Neeilinis tyrimas Lietuvoje: atskleidė, kiek laiko COVID-19 persirgus dar pirmos bangos metu išlieka apsauga

Pernai balandį, kai Lietuva susidūrė su pirmąja COVID-19 banga, Nemenčinė buvo pirma vietovė šalyje, kurią dėl koronaviruso situacijos teko izoliuoti. Ši situacija leido ištirti persirgusius gyventojus – kiek jų ir kuriam laikui įgijo antikūnų, t. y. kokią turėjo apsaugą nuo naujo užsikrėtimo. 

Apie tai plačiau portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė. 

Siekiant išsiaiškinti, kiek ilgai po persirgtos koronavirusinės infekcijos išlieka antikūnai, buvo tirta grupė žmonių – vienos Nemenčinės įmonės, kur buvo fiksuotas vienas pirmųjų koronaviruso protrūkių Lietuvoje, darbuotojai. 

„Tuo metu ne tik įmonė buvo uždaryta, bet net ir visa Nemenčinė, stokota patirties, kaip reikėtų tvarkytis su viruso plitimu. Buvo atliktas visų įmonės darbuotojų tyrimas PGR metodu, nustatant, kurie yra užsikrėtę, kurie – ne. 

Šio protrūkio metu apie trečdalis įmonės, kur dirba 300 žmonių, darbuotojų buvo infekuoti. Taigi, mes tiksliai žinome tų žmonių užsikrėtimo datą. Beje, ir viso miestelio gyventojams tada buvo atlikti PGR tyrimai, siekiant išaiškinti, kiek plačiai virusas išplito“, – pasakojo imunologė. 

Tyrimai atlikti 3 kartus

Atskleisdama kai kurias tyrimo detales A. Žvirblienė nurodė, kad buvo tirti darbingo amžiaus žmonės, kurių amžiaus vidurkis buvo virš 40 metų. Dėl įmonės veiklos specifikos dauguma tiriamųjų buvo moterys.

Tyrimas atliktas kelis kartus – praėjus 2, 6 ir beveik 13 mėnesių po protrūkio: buvo matuota, kiek žmonių turi antikūnų ir kiek ilgai jie išlieka. 

„Kai darėme tyrimą po 2 mėnesių, mums svarbiausia buvo žinoti, ar prasirgę besimptome ligos forma taip pat turi antikūnų, kaip ir tie, kurie sirgo simptomine forma, gulėjo ligoninėje. Kitaip sakant, stebėta, ar antikūnų buvimas koreliuoja su ligos sunkumu.

Po 6 mėnesių mums jau buvo įdomu, ar antikūnai apskritai išlieka ir kiek žmonių dar jų tebeturi. Po 12  mėnesių tą aiškintis buvo dar įdomiau – nes duomenų apie tokį ilgesnį stebėjimo laikotarpį nėra daug net ir mokslinėje literatūroje. Kas dar svarbiau – pradėjus masinę vakcinaciją darosi sudėtinga surinkti grupes, kad žmonės būtų prasirgę gerokai anksčiau ir dar nepasiskiepiję“, – kalbėjo profesorė.

Ji nurodė, kad atliekant tyrimus atėjusių žmonių skaičius kiek skyrėsi – pirmą kartą jų buvo 50, po 6 mėn. – 100, po 12 mėn. – irgi apie 100. 

„Bet tų žmonių, kuriuos mes galėjome stebėti nuo pat pradžių, buvo apie 50“, – sakė mokslininkė.

Pašnekovė priminė, kad tyrimas buvo savanoriškas, žmonės pasirašė sutikimo formą, tyrimui buvo gautas bioetikos leidimas.

REKLAMA

„Tad kiek jų ateina, tiek, negalime kažkaip priversti, kad visi, persirgę per pirmą bangą, ateitų tyrimui. Juo labiau dalis tų, kuriuos mes stebėjome, po 12 mėnesių jau buvo pasiskiepiję, todėl dar sumažėjo tiriamųjų“, – pridūrė A. Žvirblienė. 

Antikūnų liko ir po persirgimo praėjus daugiau nei metams

Kaip komentuodama tyrimo rezultatus pažymėjo imunologė, jie yra gana džiuginantys. 

„Pirmiausia, ką pamatėme, kad ir besimptome infekcija persirgę žmonės turi antikūnų – iš viso 92 proc. asmenų po dviejų mėnesių jau turėjo susidariusių antikūnų ir visi tie, kurie atėjo ir po 6 mėnesių, jų taip pat tebeturėjo. 

Ir tas antikūnų išlikimas nepriklausė nuo to, ar žmonės sirgo sunkiai, ar be simptomų. Taip pat ir praėjus metams po persirgimo dauguma asmenų dar tebeturėjo antikūnų, tik tas procentas buvo kiek mažesnis – virš 80 proc. tiriamųjų“, – pažymėjo pašnekovė.

Pastebėjo „buitinės imunizacijos“ atvejų

Anot profesorės, tyrimai leido patvirtinti ir tai, kad veikia „buitinė imunizacija“.

„Iš tirtų 46 persirgusių asmenų daugumai antikūnų lygis sumažėjo, bet, kas pastebima ir kitose mokslinėse publikacijose, tas mažėjimas labiausiai vyksta pirmais mėnesiais, o vėlesniu laikotarpiu nėra toks ryškus. 

Tą patvirtino ir mūsų tyrimas. Ir įdomu tai, kad tarp tų 46 asmenų pastebėjome kelis atvejus, kada antikūnų kiekis net pakilo. Tikėtina, kad tai rodo vadinamąją buitinę imunizaciją, kas reiškia, kad žmogus savo aplinkoje buvo pakartotinai susidūręs su virusu, bet nesusirgo, o naujai pastimuliavo imuninę sistemą“, – tyrimo rezultatus aiškino mokslininkė. 

Persirgimas apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo 

Anot jos, kas dar įdomu, kad tarp tų žmonių, kurie buvo persirgę pirmos bangos metu, buvo užfiksuotas tik vienas reinfekcijos atvejis. Tačiau ir jis buvo besimptomis, asmuo nieko neužkrėtė šeimoje.

„Ir tą reinfekcijos atvejį pavyko nustatyti tik atliekant profilaktinius periodinius tyrimus įmonėje. Beje, šis žmogus pirmos bangos metu buvo sunkiai sirgęs, gulėjo ligoninėje, užkrėtė kitus. O antrą kartą užsikrėtė gruodžio mėnesio bangos metu, bet jokie simptomai nepasireiškė. Tai vėlgi yra patvirtinimas, kad persirgimas puikiai apsaugo nuo ligos“, – džiaugėsi A. Žvirblienė.

REKLAMA

Tuo metu 2020 m. žiemą, antrosios bangos metu, kai buvo didelis viruso plitimas šalyje, įmonėje vėl kilus COVID-19 protrūkiui susirgo tik tie, kurie nesirgo pirmos bangos metu. 

„Lyginant mūsų duomenis su daug platesnėmis studijomis, kurios buvo paskelbtos iš kitų šalių, jos tik patvirtina, kad po persirgimo reinfekcijos tikimybė yra labai nedidelė.“

„Lyginant mūsų duomenis su daug platesnėmis studijomis, kurios buvo paskelbtos iš kitų šalių, jos tik patvirtina, kad po persirgimo reinfekcijos tikimybė yra labai nedidelė. Todėl ir teisingas yra sprendimas Lietuvoje, kad neskubama skiepyti persirgusių ir tai daroma tik viena doze. Nes, kaip rodo kitų šalių patirtis, ta viena dozė labai gerai sustiprina imunitetą po persirgimo“, – pabrėžė profesorė.

Ji priminė, kad „prioritetai“, kada susiformuoja geriausia apsauga nuo koronaviruso, išsidėstytų taip: persirgimas plius viena vakcinos dozė yra pati stipriausia apsauga, tada vien tik persirgimas, o tada jau pasiskiepijimas dviem vakcinos dozėmis. 

„Aišku, visiškai neapsaugoti yra nepersirgę ir nevakcinuoti. Tačiau bet kuriuo atveju vakcinacija yra žymiai saugesnis apsaugos būdas, nei persirgimas. Todėl paskelbti moksliniai duomenys apie persirgusių asmenų atsparumą infekcijai neturėtų nuskambėti kaip skatinimas specialiai užsikrėsti užuot pasiskiepijus – tai būtų labai rizikinga“, – akcentavo A. Žvirblienė.  

Turint antikūnų neskubėti skiepytis?

Paklausta, ar tokiems (antikūnų turintiems) žmonėms galima neskubėti skiepytis, pašnekovė pažymėjo, kad  to specialiai tikrai nerekomenduoja.

„Tikrai neatkalbinėjame nuo skiepijimo. Bet tarp tų persirgusių žmonių yra nemažai tokių, kurie patys nelabai pripažįsta vakcinacijos, tai galima tik pasidžiaugti, kad jie vis tiek kol kas turi apsaugą. Kiek ilgai ją turės, be abejo, dar nėra aišku. Dalis persirgusiųjų gi pasiskiepijo ir tai yra puiku, jie gali jaustis saugūs“, – sakė imunologė. 

Pasiteiravus, ar tam tikra „pilkąja zona“ tiriant tik antikūnus nelieka kita imuninio atsako dalis – atminties ląstelės, kurios reaguoja į infekcijos sukėlėjus ir tuomet organizme pagamina antikūnus, mokslininkė teigė, kad tai būtų labai įdomu ištirti, tik tyrimai būtų sudėtingesni ir brangesni. 

REKLAMA

„Imuninės atminties ląsteles būtų galima pamatuoti mūsų mokslinėje laboratorijoje, bet kol kas serologinį tyrimą atliekame imdami kapiliarinį kraują iš piršto, kas yra paprasčiausia. Naudojame tiek greituosius testus, kai žmonės iškart gauna atsakymą, tiek kiekybinį antikūnų testą, kuris yra sukurtas vienos įmonės Lietuvoje, yra akredituotas, pasižymi puikiu jautrumu ir tikslumu. 

Jei norėtume tirti imuninės atminties ląsteles, metodai būtų sudėtingesni, tam reikėtų ištirti kraujo ląsteles, tai būtų brangesnis tyrimas, reikėtų imti kraują iš venos. Svarstome, ar turėtume tam galimybę, ar žmonės sutiktų, tą dar reikėtų įvertinti“, – komentavo A. Žvirblienė.

Norėtų ištirti antikūnus ir po 1,5 m.

Imunologė pridūrė, kad dar norima patikrinti antikūnų kiekį ir praėjus 1,5 m., t. y. spalio mėnesį. Ji pažymėjo, kad tokie duomenys būtų itin įdomūs, nes kol kas jų mokslinėje literatūroje nėra daug. 

„Kuo dar įdomi stebimoji grupė – dauguma tyrimų, kurie publikuoti, dažniausiai yra atlikti sveikatos priežiūros įstaigose, nes medikus tirti yra lengviau. Tačiau poliklinikoje ar ligoninėje aplinkybės yra kitokios – užsikrėtimo rizika yra daug didesnė. 

O čia tirta privačioje įmonėje, tokių duomenų nėra daug paskelbta. Be to, po pirmojo infekcijos protrūkio įmonė įdiegė daug COVID-19 valdymo priemonių – srautų atskyrimą, kaukių, respiratorių naudojimą, akcentavo rankų higieną. Visa tai iki šiol yra taikoma, todėl protrūkius pavyksta lokalizuoti“, – pasakojo imunologė. 

Tyrimą atlikusi mokslininkų grupė rengiasi šiuos duomenis publikuoti tarptautiniame moksliniame žurnale, straipsnis jau rengiamas.  

DIENOS PJŪVIS. Danija atšaukia visus ribojimus: ar taip galėtų būti ir Lietuvoje? 


Rašyti komentarą...
A
2021-09-14 07:05:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Persirgau lengva forma 2021 m. sausio mėn., dar ir dabar turiu antikūnių tris kartus daugiau nuo normos. Po 4 mėnesių buvo didesnis antikūniųkiekis nei po 2. Per paskutinius 60 dienų sumažėjoo tik 0,5 procento. Praėjo 8 mėn., o antikūnių sočiai yra. Pažįstama po skiepų turi mažiau antikūnių nei aš. Nesu prieš skiepus, bet kol bus antikūnių tikrai nesiskiepysiu.
Atsakyti
-3

O
Ogo
2021-09-14 08:13:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pagaliau prabilo apie persirgusius. Aš persirgus prieš metus.Dariausi antikinis dėl GP. Kiekis išaugęs iki 250, o pavasarį buvo tik 15,4. Teigiamas testo rezultatas yra jau nuo 0,8. Tai kam žmogui reikia tų skiepų, jei turi puikią apsaugą.
Atsakyti
-4

P
Pasipiktinęs kvaila agitacija
2021-09-14 06:48:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
@O, šita motera P. S. Būtų įdomu šitos Ale mokslininkės paklausti, kokios galimos vakcinų ilgalaikės pasėkmės, nes spėju atsakytų - nėra duomenų kad tokios yra, kas lygiai taip pat kaip ir pasakyti nėra duomenų, kad tokių nėra. Ir kažin kaip garantuotų kad ilgalaikėje perspektyvoje nepaveiks vaisingumo, nesukels apsigimimų ar galų gale nepaskatins atsirasti vėžio, žinant kad tai išlenda ne per metus :)
Atsakyti
-8

SKAITYTI KOMENTARUS (26)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų