REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dabartiniai kasdieniai užsikrėtimų COVID-19 skaičiai pranoko pernykščius šimtais kartų, o lovos ligoninėse pildosi taip pat sparčiai. Ar tai reiškia, kad, kaip ir pernai rudenį, šiemet vėl išvysime visuotinį karantiną? Ekspertai nebemato karantino prasmės ir vietoj to siūlo imtis dar griežtesnių priemonių prieš nevakcinuotus gyventojus.

Dabartiniai kasdieniai užsikrėtimų COVID-19 skaičiai pranoko pernykščius šimtais kartų, o lovos ligoninėse pildosi taip pat sparčiai. Ar tai reiškia, kad, kaip ir pernai rudenį, šiemet vėl išvysime visuotinį karantiną? Ekspertai nebemato karantino prasmės ir vietoj to siūlo imtis dar griežtesnių priemonių prieš nevakcinuotus gyventojus.

REKLAMA

Atvejų skaičius jau pranoko pernykštį

Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvoje pranešta apie 1211 naujus COVID-19 atvejus, 7 parų vidurkis – 1019 atvejų. Palyginimui, 2020 m. rugsėjo 17 dieną Lietuvoje pranešta apie 62 naujus užsikrėtimus, savaitės vidurkis – 44 atvejai.

Karantinas Lietuvoje pernai įvestas lapkričio 7 dieną, kuomet užfiksuota 1940 naujų COVID-19 atvejų, o savaitės vidurkis siekė 1121 atvejus. O sprendimą įvesti karantiną Vyriausybė pernai priėmė vos keliomis dienomis anksčiau – lapkričio 4-ąją, kuomet pranešta apie 653 naujus susirgimus, o savaitės vidurkis siekė 848 atvejus.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, priimti sprendimą įvesti karantiną svarbus ne tik sergamumo rodiklis, bet ir lovų užimtumas ligoninėse. 

Štai 2020 m. lapkričio 8 dieną, praėjus dienai po karantino įvedimo, pranešta, kad Lietuvos ligoninėse nuo COVID-19 gydoma 818 žmonių, 74 iš jų – reanimacijoje. Tuo metu 408 pacientai buvo su deguonies kaukėmis, o 44 taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija.

REKLAMA

2021 m. rugsėjo 20 d. pranešama apie 982 užimtas COVID-19 gydymui skirtas lovas iš 1301. 66 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 821 žmogui.

Svarbūs rodikliai – ne tik sergamumas ir užimtos lovos

Vienas iš Vyriausybei dėl COVID-19 valdymo patariančių nepriklausomų ekspertų, Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras pamena, kad pernai ekspertams sprendžiant dėl karantino buvo svarbūs ne tik susirgimų skaičius ar ligoninių lovų užimtumas.

„Praeitais metais tokiu laiku dar nebuvo vakcinos ir kilo grėsmė, kad išvis gali būti nevaldoma situacija. Manau, kad vienas iš tokių kriterijų buvo. O dabar yra daugelis vakcinuotų ir jeigu suserga, tai serga labai lengvomis formomis, ir ta grėsmė yra tikrai mažesnė“, – tv3.lt pasakojo K. Štaras.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, jo teigimu, pernai augant susirgimų skaičiui masiškai sirgo ir medicininis personalas, todėl kilo grėsmė, kad nebus, kam rūpintis pacientais.

„Pasižiūrėjus kad ir sveikatos sektoriaus darbuotojų, kiek tuo metu sirgo ir kiek dabar, tai nepalyginami faktai. Jeigu aš imčiau pas save pasižiūrėti poliklinikoje, kadangi pas mus beveik 100 proc. vakcinuoti yra darbuotojai, tai sergamumas yra tik pavieniai atvejai, o tada apie 15 proc. sirgo darbuotojų arba turėjo izoliuotis. Tai neturėjome ketvirčio visų kategorijų darbuotojų“, – pažymėjo Centro poliklinikos vadovas.

Ir prezidentūrai, ir Vyriausybei COVID-19 klausimais patarinėjęs duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad priimant sprendimus dėl karantino svarbūs visi rodikliai – ir kasdienis sergamumas, ir lovų užimtumas, ir teigiamų tyrimų skaičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau lygindamas pernykštę ir šiųmetę situaciją, mokslininkas teigia, kad, nepaisant šiemet reikšmingai išaugusių sergamumo skaičių, esminiai skirtumai – vakcinacija ir naujos viruso atmainos.

„Taip, didžiulis yra skirtumas, palyginus su praėjusiais metais, ir situacija yra atitinkamai grėsmingesnė praeitais metais. Skirtumas esminis yra vakcinacija. Kas pakeitė viską, tai yra delta virusas, jis ženkliai labiau užkrečiamas, mes turime ženkliai mažesnę populiaciją, kuri gali sirgti – nevakcinuoti, nes jų dauguma ir serga.

Bet, kadangi virusas yra tokio paplitimo, galimybių užsikrėsti yra ženkliai daugiau. Tai tas situacijos blogumas yra didelis, bet mes siekiame pereiti iš nevakcinuotų epidemijos į vakcinuotų epidemiją, kur skirtumas tarp atvejų ir hospitalizacijos bei mirčių yra ženkliai skirtingas“, – tv3.lt sakė V. Zemlys-Balevičius.

REKLAMA

Karantino galimybe nebetiki

Vyriausybei patariantys sveikatos ekspertai pirmadienį buriasi į posėdį aptarti tolimesnių COVID-19 valdymo priemonių. Vienas siūlymų – eiti švelnesniu keliu ir imtis atlaisvinti kai kurias pandemijos priemones. Pats K. Štaras nemano, kad Lietuva artimiausiu metu grįš prie karantino.

„Nemanau. Kaip gydytojas ir žiūriu, stebiu – pacientų, kurie pas mus gydosi ir gauna tiek būtinąją ambulatorinę pagalbą, tiek planines paslaugas, mes jų tikrai nemažiname. Tikrai nenorime, kad būtų tų užleistų atvejų. 

Stacionarinės [paslaugos], aišku, stoja. Nes praktiškai tų lovų yra tiek, kiek yra. Neatliksi operacijų, kur gali baigtis komplikacijomis“, – pridūrė K. Štaras.

REKLAMA

Tiesa, net ir be karantino gydymo įstaigoms tenka imtis papildomų saugumo priemonių.

„Saugumas yra pirmoje vietoje. Turime tuos izoliacinius, karščiavimo kabinetus ir stengiamės nukreipti tuos pacientus, jeigu, pavyzdžiui, karščiuoja ir buvo kontaktas, mes priimame po darbo valandų, kad nesimaišytų su sveikais, tačiau jiems pagalba yra teikiama“, – sakė K. Štaras.

Siūlo griežtesnes priemones neskiepytiems

Prasmės įvesti visuotinį karantiną, kurį Lietuva išgyveno jau dukart, nebemato ir V. Zemlys-Balevičius. Jo teigimu, protingiausia būtų imtis priemonių prieš nesiskiepijusius gyventojus.

„Dabar tokio masto karantino kaip praeitais metais, jis neturi prasmės. Nes tada mes turėjome mažinti kontaktus visai populiacijai, nes visa populiacija turėjo vienodą riziką susirgti. Dabar mes pasidalinę į dvi dalis – skiepytus ir neskiepytus“, – sakė duomenų mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabartines Vyriausybės priemones apriboti dalį paslaugų gyventojams be galimybių pasų V. Zemlys-Balevičius vadina dar pakankamai švelniu neskiepytų žmonių karantinu.

„Būtų gerai, kad mes nekartotume tos pačios klaidos, kuri buvo daroma praeitais metais, kai buvo figos lapelio dėliojimas su tais karantinais ir ta situacija blogėjo. Dabar mes turėtume pažiūrėti į kitas šalis, kurios išmoko tas pamokas, ir taikyti griežtesnes priemones nevakcinuotiems.

Mes dabar esame tam tikri įkaitai būtent nevakcinuotų žmonių, nes dėl jų nenoro skiepytis mes turime epidemiją, užkištas ligonines“, – akcentavo V. Zemlys-Balevičius.

Naudingomis priemonėmis mažinti gyventojų kontaktus mokslininkas įvardijo apsaugines veido kaukes, galimybių pasą, be to, jo manymu, vis dar rizikinga grįžti į biurus dirbti kontaktiniu būdu.

REKLAMA

Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nors galėjome tikėtis išaugusių užsikrėtimų koronavirusu ir mirčių nuo ligos skaičių, jie vis tiek kelia nerimą, nes po jų seka ligoninių užpildymas. 

Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad ligoninėms vėl tekus didesnį dėmesį skirti koronaviruso gydymui, nukentės kitų paslaugų teikimas. I. Šimonytė tikino, kad neatmeta galimybės, kad ateityje gali būti įvesti nauji ribojimai, bet pripažįsta, kad norėtų to išvengti.

Keistas pasiūlymas, kai vakcinuotieji su teigiamu testu laisvai ir be kaukių platina virusą ir tai tampa norma.
Kas sutramdys tokius išsigimėlius- pseudo mokslininkus?
Su tokiais ekspertais jau 20 kartu daugiau serga nei praejusiais metais, nes vakcinos nepadeda
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų