Redakcija rekomenduoja

Kiekvienas mokinukas istorijos vadovėlyje gali perskaityti, kad vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą pasirašė 20 vyrų, kurie gūdų ir šaltą vasarį susirinko Vilniaus Pilies gatvės 26 name ir padėjo parašus po svarbiausiu Lietuvos dokumentu. Ne retas pastebi, kad tarp 20 parašų nėra nė vienos moters parašo. Kyla klausimas, kodėl? Jos nesidomėjo politika? Buvo neraštingos? Netroško laisvės? Istorikai sako, kad buvo visai ne taip.

Keleriais metais ilgesnė gyvenimo trukmė ir masinis gyventojų persikėlimas iš kaimų į miestus, tačiau vis labiau senstanti ir mažiau gimdanti visuomenė, beveik nekitęs santuokų, bet tūkstančiais išaugęs ištuokų skaičius – štai, kaip per šimtmetį nuo savo nepriklausomybės paskelbimo pasikeitė Lietuva. Lietuvos Respublikos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 dieną. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip nuo tada pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Faktai gali kaip reikiant nustebinti – ar žinojote, kad žmogaus organizme gali parazituoti daugiau kaip 200 rūšių helmintų (kirmėlių) ir apie 20 rūšių pirmuonių (vienaląsčių). Nors kirmėlinėmis ligomis serga ir suaugusieji, visgi labiausiai pažeidžiama grupė yra vaikai. Apie dažniausiai jiems diagnozuojamas parazitines ligas ir jų gydymą kalbamės su Kauno klinikinės ligoninės gydytoja vaikų infekcinių ligų gydytoja Aukse Palianskiene.

Gydytojams skambinant pavojaus varpais dėl lyg virusas pasaulyje plintančios nutukimo epidemijos vis daugiau viešojoje erdvėje kalbama apie vieną jo gydymo būdų – skrandžio mažinimo operacijas. Apie tai, kad prisireikė šios operacijos, prabyla ir vis daugiau lietuvių. Tačiau medikai skuba paneigti gana gajų mitą, neva jas renkasi tik „tinginiai“, nesugebantys svorio numesti kitais būdais.

Neseniai Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu su „Sodra“ pristatė naujovę – kiekvienas pacientas galėsiąs pasitikrinti gydymui skirtas išlaidas. Vis dėlto patys medikai tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Jų teigimu, tai labiau panašu į priešrinkiminę viešųjų ryšių akciją, o žmonėms iš tokių ataskaitų nepasidarys aiškiau, kur nukeliauja jų sumokami mokesčiai.

Šeškinės kiemuose vyksta tikra kova. Kaimynai viešai susipliekė dėl ne vietoje statomų automobilių, baudų policijai ir tylaus, bet nuoseklaus „patruliavimo“ kiemuose, kur vienas žmogus fiksuoja pažeidėjus, o kiti jį gaudo ir mėgina nubausti, grasina.

Paniką visame pasaulyje pasėjęs koronavirusas, dabar jau oficialiai pavadintas „COVID-19“, bet kada gali pasiekti ir Lietuvą. Tai ką tik pareiškė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Nors ministerija trimituoja esanti pasiruošusi suvaldyti tokio viruso plitimą ir net teikti humanitarinę pagalbą pačiai Kinijai, panašu, kad didesnis ligos protrūkis šaliai galėtų tapti nemažu iššūkiu.

Vos 50 kilometrų nuo Vilniaus stūksančios Astravo atominės elektrinės (AE) kaminai dar nepradėjo rūkti, bet jie jau ne vienerius metus kelia galvos skausmą Lietuvai. Protestais, raštais ir mitingais lietuviai nesugebėjo palaužti baltarusių valios statyti elektrinę, o ji juk kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir visam Lietuvos gerbūviui. Ekspertai sako, kad ši elektrinė – geopolitinio spaudimo priemonė, o pradėjusi veikti gali tapti ir šantažo priemone.

Kaliningrade prieš pusantrų metų sulaikyta buvusi Baltijos kultūrų dialogo centro direktorė Antonina Zimina netrukus sulauks oficialių kaltinimų, skelbia Rusijos žiniasklaida. Kaltintojai nustatė, kad ji, kartu su vyru, bendradarbiavo su Latvijos specialiosiomis tarnybomis.  Formali priežastis atsidurti Maskvos „Lefortovo“ kalėjime: dėl vestuvių metu „atskleistos valstybinės paslapties“. Paviešinus vestuvines nuotraukas tariamai buvo atskleista rusų kontržvalgybininko tapatybė.

Jau kelerius metus savižudybių Lietuvoje kasmet stabiliai mažėja, tačiau psichologai ir psichiatrai atkreipia dėmesį, kad džiaugtis dar anksti. Jų teigimu, vis dar skiriame per mažai dėmesio psichinei Lietuvos gyventojų sveikatai, dauguma gyventojų net nežino, kad jiems reikia pagalbos, psichologų paslaugos tebėra per brangios, o tikroji šalies savižudybių statistika gali išlikti paslaptimi, nes dažnai gyventojų mirties priežastys nurodomos netiksliai.

Viešojoje erdvėje nestinga Valstybinės ligonių kasos (VLK) raginimų pasitikrinti sveikatą pagal prevencines patikros programas. Nors taip siekiama kuo anksčiau pričiupti rimtą ligą, vis dėlto esama tvarka pacientus verčia kraipyti galvomis – į nemokamus sveikatos patikrinimas kviečiami tik tam tikro amžiaus asmenys.

Specialistų pozicija skiepų atžvilgiu aiški: tai – vienintelis patikimas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui suvaldyti. Medikai nepaliauja kartoti, kad dėl suaktyvėjusių vakcinų skeptikų ir sumažėjusių skiepijimo apimčių šiandien tenka kalbėti apie visuomenėje jau, atrodo, buvusias pamirštas ligas. Vis dėlto alyvos į ugnį diskusijose apie skiepų veiksmingumą įpila statistikoje juodu ant balto pateikiami skaičiai. Viena tokių paminėta jau buvusi pamiršta liga – kokliušas.

Ieškantiesiems lengvų kelių atsikratyti nereikalingų kilogramų pavojinga „užkibti“ ant įvairiausių stebuklingus rezultatus žadančių liekninančių tablečių ar kitų panašių produktų. Nors jų siūlytojų nestinga tiek internete, tiek kitose prekybos vietose, gydytojai kategoriški – tokius preparatus galima vartoti tik su mediko priežiūra. To nepaisantys savo lieknėjimo eksperimentą gali užbaigti ir reanimacijos palatoje.

Nuo 2007 metų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nariu išrenkamo Jaroslavo Voitechovičiaus motinos vadovaujama įmonė jau daug metų laimi savivaldybės organizuojamus viešuosius pirkimus. Vien nuo 2015 metų J. Voitechovičiaus motinos Česlavos Voitechovič vadovaujama statybos įmonė „Jaraks“ laimėjo savivaldybės organizuotų viešųjų pirkimų už beveik 9,6 mln. eurų.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvos laiku didžiausios Holivudo žvaigždės rinksis į kasmetinę „Oskarų“ ceremoniją. Nors auksine statulėle turėtų būti įvertinti geriausi iš geriausių, tačiau kartais pasitaiko ir sunkiai suvokiamų sprendimų... Kiekvieną savaitę #KINOGURU jums pristato geriausių, įdomiausių, keisčiausių ir pačių –iausių filmų topus. Šį kartą – geriausi filmai, kurie nelaimėjo „Oskaro“ statulėlės geriausio filmo kategorijoje. 7. „Bus kraujo“ (angl.

Lietuvoje daugelis šeimų turi bent vieną automobilį, be kurio neįsivaizduojamas kasdienis gyvenimas: kelionė į darbą, parduotuvę, vaikų vežimas į darželį ar mokyklą. Tokioms reikmėms lietuviai dažniausiai renkasi „Volkswagen“ markės automobilius. Visgi yra ir tokių, kurie įsigyja išskirtinius automobilių modelius, už kuriuos nepagaili ir 345 tūkst. eurų. 2019 m. pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius siekė beveik 237 tūkst.

Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, kuo medikui galėtų užkliūti lakuoti paciento nagai, tatuiruotė ar neįprastoje vietoje esantis auskaras? Pasirodo, nenatūralios ant odos paviršiaus esančios medžiagos gali trukdyti medikams pritaikyti geriausia stebėsenos metodą, kaip reikiant įvertinti paciento būklę tiek operacijos metu, tiek po jos.    Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovo prof.

Propaganda ir troliai tarpsta interneto platybėse ir, regis, yra nebaudžiami. Lietuvos okupacijos neigimas, politikų šmeižtas, melagingos reakcijos į kiekvieną jautresnį politinį įvykį, sovietinės praeities garbinimas ir viltis, kad atsikurs TSRS 2. Tai – ne fantazija, bet „Facebook“ platybėse kasdien platinama informacija, kurią mielai kuria ir dalijasi Lietuvos piliečiai, net ir kandidatavę į Seimą.

Šilta žiema jau spėjo pateikti ne vieną siurprizą – viduržiemy pražydo pavasariniai augalai, iš medžių varvinama sula, pastebėti jau grįžę paukščiai. Vis dėlto tokie pavasario ženklai kaip reikiant kelia nerimo epidemiologams – erkės taip ir neužmigo, taigi pailgėjęs jų aktyvumo sezonas atveria duris ir didesnei užsikrėtimo galimybei. Nuotraukomis su ant delno lipančia erke sausio mėnesį jau spėjo pasidalinti ir internautai.

TV3 televizija jau 16 metų žiūrimiausia Lietuvoje, naujienų portalas tv3.lt įsitvirtino populiariausių portalų trejetuke, o visa TV3 grupė išgyveno visišką įvaizdžio transformaciją. Tačiau šie metai žada dar daugiau naujovių bei iššūkių, sako TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė.

Kiekvienam vairuojančiam ir transporto priemonę turinčiam žmogui tenka mokėti už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Gyventojai pastebi, kad draudimo įmokos kiekvienais metais didėja. Manoma, kad viena iš priežasčių galėtų būti didėjantis eismo įvykių skaičius Lietuvos keliuose, tačiau specialistai pabrėžia – tai nėra vienintelis veiksnys. Pensininkas Juozas kiekvienų metų sausį perka metinį privalomąjį transporto priemonių draudimą.

Politikai, pareigūnai ir tarnautojai privalo viešai deklaruoti privačius interesus. Tačiau nuo metų pradžios įsigaliojo naujas įstatymas, kuris jiems leidžia skelbti gerokai mažiau informacijos nei iki šiol. Tuo ir pasinaudojo prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis atnaujinę savo deklaracijas taip, kad anksčiau viešai skelbta informacija apie sandorius dingo.

Užkrečiamųjų ligų specialistai stebi nerimą keliančią situaciją – vien per pirmąjį šių metų mėnesį sergančiųjų kokliušu registruota beveik tiek pat, kiek iš viso per praėjusius metus. Gydytojai primena, kad patiems mažiausiems ši liga gali net būti mirtina, tačiau norint to išvengti vakcinuoti būtina ne tik vaikus. Suaugusiesiems kas dešimt metų taip pat rekomenduojama pasiskiepyti pakartotinai.

Nors dėl tobulėjančių technologijų ir inovatyvių vaistų vėžys seniai nebėra mirties nuosprendis, gydytojai onkologai sako esantys lyg surištomis rankomis. Skamba ironiškai, bet onkologinės ligos diagnozę išgirdusiam pacientui neretai tenka siūlyti „palaukti“, mat moderniausias gydymas šalyje nėra prieinamas dėl per menko finansavimo. 50 žmonių Lietuvoje kasdien sužino, kad susirgo vėžiu, taigi – 18 tūkst. kasmet. Iš viso onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst.

Premjeras Saulius Skvernelis atsidūrė kryžkelėje – penktadienį pasitraukdamas iš savo pareigų frakcijoje ir Seimo kultūros komitete politinį fakelą jam pasiūlė Ramūnas Karbauskis. Pasak valstiečių lyderio, būtent S. Skvernelis turėtų vesti valstiečius į kitus rinkimus. Bet premjeras nėra toks tikras, ar nori ir gali būti valstiečių lyderiu, apskritai, ar nori likti politikoje.  Tai, kad jis nežino, kokia bus jo politinė ateitis, S. Skvernelis yra jau ne kartą sakęs.

