Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

JAV diplomatė, energetikos ekspertė, 2018–2020 m. dirbusi JAV ambasadoje Kyjive, Suriya Jayanti sako, kad Ukrainos padėtis kare iš tikrųjų yra kur kas prastesnė, nei atrodo. Pasak jos, Vakarai turi pasiryžti ilgam ir giliam įsipareigojimui padėti Ukrainai.

JAV diplomatė, energetikos ekspertė, 2018–2020 m. dirbusi JAV ambasadoje Kyjive, Suriya Jayanti sako, kad Ukrainos padėtis kare iš tikrųjų yra kur kas prastesnė, nei atrodo. Pasak jos, Vakarai turi pasiryžti ilgam ir giliam įsipareigojimui padėti Ukrainai.

REKLAMA

Apie tai ji kalba savo komentare, gegužės 14 d. publikuotame „Time“.

Ji pastebi, kad dar Rusijos invazijos pradžioje buvo sakoma, jog Ukrainos nepralaimėjimas yra tam tikra ukrainiečių pergalės forma. Vis dėlto, pasak jos, nelaimėjimas nėra pergalė.

„Ukraina yra daug blogesnėje padėtyje, nei įprasta manyti, ir jai reikia ir toliau reikės milžiniškos pagalbos ir paramos, kad iš tikrųjų laimėtų“, – komentare rašo S. Jayanti.

„Tai, kad Kyjivas nesugriuvo, o Rusijos kariuomenė pasitraukė į rytus, rodo, kad Ukrainos būklė yra blogesnė, nei vaizduojama žiniasklaidoje“, – teigia ji.

REKLAMA

Kelia klausimą dėl karinių pajėgumų

Diplomatė atkreipia dėmesį, kad su Rusija Ukraina kovoja dar nuo 2014-ųjų. Nuo tada iki 2022-ųjų, pasak jos, žuvo beveik 10 tūkst. žmonių, „tačiau karinė pažanga buvo menka arba jos nebuvo pasiekta“.

„Dabar Ukraina su ta pačia kariuomene išplėstame teatre kovoja su didesnėmis priešininkų pajėgomis. Tai, kad Ukrainai nuo vasario 24 d. pavyko ne tik išlaikyti savo liniją, bet ir priversti rusus trauktis iš Kyjivo, Charkivo, Černihivo ir aplinkinių vietovių, liudija tik jos karių narsą“, – rašo S. Jayanti.

Vis dėlto nepaisant ukrainiečių narsos, Rusija dabar kontroliuoja Chersoną, praktiškai užėmė Mariupolį ir kitas Ukrainos teritorijas.

„Pavyzdžiui, jei iki pastarosios Rusijos invazijos Ukrainos valdžia kontroliavo apie 60 proc. Luhansko, tai dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja daugiau kaip 80 proc. regiono. Joms taip pat priklauso apie 70 proc. Zaporižės srities.

REKLAMA
REKLAMA

Bendrai tai reiškia, kad Rusijos okupuotos teritorijos dalis nuo maždaug 7 proc., įskaitant Krymą, iki vasario mėn. padidėjo daugiau nei dvigubai. Taip žvelgiant, nepralaimėjimas atrodo daug panašesnis į pralaimėjimą nei į pergalę“, – teigia ji.

Ukrainos gynybos ministerija, kaip pastebi S. Jayanti, neskelbia savo žuvusių karių skaičiaus. Vis dėlto ekspertai skaičiuoja, kad Ukraina galėjo netekti apie 11 tūkst. savo karių, taip pat daugybė yra sužeisti.

„Per daugiau nei du su puse karo mėnesio Ukrainos nuostoliai sudaro mažiausiai 10 proc. dabar neabejotinai išsekusios 250 tūkst. kariuomenės. Vis dėlto tai daug mažiau nei Rusijos aukų, kurių, kaip manoma, yra daugiau nei 35 tūkst. Be to, nuostoliai dėl ginklų ir įrangos, pavyzdžiui, tankų ir karo laivų, yra stulbinantys“, – rašo diplomatė.

Anot jos, santykinę Ukrainos sėkmę iš dalies galėjo lemti ginklai, kuriuos padovanojo Vakarai. S. Jayanti sako, kad be Vakarų paramos Kyjivas jau galėjo žlugti.

REKLAMA
REKLAMA

Kita bėda, jos akimis – mokymai. Karius reikia apmokyti dirbti su padovanotais ginklais. O mokymams reikia laiko.

„Panašiai ir 16 tūkst. ar daugiau užsienio savanorių kovotojų antplūdis atrodytų kaip lemiama paspirtis, tačiau iš tikrųjų beveik nė vienas iš jų neturėjo jokios karinės patirties ar apmokymų. Pasak Gynybos ministerijos darbuotojų ir kai kurių užsienio specialiųjų pajėgų karių savanorių, dirbančių vietoje, daugeliu atvejų jie pasirodė esą tik papildomos burnos, kurias reikia pamaitinti“, – rašo S. Jayanti.

Sudėtinga šalies ekonominė padėtis

Žiūrint į Ukrainos padėtį ekonominiu požiūriu, Ukraina tik išgyvena, sako diplomatė. Prognozuojama, kad dėl sankcijų Rusijai, jos BPV smuks apie 7 proc., tačiau, kaip rašo S. Jayanti, tai yra niekis palyginti su Ukrainos BVP nuosmūkiu, kuris gali siekti 45–50 proc.

„Mažiausiai 25 proc. įmonių nedirba, nors visiškai sustabdžiusių veiklą įmonių skaičius sumažėjo nuo 32 proc. kovo mėn. iki 17 proc. gegužės mėn. Tačiau dėl Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų – Mariupolio, Odesos, Chersono ir kitų – blokados Juodojoje jūroje neleidžiama importuoti degalų žemės ūkio sektoriui maitinti, taip pat eksportuoti grūdų ir kitų ukrainietiškų produktų. Negalėjimas eksportuoti Ukrainos ekonomikai kainuoja 170 mln. dolerių per dieną.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu Rusija taikosi į Ukrainos degalų sandėlius, grūdų bokštus ir žemės ūkio įrangos sandėlius, taip pažeisdama ir taip sutrikusią tiekimo grandinę. Energetikos sektoriui gresia įsipareigojimų nevykdymas, nes tik nedaug Ukrainos piliečių ir įmonių gali apmokėti sąskaitas už elektrą“, – teigia S. Jayanti.

Anot jos, gegužės mėnuo yra kritinis žemės ūkiui. Gegužė taip pat yra laikas, kai „Naftogaz“ paprastai pradeda kaupti gamtinių dujų atsargas žeimai.

„Valstybinės energetikos milžinės būklė buvo prasta dar prieš invaziją, o jos generalinis direktorius 2021 m. rugsėjį paprašė Ukrainos vyriausybės 4,6 mlrd. dolerių finansinės pagalbos.

Dabar, kai dujų rinka labai įtempta ir nėra lėšų, neaišku, kaip šalis gali pasiruošti žiemai, kai temperatūra gali nukristi iki 20 laipsnių šalčio. Prie tragiškos 2022–2023 m. žiemos perspektyvos prisideda ir tai, kad dauguma Ukrainos anglių kasyklų yra Donbase, kur tęsiasi Rusijos puolimas“, – pastebi S. Jayanti.

REKLAMA
REKLAMA

Pranešama, kad Baltieji rūmai svarsto galimybę atleisti Ukrainos valstybės skolą, o, pasak jos, tai neabejotinai padėtų Bankovai (Ukrainos Baltųjų rūmų atitikmuo). Taip pat padėtų ir 15 mlrd. eurų vertės skola, kurią planuoja EK, kad padegtų Ukrainos ateinančių kelių mėnesių išlaidas.

Vis dėlto diplomatė pastebi, kad tai nepadės Ukrainai susigrąžinti žmonių, kurių ji neteko. Ir kalba ji čia ne tik apie žuvusiuosius, bet ir apie tuos, kurie pasitraukė iš Ukrainos.

„Naujausi pranešimai, kad kasdien į Ukrainą iš užsienio grįžta 25–30 tūkst. žmonių, teikia vilčių, tačiau Ukraina su protų nutekėjimo problema susidūrė dar prieš invaziją. Tai skurdžiausia Europos šalis, daugelis piliečių jau bandė išvykti. Prieš karą ukrainiečiai buvo trečia pagal dydį imigrantų grupė Europos Sąjungoje, nusileidžianti tik Marokui ir Turkijai.

Dabar, Tarptautinės darbo agentūros duomenimis, Ukrainoje prarasta 4,8 mln. darbo vietų, o jei karas tęsis, šis skaičius padidės iki septynių milijonų. O po daugelio karo mėnesių vaikai jau bus įsikūrę naujose mokyklose užsienyje, motinos integruosis naujuose pasauliuose ir abu lauks, kol prie jų prisijungs jų vyrai ir tėvai. Kai kurie, žinoma, grįš į Ukrainą, bet daugelis pirmenybę teiks savo šeimos komfortui ir vaikų galimybėms, o ne patriotizmo raginimams“, – teigia ji.

REKLAMA
REKLAMA

Diplomatė priduria, kad Ukrainai bus sunku atkurti žmonių pasitikėjimą bendruomenėmis, rusakalbių pasitikėjimą vartoti savo gimtąją kalbą.

Gegužės mėnesį JAV nusprendė perkelti dalį savo diplomatinio personalo atgal į Kyjivą. Po daugiau nei trejų metų pertraukos JAV vėl paskyrė ambasadorių Ukrainoje.

„Šis ir ES gestas yra svarbi žinia. Tačiau, nepaisant mūsų noro įžvelgti, kad Ukrainos išlikimas yra pasakojimas apie Dovydą, nugalėjusį Galijotą, ir pasidžiaugti, kad padovanojome prakartėlę, šalis yra labai, pavojingai susilpnėjusi.

Ukrainai reikia daugiau nei simbolių ir daugiau nei ginklų. Nepralaimėti nereiškia laimėti, ir Vakarų pasauliui prireiks ilgo ir gilaus įsipareigojimo, kad padėtų Ukrainai ir laimėti, ir paskui išsigydyti“, – apibendrina S. Jayanti.

TOLIAU SKAITYKITE
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų