie sakė dalyvavę žvalgybos misijoje. Jie buvo ginkluoti, bet sakė negavę įsakymo pulti“, – sakoma ESBO pranešime po abiejų sulaikytų sužeistų rusų apklausos Kijevo ligoninėje.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo sustabdyti karinį bendradarbiavimą su Rusiją, o šis seniai prognozuotas žingsnis žymi tolesnį atotrūkio padidėjimą tarp buvusių artimų partnerių.

Rašytojas ir žurnalistas Thomas C. Theineris, penkerius metus gyvenęs ir dirbęs Kijeve, tinklaraštyje euromaidanpress.com paskelbė seriją straipsnių apie Baltijos jūros regiono valstybių galimybes pasipriešinti vis realesnėmis tampančioms karinėms grėsmėms iš Rusijos.

Ukraina apkaltino dalyvavimu „teroristinėje veikloje“ du Rusijos karius, kurie buvo sučiupti per vieną susirėmimą rytiniame separatistiniame Luhansko regione, trečiadienį pranešė vienas saugumo šaltinis. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atstovas Markianas Lubkivskis savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad kapitonui Jevgenijui Jerofejevui ir seržantui Aleksandrui Aleksandrovui, kurie dabar gydomi vienoje Kijevo karinėje ligoninėje, taip pat buvo leista telefonu pasikalbėti su artimaisiais Rusijoje.

Rusijos tinklaraštininkai aptiko, įtariama Ukrainoje žuvusių, rusų „specnazo“ kapus. Teigiama, kad mūšiuose Ukrainoje šių metų gegužės 4-5 dienomis žuvo trys Rusijos Federacijos GRU 16-osios brigados kariai, praneša „Dožd tv“. Tinklaraštininkams pavyko išsiaiškinti, kad „specnazas“ žuvo Luhansko srities Zolotoje mieste, arba tomis dienomis vykusių mūšių Šyrokino kaime Donecko srityje metu. „Tambovo rajone (tikriausiai turima omenyje sritis, – „Dožd“ past.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jo krizės krečiama šalis yra įsitraukusi į „realų karą“ su Rusija, kuris gali būti eskaluotas bet kuriuo metu.

Rusija negalėjo sau leisti 4 proc. BVP karinio biudžeto ir daug geresniais laikais, o dabar – kai mažos naftos kainos, įvestos sankcijos, ekonomika ritasi į recesiją – tuo labiau, teigiama „Forbes“. Gegužės 9-ąją Rusija pravedė patį didžiausią karinį paradą nuo sovietinių laikų.

Vakar didžiulio dėmesio sulaukė dviejų rusų smogikų – diversinės grupės narių, seržanto Aleksandro Aleksandrovo ir kapitono Jevgenijaus Jerofejevo, likimas Ukrainoje.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ėmėsi rizikingo žaidimo, rizikuodamas tapti pajuokos objektu ir sulaukti itin skeptiškų vertinimų, praeitą savaitę nuskridęs į Rusiją ir pirmąkart per pastaruosius dvejus metus susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusų žvalgybininkai, užvakar įkliuvę ukrainiečiams, kelia susidomėjimą dėl kelių faktorių. Visų pirma, suimti jie buvo mūšio, kuriame žuvo ukrainietis ir dar vienas buvo sužeistas, metu, o tai jau leidžia tikėtis griežčiausios bausmės, skirtingai nuo pernai „pasiklydusių“ Pskovo desantininkų, kurie „ašarojo“ prieš kameras ir dievagojosi nežinoję, kad pateko į karo zoną.

Ukraina rytinėje teritorijos dalyje, kur vyksta konfliktas su separatistais, sučiupo du Rusijos karius, sekmadienį paskelbė Kijevas. Kariškių atstovas Andrijus Lysenka sugautuosius pavadino paprasčiausiai „Rusijos kariais“ ir daugiau detalių nepateikė. „Šiuo metu mūsų operatyvininkai dirba su jais. Šiuo metu kitos informacijos nėra“, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė jis.

Šį savaitgalį Makedonijoje numatyta didžiulė opozicijos demonstracija: rodos, ore jaučiasi tvyranti įtampa. „Viskas todėl, kad po policijos ir tariamų teroristų mūšių Kumanove, kurių metu žuvo aštuoni pareigūnai, tampa vis labiau aišku, kad įvykiai Makedonijoje nėra vien tik vidaus politikos problemos – į tai dar įsipainiojusi ir Rusija“, – teigia austrų „Der Standard“ apžvalgininkė Adelheid Wölfl. Politologai prabilo apie galimą Ukrainos scenarijų Makedonijoje.

Buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, austrų „Die Presse“ interviu metu svarstydamas apie Lietuvos sprendimą siųsti Ukrainai ginkluotę, prilygino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „gopnikams“ (Rusijoje paplitusi, kalinių žargoną, treningus, alkoholį ir saulėgrąžas vartoti mėgstanti publika - red. past.). „Vakarų sostinėse kalbama, kad štai, jeigu jūs siunčiate jiems letalią ginkluotę, tai tuo provokuojate Rusijos armiją.

Šią savaitę vykęs JAV diplomatijos vadovo J. Kerry susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – „greičiausiai, netgi nėra Rusijos – JAV santykių normalizavo žingsnelis, o tik ženklas, kad strateginis šių dviejų bendradarbiavimas artimas tam, kas žaidimų teorijoje yra vadinama „galutiniu rezultatu“, mano „The Bloomberg View“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskis.

Estijos gynybos vadas Riho Terrasas savo interviu „Financial Times“ patvirtino, kad jo šalis yra pasiruošusi sutikti „žaliuosius žmogeliukus“ iš Rusijos. Kariams yra duotas nurodymas šaudyti bet kurį, kuris tik bus aptiktas. Estija turi susikūrusi aiškų veiksmų planą šalies teritorijoje pasirodžius „mažiesiems žaliems žmogeliukams“ – Rusijos slaptųjų tarnybų padaliniams, „The Financial Times“ pareiškė R. Terrasas.

NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as pareiškė, kad V. Putinas, kalbėjęs apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą 2014-ųjų įvykių Kryme metu, elgėsi „neatsakingai, kaip branduolinės valstybės atstovas ir tai neprisidės prie konflikto Ukrainoje sprendimo“. NATO generolas apkaltino „neatsakingu branduoliniu gąsdinimu“, kurie, jo teigimu, skirtas tam, kad aljansas dukart pagalvotų prieš atsakydamas į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Apie tai Ph.

Televizija ir radijas „Radio Svoboda“ (RFE/RL) atliko savo tyrimą, kuriame įtarė Ukrainos prezidentą Petro Porošenką viršijus įgaliojimus. Medžiagoje, kuri buvo publikuota angliškoje „Radio Svoboda“ versijoje, teigiama, kad P. Porošenka, galimai, pasinaudojo savo padėtimi siekdamas nutraukti tyrimą dėl privataus namo statybų istoriniame Kijevo rajone.

Žymus Ukrainos karo ekspertas ir Aukščiausiosios Rados narys Dmitrijus Tymčukas savo „Facebook“ paskyroje papasakojo, ką jis mano apie NATO 5-ąjį straipsnį ir kodėl Rusijos tai nesustabdys. „Europiečių naivumas nedžiugina.

NATO sustiprino savo pajėgas rytinėje dalyje reaguodama į Rusijos veiksmus, pažymi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Trečiadienį spaudos konferencijoje Antalijoje, kur vyksta NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, J.Stoltenbergas pabrėžė Rusijos atsakomybę už situacijos destabilizavimą Rytų Ukrainoje. „Rusija yra atsakinga už agresyvius veiksmus Ukrainoje, neteisėtai aneksuodama Krymą ir destabilizuodama situaciją Rytų Ukrainoje.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį pareiškė, kad dabar yra kritinis momentas, kai Rusija ir prorusiški separatistais gali įgyvendinti taikos susitarimą, turintį užbaigti kautynes Rytų Ukrainoje.

Pasiskelbusiųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų valdžia Kijevui pristatė siūlymą dėl Ukrainos Konstitucijos keitimo. Apie tai gegužės 13-ąją skelbia „Donecko naujienų agentūra“, kuri remiasi DLR ir LLR vadų Deniso Pušilino ir Vladislavo Deinegos pranešimais. Nepripažintų respublikų atstovai reikalauja Konstitucijoje įtvirtinti ypatingąjį Donbaso statusą, neblokinį Ukrainos statusą, o taip pat įvesti ypatingąjį ekonominį režimą.

Ataskaita „Putinas. Karas“, kurią rengė Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas, vasario 28-ąją nužudytas netoli Kremliaus, buvo šiandien paviešinta tinklalapyje „Putinas. Išvados“. Pilną dokumento tekstą sudaro 64 puslapiai. „Dožd.tv“ išrinko pagrindinius ataskaitos teiginius. Krymas „Krymo grąžinimo į Rusijos sudėtį“ scenarijų Rusijos Federacija parengė iš anksto ir itin kruopščiai.

Didžiulio rezonanso sulaukusios šiandien Rusijoje paviešintos ataskaitos autoriai pažymėjo, kaip svarbu yra pateikti rusams nenuginčijamus įrodymus apie šalies prezidento Vladimiro Putino organizuojamą nusikalstamą veiklą Ukrainoje. „Po Boriso žūties, mes, jo draugai ir kolegos, negalime visko palikti taip, kaip dabar vyksta. Spausime valdžią, kad tyrimas būtų vykdomas skaidriau. Mes vistiek surasime tuos niekšus.

Ukrainos kariuomenė informacinis centras praneša, kad Donecko srities Torezo mieste buvo pastebėtas krovinys su referendumo dėl regiono prisijungimo prie Rusijos balsavimo lapeliais. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje praneša antiteroristinės operacijos štabas, rašoma „lenta.ru“. „Šiomis dienomis į Torezą atvyko karinės technikos ir amunicijos krovinys. Taip pat buvo atvežti būsimo referendumo, su jau pažymėtais „prisijungimo prie Rusijos“ balsavimo lapeliais, siuntinys“, – teigiama pranešime.

  JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį atvyko į Juodosios jūros kurortą Sočį, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Amerikos pareigūnai sakė, kad per šį svarbų vizitą diplomatijos vadovas spaus Maskvą visiškai įgyvendinti trapų susitarimą dėl paliaubų Ukrainoje.

Rusija turės padengti Ukrainos patirtus nuostolius Donbase, įsitikinęs Ukrainos ekonomikos plėtros ministro pavaduotojas Aleksandras Borovikas. Nuostolius, kuriuos šalis patyrė nuo „Rusijos agresijos“, jis įvertino 350 mlrd. dolerių, praneša „rbc.ru“. Kijevas nuostolius Donbase įvertino 350 mlrd. dolerių ir yra nusiteikęs šią sumą išsireikalauti iš Rusijos, teigia Ukrainos ekonomikos plėtros ministro pavaduotojas Aleksandras Borovikas. „Kažkuriame etape Rusija susimokės.

Rusija ir prorusiški sukilėliai po nepertraukiamo karinių galių stiprinimo rytinėje Ukrainoje dabar yra pajėgūs greitai surengti naujas atakas, perspėję paskutinę minutę, pirmadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. „Rytinėje Ukrainoje Rusija ir separatistai dabar turi tokius karinius pajėgumus, kurie jiems leidžia pradėti naujas atakas, nedaug iš anksto apie jas perspėję“, pažeisdami vasario mėnesio paliaubų susitarimą, pareiškė J.Stoltenbergas.

Ukrainos rytuose karo veiksmuose dalyvavo elitinių tankų dalinių iš Kantemirovkos divizijos, dislokuotos Pamaskvėje, kariai, teigiama „Reuters“ žurnalistiniame tyrime „Rusų kariai palieka tarnybą dėl Ukrainos“. Pasak informacinės agentūros, palikusius tarnybą reguliariųjų karinių pajėgų karius surasti dar sunkiau, negu tuos, kurie kariavo Donbase ir sutinka apie tai kalbėti. Tačiau žurnalistams pavyko pakalbėti su penkiais tokiais kariais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel metu pareiškė, kad Ribbentropo-Molotovo pakte „buvo prasmės“, o „Lenkija tapo savo pačios politikos auka“. Rusijos prezidentas taip interpretuodamas istorinius įvykius aiškiai leido suprasti, kad šiandieninės Rusijos teroras prieš kaimynines valstybes, tai tik „užspeistos į kampą Sovietų Sąjungos“ elgsenos tęsinys.

Ukrainos leidinys „Ukrinform“ kalbino ir Lietuvoje žinomą istoriką, rašytoją Viktorą Suvorovą. Kalbama buvo apie jo dar nepasirodžiusią naują knygą „Gyvačių valgytojas“ apie karą ir taiką, apie Rusiją ir Ukrainą, nepaskelbtą karą Donbase ir Namcovo nužudymą. Pateikiame pasakojimo apie įvykius Ukrainoje, Rusijos bandymus pakreipti istoriją savo linkme ir galimus vėlesnius įvykius regione, ištraukas. – 2015-ųjų gegužės 9-ąją – Pergalės 70-metis.

Kariniams paradams gegužės 9-ąją ruošiasi ne tik Kremlius, bet ir separatistų užimtas Doneckas. Ir separatistai gatvėmis ne šiaip žygiuos, o riedės moderniausiai įrengtais rusiškais tankais, šarvuočiais, savaeigėmis haubicomis ir raketų sistemomis. Panašu, kad separatistai Ukrainos rytuose ruošiasi ir naujam didelio masto puolimui. Skelbiama, kad prie strategiškai svarbaus Mariupolio telkiami tūkstančiai karių ir gausybė šarvuotos karinės technikos. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel padėtį Ukrainoje aptars sekmadienį Maskvoje, pranešė trečiadienį Kremliaus atstovas. A.Merkel nestebės šeštadienį Raudonojoje aikštėje vyksiančio karinio parado per Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-mečio minėjimą. Šio renginio vengia dauguma Vakarų pasaulio lyderių dėl Rusijos vaidmens konflikte Ukrainoje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Minske pasiektas susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje nebegalioja. „Paliaubos daugiau neegzistuoja“, - interviu „Reuters“ naujienų agentūrai sakė prezidentė. „Situacija, be abejo, keičiasi kasdien, bet mes remiamės NATO informacija, o NATO informacija tokia, kad Minsko susitarimas pasibaigęs“, - pridūrė D.Grybauskatiė.

Nuolatinis Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose Jurijus Sergejevas papasakojo pasaulio bendruomenei apie Ukrainos indėlį kovoje prieš fašizmą ir pasiūlė tarptautinei bendruomenei „neužmerkti akių“ į Rusijos bandymus priartinti žmoniją prie naujo pasaulinio karo, kuris gali būti paskutinis, praneša „zn.ua". Apie tai jis papasakojo gegužės 4-ąją Generalinės JT asamblėjos renginio, skirto Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, metu, praneša „Ukrinform“. „Anot karo istorikų, daugiau nei 8 mln.

Apibūdinti tai, kas dabar vyksta rytų Ukrainoje, – sudėtingas uždavinys. Apie situaciją paprasčiausiai galima būtų pasakyti taip: nei karas, nei taika. Kalbama apie Minsko susitarimų įgyvendinimą, tačiau tas kalbėjimas yra tylus ir labai atsargus, nes kiekvieną dieną konflikto zonoje vyksta susišaudymai, tebežūsta žmonės.

Gegužę Rygoje vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime Ukraina tikisi išgirsti atsakymą dėl bevizio režimo su Europos Sąjunga (ES) perspektyvų, BNS sakė šios šalies ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka. „Žinoma, Rygoje mes tikimės gauti atsakymą į klausimą, kuris aktualus milijonams ukrainiečių - kaip bus įgyvendinamas bevizio režimo liberalizavimas Ukrainos piliečiams“, - sakė diplomatas.

Rusijos kariškiai galbūt naudojasi pastaruoju metu aprimusiais susirėmimais Ukrainos rytuose, kad pasiruoštų naujam kariniam puolimui, NATO pajėgų vyriausiasis vadas ketvirtadienį pareiškė JAV Kongresui. JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas), NATO sąjungininkų pajėgų vyriausiasis vadas, sakė, kad Rusijos pajėgos siekė „persigrupuoti ir pakeisti pozicijas“, tačiau išsaugoti per kautynes pasiektus laimėjimus, nors vasarį buvo paskelbtos trapios paliaubos.

Du Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai žuvo, o dar du buvo sužeisti per pastarąją parą vykusius susirėmimus šalies rytuose, penktadienį pranešė kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka. „Netekome dviejų karių per provokacijas, surengtas per pastarąją parą, o dar du kariai buvo sužeisti“, – sakė jis per spaudos konferenciją Kijeve. Per tą laikotarpį prorusiški separatistai Ukrainos vyriausybės pajėgų pozicijas apšaudė daugiau negu dešimt karų.

JAV yra atviros pasiūlymams dalyvauti konflikto Ukrainoje sureguliavimo procese ir yra pasiruošusios prisijungti prie „Normandijos formato“, jeigu kiti jo dalyviai su tuo sutiks, praneša „censor.net.

Praėjus beveik metams po Petro Porošenkos išrinkimo Ukrainos prezidentu, jam tenkančios problemos vis dar kelia siaubą, rašoma „The Financial Times“ straipsnyje, minint tokias problemas kaip karinis konfliktas Rytų Ukrainoje ir itin sudėtingą šalies ekonominę situaciją (BVP, anot pateikiamų duomenų, nukrito 15 proc.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad nepritaria šios šalies gyventojų dalyvavimui kare Ukrainoje. Jis taip pat pažymėjo, kad susidarius kritinei situacijai Baltarusijoje, būtų pašaukta ir apginkluota 500 tūkst. šalies gyventojų. „Mes atlikome savo vaidmenį, tą, kurio iš mūsų prašė, ir toliau laikysimės tokios pozicijos ne tik todėl, kad tai kelia įvaizdį… Darau viską todėl, kad išvengtume (konflikto, - red. past.

(papildyta 14.25) „Pravyj sektor“ pasiekė savo tikslus, skelbia šios organizacijos atstovas spaudai Artiomas Skoropadskis. Jo teigimu, buvo pažadėta, kad patikros postai aplink „Pravyj sektor“ bazę bus atitraukti, o pačios organizacijos legalizacija vyks pagal jos („Pravyj sektor“) sąlygas, praneša „censor.net.ua“. „Mes pasiekėme tikslus, kad patrauktų patikros postus aplink bazę. Ateisim nors ir 10, nors 20 kartų. Jėgų mes turime.