Už dantų gydytojo kabineto tirtantys žmonės ir naujagimius tik per ligoninės langą galintys pamatyti tėvai, buvo sovietinės medicinos kasdienybė. Tai, kaip ir vienodomis dryžuotomis pižamomis papuošti bei ligoninėse uždaryti pacientai, anuomet nieko nestebino. Tokios buvo taisyklės, sąlygos ir galimybės.

Žiema be sniego neatbaido entuziastų susiburti maudynėms šaltame vandenyje. Nors tradiciškai sveikuoliai „ruoniai“ pasiturkšti Baltijos jūroje kviečia vasario mėnesį, jau ir šiemet nestinga socialiniuose tinkluose besidalinančių šalto vandens iššūkį įgyvendinusių asmenų. Tačiau gydytojai įspėja – sveikatos paieškos šaltame vandenyje gali baigtis ir ligos patale. Paprašytas įvertinti tokių žiemos maudynių teigiamą naudą sveikatai šeimos gydytojas Valerijus Morozovas buvo kategoriškas.

Nors filmus dažnai įvardijame kaip gerą laiko praleidimo būdą ir pramogą, kai kurie šios meno šakos atstovų atneša ne džiaugsmo, o liūdesio ašaras. Iki širdies gelmių kartais gniuždantys filmai ypač patinka tiems žiūrovams, kurie profilaktiškai nori prasivalyti savo ašarų latakus. Kiekvieną savaitę #KINOGURU jums pristato geriausių, įdomiausių, keisčiausių ir pačių –iausių filmų topus. Šį kartą – geriausi filmai, kurie jus pravirkdys. 10. „Sofijos pasirinkimas“ (angl.

Ne visos užtikrinamos būtinos paslaugos ir tyrimai, aplaidus insulto gydymas, dirbantys nekvalifikuoti specialistai – tai tik dalis spragų, į kurias šią savaitę bedė pirštu Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba), atlikusi keliolikos rajoninių ligoninių patikrinimus. Savo ruožtu patys šių įstaigų vadovai neieškojo žodžio kišenėje ir rėžė tiesiai šviesiai: gyvename nebe akmens amžiuje, tad laikas keisti ir reikalavimus.

Pačiame gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų sezono įkarštyje – netikėtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas. Pasirodo, nuo šiol pagrindinė šalies užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę organizuojanti ir vykdanti institucija – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras – nebegali teikti komentarų žiniasklaidai nei gripo, nei koronaviruso klausimais.

Vyriausybės ir jai pavaldžių ministerijų darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas reguliuoja tie patys įstatymai. Tačiau panašu, kad metų pabaigoje vieniems tarnautojams buvo išmokėtas tryliktas atlyginimas, o kiti papildomai negavo nė cento. Praėjusio gruodžio pradžioje naujienų portalas tv3.lt paklausė visų ministerijų, ar jose darbuotojams planuojama išmokėti šventines premijas. Į šį klausimą tuomet gavome gana aptakius atsakymus – niekas konkrečių sumų neatskleidė.

Darbo partija kaip feniksas kyla iš pelenų. Bent tokią nuomonę galima susidaryti peržvelgus visuomenės nuomonės apklausas, kur ši partija patenka į ketvertuką tų, už kurias žmonės pasiryžę balsuoti. Tiesa, taip buvo ne visada. Prieš beveik ketverius metus Darbo partija rinkimuose neperkopė 5 proc. barjero ir rymodama prie suskilusios geldos liko laukti geresnių laikų.

Vis labiau įsibėgėjant gripo ir peršalimo ligų sezonui gydytojai įspėja, kad budriems išlikti ir pasirūpinti sveikata vertėtų ne tik ligos metu, bet ir jai jau atsitraukus. Itin pavojinga gripo komplikacija – širdies raumens uždegimas – net kelios savaitės po ligos gali pakirsti ir, atrodytų, visai sveiką žmogų. VUL Santaros klinikų Kardiologijos skubios pagalbos poskyrio gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio aiškinimu, širdžiai labiausiai kenkia gripas ir kitos virusinės infekcijos.

Kylant panikai dėl koronaviruso grėsmės Kinijoje, Lietuva imasi papildomų atsargos priemonių. Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Jie konsultuoja po Kiniją keliavusius žmones, iš viso tokių žmonių jau yra 11. Per kelias dienas jau patikrinta 114 orlaivių ir jų keleivių. Pasiskiepyję nuo gripo, keliavę į Kiniją, bet susirgę liga, panašia į gripą, turėtų suskubti pas medikus.

Lietuviai jau ne vienerius metus linksniuojami kaip vieni aktyviausių benzodiazepinų, t. y. raminamųjų vaistų, vartotojų Europoje. Psichiatrai ir toksikologai nenustoja vieningai kartoti – tautiečių priklausomybė nuo šių vaistų tampa vis opesne problema. Ir nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pagaliau žada pokyčius skiriant šiuos vaistus, metodikų šiai problemai spręsti kūrėjų teigimu, įtvirtinti dabartiniai siūlomi pakeitimai tik padarytų didelę žalą pacientams.

Pirmieji nepriklausomybės metai kaimo žmonėms buvo audringi ir kupini nežinios. Griuvo viskas, prie ko jie buvo pratę: kolūkiai, santvarka, nyko santaupos, o dažnam ir tikėjimas teisingumu. Kolūkių griūtis, pasak amžininkų ir istorikų, buvo skubi ir mažai apgalvota, didelė dalis žmonių liko prie suskilusios geldos, o praturtėjo tik saujelė.

Socialiniame tinkle plintantis įrašas apie netikėtai planuoto donoro nesulaukusią moterį išjudino diskusiją – ko verta donoro kortelė, jei artimųjų valia yra viršesnė? Laukusi galimybės gauti donoro inkstą vilnietė Brigita prieš kelias dienas pasiguodė likusi it musę kandusi.   Į Kauno transplantacijos centrą moteris atvyko su didele viltimi. Ji, kaip ir dar keturi kiti žmonės, tikėjosi sulaukti transplantacijos.

Nepyk, mama, kad užaugau gangsteriu... Nors nė vienas filmo apie mafiją herojus taip ir neištaria šių žodžių, dalis iš jų gailisi dėl pasirinkto gyvenimo už įstatymo ribų. Kita dalis kaip tik mėgaujasi nusikalstamo gyvenimo teikiamų malonumų kokteiliu, kuriame maišosi aistra, kerštas, kraujas ir rūkstantys pistoletų vamzdžiai. Kiekvieną savaitę #KINOGURU jums pristato geriausių, įdomiausių, keisčiausių ir pačių –iausių filmų topus. Šį kartą – geriausi filmai apie mafiją.

Ne paslaptis, kad nemažai moterų, patikėjusios pažadais, kad svetur siūlomas darbas užtikrins sotesnį duonos kąsnį, išvyksta į užsienį savo noru, o rožiniai kerai išsisklaido tik paaiškėjus, koks darbas jų laukia. Yra ir tokių, kurias prekeiviai žmonėmis išveža prievarta.  Pavojus tapti beteisiais vergais užsieniečių ūkiuose ar statybvietėse tyko ir geresnio darbo ieškančių vyrų, o į prekiautojų žmonėmis pinkles patekę nepilnamečiai svečiose šalyse verčiami vogti iš parduotuvių.

Kol kas buksuojant planui sumažinti eiles gydymo įstaigose pacientų organizacijų atstovai atkreipia dėmesį į dar vieną problemą. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovės Vidos Augustinienės teigimu, greičiau patekti pas gydytojus specialistus trukdo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) politika, kuri, jos teigimu, skatina šeimos gydytojus išrašyti mažiau vaistų ir siuntimų.

Iš Kinijos plintantis paslaptingu vadinamas, kvėpavimo takus pažeidžiantis virusas vis labiau sėja paniką. Skaičiuojant pirmąsias mirtis mokslininkai įtaria, kad užsikrėtusiųjų gali būti tūkstančiai. Epidemijai toliau nenumaldomai plintant, infektologai įspėja, kad toks pacientas bet kada gali pakliūti ir į Lietuvą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tvirtina, kad visiems galimiems scenarijams yra pasiruošta. Trečiadienį viruso epicentras – Uhano miestas su 9 mln.

Lietuvai ir Europos Sąjungai ruošiantis šiemet uždrausti mėtinio skonio ir kvapo tabako gaminius, tabako gamintojai ir muitinės pareigūnai prognozuoja, kad atsivėrusią tokių gaminių skylę rinkoje užpildys kontrabanda iš Baltarusijos. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nuo 2020 m. gegužės 20-osios įsigalioja draudimas prekiauti mėtinėmis cigaretėmis. Šiuo metu plonosios cigaretės ir mentolio skonio ir kvapo cigaretės sudaro apie 20 proc. tabako gaminių rinkos.

Prezidentas Gitanas Nausėda nutarė išvengti kelionės į pasaulio Holokausto forumą Izraelyje. Vietoje to šalies vadovas keliauja į Aušvicą, kur taip pat bus pagerbtos Holokausto aukos. Manoma, kad tokį sprendimą prezidentas su komanda priėmė supratę, kad forume daug dėmesio ir erdvės gaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o Lenkijos atstovai negalės tarti nė žodžio. Nepanorę likti tik statistais Lenkijos ir Lietuvos vadovai nutarė aplenkti Izraelį.

Chirurgo raginimas 19-metei savanorei išsioperuoti krūtinę, kad ši netrukdytų karinėje tarnyboje, nustebino ne tik merginą ir jos šeimą, bet ir karių sveikatą nuolat tikrinančius specialistus. Jų manymu, kad ir kokio dydžio krūtinę turėtų mergina, tarnyboje ji trukdyti negalėtų, o chirurgas negali liepti atlikti operacijos, tik rekomenduoti, jei yra tikras pavojus sveikatai.

Interneto ir medijų rinka susiduria su iššūkiu, kai tenka konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir, pavyzdžiui, su žymiais maisto prekių ženklais dėl vartotojų dėmesio, sako naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekspertas. Ir nors daugelis interneto gigantų eina mokamo turinio keliu, lietuvių požiūris į tai išsiskiria – ekonominį pakilimą išgyvenantys tautiečiai vis dosniau remia internetinio turinio kūrėjus, tačiau atėjus finansinei krizei, būtent šie pinigai keliautų į kiaulę taupyklę.

Premjeras ir prezidento patarėjas susikibo dėl „lenkų klausimo“. Premjeras apkaltino šalies vadovą netiesiogiai diskriminuojant lenkus, kai yra kritikuojamas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir jo pavaldiniai, o prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius atkirto, kad taip premjeras sprendžia savo politines problemas. Politikos apžvalgininkai vieningi, šis apsižodžiavimas neturi nieko bendro su tautine diskriminacija, bet daug bendro su Prezidentūros ir Vyriausybės priešprieša.

Iranas nedingsta iš pirmųjų laikraščių puslapių: nužudytas generolas, atakuotos JAV ir NATO bazės Irake, o vėliau – numuštas civilinis lėktuvas. Įvykių tikrai netrūkta, o šalies žmonės plūsta į gatves pareikšti pagarbą ir patriotizmą ir pasipiktinti dėl numušto lėktuvo. Iranas, pasak Vilnius universiteto dėstytojos, Irano tyrinėtojos Ievos Koreivaitės, nevienalytė šalis, kurioje pilna visokių nuomonių, elgesio ir politinių srovių.

Nors įstatymui dėl eilių mažinimo gydymo įstaigose lygiai metai, pacientų realybė vis dar yra karti. Didžiulės eilės pas specialistus, per kelias minutes „išgaruojantys“ talonėliai, įvairūs nesusipratimai dėl „pasenusio“ siuntimo ir kitos nemalonios situacijos priverčia kaip reikiant apsišarvuoti kantrybe.

Nuo visiško bado iki kolūkių milijonierių, kelias į „kolūkietišką rojų“ Lietuvoje nebuvo lengvas, nebuvo jis ir trumpas. Kolūkių nebėra jau tris dešimtmečius, bet keršto šauksmas tiems, kurie juos neva sugriovė – netyla. Tiesa, statėsi kolūkiai sunkiai, žmonės būti jų dalimi nenorėjo ir neretai juose jautėsi kaip baudžiauninkai, kurių ponas – kolūkio pirmininkas ne tik nurodinėjo, bet ir kišosi į asmeninį gyvenimą.