Koks laukia ruduo su COVID-19? Ekspertai neatmeta ir karantino visiems

Nuo rugsėjo 13 d. ruošiami ribojimai galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems žmonėms, tikimasi, padės valdyti pandemiją ir paskatins vakcinaciją. Tačiau jau dabar pasigirsta dvejonių, kiek tai veikia ir kokių dar priemonių reikėtų imtis. Be kita ko, neatmetama, kad blogėjant situacijai gali prireikti ir griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, karantino visiems. 

Kasdien pranešant apie nemažėjančius naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičius ir vis sparčiau užsipildančias COVID-19 lovas, nerimaujama, kokia situacija laukia rudeniui jau įsibėgėjus.

Nors paskatinti vakcinaciją siekiama įvedant „nepasiskiepijusių karantiną“, konstatuojama, kad jau dabar skiepijimosi tempai gerokai sulėtėjo. 

Siūlo pasitelkti „gerąją savivaldybių praktiką“

Apie tai, kad „mosavimas galimybių pasu kaip paskata skiepytis nebeveikia“, Seime šią savaitę kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Iš tikrųjų mes matėme, kaip pakankamai ryškiai buvo sulėtėjęs skiepijimosi greitis pirmąją vasaros pusę, po to ir mums pareiškus kritiką, ir iš esmės artėjant rudeniui, visiems suprantant, kad situacija gali komplikuotis ir pandemija įgis naujas formas, buvo susigriebta ir tikrai padaryta nemažai per antrąją vasaros pusę“, – žurnalistams šią savaitę sakė jis.

Pasak prezidento, nors tuomet pavyko pasiekti svarbų rodiklį – 70 proc. suaugusiųjų pasiskiepijo mažiausiai viena doze, – tempai vėl lėtėja. Todėl jis ragino pasitelkti gerąją savivaldybių patirtį, kai su žmonėmis bendraujama asmeniškai, su kiekviena šeima palaikant tiesioginį kontaktą.

„Tada būtų ir gerokai mažiau erzelio, ir būtų gerokai mažiau protestų, gerokai mažiau gąsdinimų, o rezultatas būtų geresnis“, – teigė G. Nausėda.

Vakcinacijos tempai sumažėjo tris kartus

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė konstatavo, kad skiepijimo apimtys pastaruoju metu gerokai sumažėjo.

„Deja, bet pastarąją savaitę tas noras skiepytis yra labai sumažėjęs. Jei prieš 3 savaites kasdien skiepydavosi apie 20 tūkst. asmenų, tai dabar skaičiai yra tris kartus sumažėję. Tai tikrai linksmai nenuteikia ir tuo pačiu sudaro sąlygas virusui toliau plisti“, – kalbėjo ji.

Anot NVSC gydytojos, Lietuvoje šiuo atžvilgiu lieka dvi problemos – delta atmaina, kuri yra paplitusi visuomenėje, ir per lėtas skiepijimasis.

„60 proc. norint suvaldyti delta viruso plitimą yra nepakankama“, – sakė D. Razmuvienė.

„Delta atmainos plitimas yra labai agresyvus, tačiau Lietuvoje vis dėlto dar nedaug pasiskiepijusių asmenų. 60 proc. norint suvaldyti delta viruso plitimą yra nepakankama. Dabar dažnai minima Danija, tai ten skiepijimo apimtys siekia 80–90 proc., todėl jie ir leido sau atsipalaiduoti, nebenaudoti vadinamųjų galimybių pasų. Lietuvoje dar yra 40 proc. imlios visuomenės, o žinant, kad delta atmainos užkrečiamumas yra žymiai didesnis, tai tie 40 proc. tikrai yra labai palanki terpė“, – kalbėjo ji.

REKLAMA

Tai, kad pandemijos rodikliai nedžiugina, patvirtino ir buvęs Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos (NEPT) narys, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslo vadovas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius.

„Pagal turimus duomenis, akivaizdu, reikėtų įjungti kažkokius papildomus mechanizmus [paskatinti skiepytis], nes vakcinacija krenta žemyn, o hospitalizacijos – aukštyn. Tai nėra gerai“, – sakė jis.

Atvejų augimo neišvengsime

Anot D. Razmuvienės, nepaisant įvedamų ribojimų, sergamumo mažėjimo tendenciją sunkiai galima įsivaizduoti.

„Na, nebent įvyktų stebuklas ir per savaitę pasiskiepytų 80 proc. žmonių. Situacija išties yra dinamiška ir nėra įkalta į akmenį. Aišku, norėtųsi, kad ji suktųsi į tą pozityvią pusę, mažėtų segamumas, nepersikrautų ligoninės, žmonės aktyviau skiepytųsi. 

Bet nemanau, kad šaltuoju metų laiku, kai plinta ir kiti kvėpavimo takus pažeidžiantys virusai, kurie jau dabar aktyvūs, [taip nutiks]. Jais susirgus ir taip nusilpsta imuninė sistema, tad ir kovidui „prilipti“ dar paprasčiau“, – komentavo gydytoja.

Anot jos, neišvengiama, kad bus susirgimų, protrūkių. Juo labiau žmonės, grįžę po atostogų į darbus, ugdymo įstaigas, gali būti inkubaciniame laikotarpyje ir „užnešti“ viruso.

„Reikėtų kalbėti, matyt, apie tikslines skiepijimosi skatinimo priemones, nes bendrosios yra grubios – karantinas, galimybių pasas“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.

„Ne paslaptis, kad ir su vėdinimu, ypač ugdymo įstaigose, nieko gero, ką jau kalbėti apie vaikų socialinį gyvenimą – jiems nepasakysi, ką ir kaip daryti. Be to, žinoma, kad žmonių susibūrimo vietose virusui plisti labai paprasta net ir tarp tų, kurie yra skiepyti. Jie gali irgi nešioti ir platinti virusą. Taip, trumpiau, išskirti mažesnį kiekį, bet galimybė išlieka. 

Taigi buvimas su asmens apsaugos priemonėmis uždaroje patalpoje, kur yra žmonių susibūrimas, apie ką kalba ir kitos šalys, tokios rekomendacijos tikrai išlieka. Galbūt tos asmens apsaugos priemonės ir bus perteklinės, bet tam tikrais atvejais gali apsaugoti žmogų nuo užsikrėtimo“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

REKLAMA

Ji pridūrė, kad vakcinuotas žmogus gali ir susirgti, būti hospitalizuotas, bet tai yra daug kartų mažesnė tikimybė, kad tai įvyks.

„O jei ir įvyks, tai ligos eiga bus nesudėtinga. Kitos specifinės priemonės nėra, kad skiepus galėtume kažkuo pakeisti“, – sakė epidemiologė.

Neatmetė ir karantino 

Paklaustas, ar realus scenarijus, kad situacijai nesiliaujant blogėti gali prireikti didesnio užsidarymo, NEPT narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas to neatmetė.

„Šiuo metu tikrai negalime atmesti to dalyko, kad gali reikėti kitų nefarmacinių priemonių ir galbūt reikės peržiūrėti tai, kas yra dabar. To negalima atmesti, bet, jei mes kalbame apie ekspertų tarybas prie premjerės ar prezidento, šiuo metu apie jokius karantino režimo įvedimus, pakeitimus tikrai nėra diskutuojama“, – sakė jis.

Anot M. Stankūno, tokių scenarijų atmesti ir ramiai jaustis neleidžia vis atsirandančios atmainos.

„Dabar kalbama ir apie Miu atmainą. Nors dar mokslinių patikimų duomenų apie ją nėra, bet moksle nieko atmesti negalima. Taip pat kaip ir negalima daryti skambių politinių apibendrinimų“, – pridūrė jis.

D. Razmuvienė, komentuodama didesnio karantino galimybę, taip pat teigė, kad teoriškai viskas yra realu. 

„Bet praktiškai, manau, jau yra patirties, kaip su tuo virusu elgtis, kaip su juo gyventi, kaip jį reikėtų kažkokiu būdu izoliuoti. Tad pirmiausia reikia ieškoti būdų skatinti vakcinuotis“, – sakė ji.

Pasigenda skatinimo skiepytis programų

V. Zemlio-Balevičiaus manymu, karantinas – tai visgi jau kraštutinė priemonė. 

„Jei bus karantinas, tai tada turi būti aiškiai pasakyta, dėl ko jis yra – dėl per mažo skiepijimosi. Nors vis sakoma, kad reikia didinti žmonių sąmoningumą, bet, matome, kad gąsdinimo politika veikia. Tai, matyt, susiję su Rytų Europos šalių požymiu, kad valstybe nėra pasitikima, bet kai ji įjungia prievartos mechanizmą, tai kaip ir ateina prisitaikymas.

REKLAMA

Jei kalbame apie karantino grėsmę, tai atsiranda kitas aspektas – vieni gali sakyti, tai gal pasiskiepykite, nes, tarkim, aš nenoriu karantine sėdėti. Bet čia vėl einame į visuomenės supriešinimą. O reikėtų kalbėti, matyt, apie tikslines priemones, nes bendrosios yra grubios – karantinas, galimybių pasas. Jos kaip kokia chemoterapija turi rezultatą, bet taip pat ir daugybę šalutinių poveikių. Bet to nedaryti negali“, – svarstė jis.

Pašnekovas pažymėjo, kad galimybių pasas – vienas iš skiepijimo skatinimų būdų, kitas dalykas – kitos aktyvesnės skiepijimo programos. 

„Kaip matome, didžiausia kovido rizika yra vyresnio amžiaus žmonėms, tai iš esmės galima galvoti, kam daryti verslo apribojimus, nes pigiau, pavyzdžiui, būtų po kokius 100 eurų prie pensijos pridėti. Idėja yra ta, kad tikrai galima rasti, žiūrint į komunikaciją, skatinimus, ką padaryti geriau. Juk yra savivaldybių, kur su tiksliniu darbu buvo pasiektas rezultatas. Reikia teisingai sudėlioti paskatas. Vakcinacija yra išėjimas ir pandemijos ir ją reikia visais būdais skatinti, kokie jie – tai jau galvos skausmas Sveikatos apsaugos ministerijai“, – kalbėjo duomenų analitikas.

„Blogas naratyvas, kad karantinas yra infekcijos kontrolės priemonė“

Anot užkrečiamųjų ligų specialisto prof. Sauliaus Čaplinsko, jei situacija dėl COVID-19 toliau drastiškai blogėtų, pirmiausia reikėtų konstatuoti, kad nebuvo viskas padaryta kalbantis su žmonėmis.

„Tai yra, kad nebuvo viskas padaryta jiems aiškinant, kodėl kiekvienas iš mūsų turėtume elgtis šiek tiek kitaip esant pandemijos sąlygoms. O jei kalbėtumėme apie kažkokius ribojimus, karantinus, tai kalba galėtų eiti tik apie lokalius lockdown‘us ir netgi ne, pavyzdžiui, visos mokyklos uždarymą, o, sakysim, gal tik tam tikros klasės, tam tikrą laiką  ėjimą mokytis distanciniu būdu ir panašiai“, – kalbėjo jis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. 

REKLAMA

Pašnekovo manymu, blogas išlieka naratyvas, kad karantinas tarsi yra infekcijos kontrolės priemonė. 

„Iš esmės tai yra problemų sprendimo atidėjimas tam, kad pasiruoštume kitas priemones. Iš pradžių totalus karantinas buvo reikalingas tam, kad susivoktume, kas tai per liga, kad būtų sukurtos vakcinos, jomis aprūpintos šalys. Dabar visa tai yra, tai jei matome, kad kažko trūksta, tų pačių kovidinių lovų, tai galbūt tai reikėjo laiku spręsti, galbūt tai nevėlu ir dabar. Taip pat reikia būti pasiruošus, kad vaikai taip pat gali sirgti kovidu, kalbant apie tas pačias pediatrines lovas“, – kalbėjo jis.

DIENOS PJŪVIS. Danija atšaukia visus ribojimus: ar taip galėtų būti ir Lietuvoje? 

Ministerija: pirmiausia įvertinkime, kaip veiks šie ribojimai

Sveikatos apsaugos ministerija, paklausta, ar turi kokį planą, jei, net ir įvedus naujus griežtus ribojimus neturintiesiems galimybių paso, situacija eitų blogyn, siūlė neskubinti laiko.

„Pirmiausiai turime pasižiūrėti, kokių rezultatų duos jau numatytos pandemijos valdymo priemonės“, – portalui tv3.lt atsakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta.

Kartu pasiteiravus, kokių dar būtų ketinama ieškoti kelių ypač skatinti vyresniųjų asmenų vakcinaciją, patarėja nurodė, kad taikoma ne viena priemonė.

„Tiek vakcinų priartinimas, tiek šeimos gydytojų skambučiai, tiek vakcinos prieinamumas. Taip pat nuolatos ieškoma ir kitų skatinimo priemonių, kurios būtų efektyvios“, – nurodė ji.

Primenama, kad 55–64 metų amžiaus grupėje vakcinacija siekia 75,1 proc., 65–69 m. – 78,6 proc. 70–74 m. – 78,6 proc., 75–79 m. – 75,1 proc., vyresnių nei 80 m. – 59,5 proc. Tuo metu 80+ metų amžiaus populiacijoje – tik 59,5 proc.


Rašyti komentarą...
H
Hugo
2021-09-10 07:31:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Man išvis pohui ant valdžios. Susikiškit tas vakcinas sau į ruda skylę
Atsakyti
0

A
Atsibodo
2021-09-10 08:21:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kiškit pinigus ne į vakcinų reklamas ir įvairiausius draudimus, o geriau investuokite į gydymo įstaigas. Atsibodo jau.
Atsakyti
0

O
Oka
2021-09-10 07:08:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ruduo turi prasidėti, nuo seimo isvaikymo, ministrų atleidimo iš pareigu
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų