Žalos po skiepų atlyginimo pasiūlymas sukėlė klausimų: kodėl išskirtos kelios vakcinos ir kas už tai mokės?

Jau kurį laiką sklandžiusias kalbas apie žalos atlyginimo po COVID-19 skiepų reikiamybę paversti kūnu bando opozicinė valstiečių frakcija. Nors manoma, kad vien tokio modelio egzistavimas galėtų paskatinti pasiskiepyti daugiau žmonių, kitiems kyla klausimų, iš kokių pinigų būtų ketinama žalą kompensuoti.

Grupė Seimo valstiečių parengė ir registravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą.

Siekiama numatyti, kad tokia žala nebūtų laikoma „sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į vakciną, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba ta vakcina pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, karantinas“.

Mano, kad padidintų pasitikėjimą vakcinomis

„Logika dabar yra tokia, kad žmogus, kaip ir žinodamas, supažindintas su rizikomis, pasirašo ir sutinka su galimomis šalutinėmis reakcijomis. Ir tokiu atveju žala neturėtų būti atlyginama. Bet, akivaizdu, su vakcinomis turime tam tikrų problemų.

„Esu girdėjęs iš tų asmenų, kurie dėl įvairių priežasčių skeptiškai pasisako dėl vakcinacijos, turi įvairių baimių, priekaištų, kad žala nėra atlyginama ir dėl to dalis žmonių nesiryžta, bijo ir panašiai“, – sakė A. Veryga.

Nežinau, kiek žmonių tai galėtų paskatinti pasiskiepyti, bet esu girdėjęs iš tų asmenų, kurie dėl įvairių priežasčių skeptiškai pasisako dėl vakcinacijos, turi įvairių baimių, priekaištų, kad žala nėra atlyginama ir dėl to dalis žmonių nesiryžta, bijo ir panašiai“, – portalui tv3.lt kalbėjo šešėlinis valstiečių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis pažymėjo, kad šis siūlymas susijęs su greitu sprendimu matant, kad Lietuva susiduria tam tikromis problemomis tiek kalbant apie COVID-19 vakcinas, ypač vyresnio amžiaus žmonių grupėje, tiek vaikų skiepijimą. 

„Ir tos problemos atsirado dar prieš kovidą, atsimenate, kiek turėjome diskusijų dėl tymų, gripo, kitų vakcinų“, – aiškino parlamentaras. 

Šį projektą didžiausia opozicinė frakcija įvardija kaip vieną iš prioritetinių darbų per Seimo rudens sesiją. Kartu priduriama, kad nemažai Vakarų valstybių jau taiko tokią praktiką, tarp jų – Latvija, Danija, Suomija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Šveicarija, JAV, Kanada.

Poreikį įdiegti žalos atlyginimo mechanizmą akcentavo ir kitokį požiūrį į pandemijos valdymą siūlančio, neseniai susikūrusio Sveikatos teisės instituto ekspertai. 

„Versti žmones skiepytis neužtikrinus adekvataus žalos dėl skiepų atlyginimo mechanizmo yra neetiška ir neteisinga“, – pabrėžė advokatas dr. Justas Sakavičius.

Kyla daug klausimų

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė nežinantis, ar tokio žalos atlyginimo modelio įteisinimas pasiteisintų ir paskatintų abejojančią visuomenės dalį pasiskiepyti.

REKLAMA

Kartu parlamentaras neabejotinai įžvelgė įstatymo projekto spragų – didžiausias neaiškumas, iš kokio fondo būtų kompensuojama žala.

„Mes, aišku, svarstysime šį klausimą, bet problema – kas mokės įmokas? Šiuo metu galiojanti žalos draudimo sistema paremta tuo, kad jeigu gydymo įstaiga moka nustatyto dydžio įmoką, ji draudžia save nuo įvairių klaidų ir iš fondo yra atlyginama.

Šiuo atveju siūloma drausti, o kas mokės įmokas? Valstybė mokės už privačių kompanijų pagamintus vaistus ar skiepus? Sunku patikėti. Klausimas, ir kiek tai kainuos“, – kalbėjo konservatorius. 

Pažymėjęs, kad tai yra klausimas, vertas diskusijų, A. Matulas teigė jį visgi vertinantis kaip opozicijos pasiūlymą, kuriame yra daug neatsakytų klausimų,

„Pirminis pasiūlymas yra daugiau populistinis, bet diskusijas pradėsime. Ar tai realu įgyvendinti ir galima žalos atlyginimą taikyti tik vienam skiepui ar keliems, sunku pasakyti“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.  

Stebisi, kodėl išskiriama dalis vakcinų

Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis teigė iš esmės palaikantis idėją atlyginti skiepų šalutinius poveikius, tačiau stebėjosi, kodėl šiuo atveju išskiriamos tik tam tikros vakcinos.

„Jau mažiausiai 20 metų kalbame apie tai, kad kažkoks žalos atlyginimo mechanizmas būtų svarstomas ir priimtas. Visi mėgsta cituoti, kaip yra Amerikoje, bet, reikia paminėti, ten yra ne tiek žalos, bet daugiau diskomforto po skiepo atlyginimas. Pavyzdžiui, jei žmogui nutiko sunkesnė nepageidaujama reakcija, jis blogai jautėsi ir panašiai – tai jau yra pagrindas tam diskomfortui atlyginti.

„Jeigu taip, tai labai smagu, kad mes jau lyginamės į JAV, žiūrime į jų standartus, bet tuomet visa tai turi galioti bet kuriai vakcinai – ar tai būtų skiepijimas vaikas, ar suaugęs“, – sakė V. Usonis.

Jeigu taip, tai labai smagu, kad mes jau lyginamės į JAV, žiūrime į jų standartus, bet tuomet visa tai turi galioti bet kuriai vakcinai – ar tai būtų skiepijimas vaikas, ar suaugęs. Negalima pradėti kažką daryti pradedant nuo diskriminacijos“, – portalui tv3.lt sakė jis.

REKLAMA

Kitas klausimas – ligų likvidavimo programos

Profesorius priminė, kad žalos sveikatai ar pavojaus atlyginimo mechanizmai jau dabar yra, jei nutinka kas neaprašyto vakcinos ar vaisto apraše, bet jie yra labai gremėzdiški. 

„Tokie atvejai yra ypač reti ir nežinau, ar apie tai dabar galvojama. Juo labiau neprisimenu, kad Lietuvoje kas būtų gavęs kompensaciją dėl to. O Amerikos žalų atlyginimo sistema yra žymiai lankstesnė, ji nesuponuoja, kad vakcina yra bloga, bet atlygina žalą, jei žmogus tiesiog stipriau sureagavo, patyrė kažkokias reakcijas“, – kalbėjo V. Usonis.

Pašnekovas pridūrė, kad dar kitas dalykas, kalbant apie žalos atlyginimą, yra jei skiepijamos vakcinos, naudojamos ligų likvidavimo programose. 

„Pavyzdžiui, poliomielitas – ligos jau seniai nebėra Lietuvoje, o vakcina yra skiepijama. Tai logika čia tokia, kad tokiu atveju vakcina skiepijama ne dėl asmens, bet visuomenės intereso. Ir tada, natūralu, jei žmogus patiria nepageidaujamų reakcijų, visuomenė jam turi tai atlyginti“, – aiškino gydytojas.

V. Usonis pridūrė, kad šis klausimas gana sudėtingas ir ta prasme, kad tuomet reikėtų kalbėti apie žalos atlyginimą plačiau – ne tik patyrus nepageidaujamą poveikį dėl skiepų, bet ir pavartojus bet kokių kitų vaistų.

„Tada jau prasideda labai sudėtingi dalykai ir ne visose Europos valstybėse tokios sistemos yra“, – sakė jis.

Mano, kad užtektų dabartinio fondo

A. Veryga patvirtino, kad įstatymo projekte kažkokio naujo kompensavimo mechanizmo pasiūlyta nėra, tačiau jis mano, jog iš pradžių pakaktų ir dabar žalos fondo surenkamų lėšų.

„Neturiu duomenų, kiek dabar iš to fondo išmokėta, bet bus galima peržiūrėti dokumentus, ar šiame etape pinigų užtenka, ar reikėtų ieškoti papildomų lėšų šaltinių. 

Tada, matyt, reikėtų kalbėti su farmacijos kompanijomis dėl rizikos pasidalinimo ir galbūt jos prie fondo galėtų prisidėti. Bet, taip, tada reikėtų kalbėti apie ne tik apie vakcinavimą, bet bendresnį principą, susijusį su vaistiniais preparatais“, – kalbėjo A. Veryga. 

REKLAMA

Anot jo, kadangi patiriamų didelių rimtų žalų (ne rankos paraudimo ar temperatūros pakilimo) yra labai nedaug, pavienėms būklėms kompensuoti šiame etape minėto fondo lėšų pakaktų.

„Todėl, manau, šiame etape ir kažkokių sudėtingų mechanizmų ieškoti nėra reikalo, žalos atlyginimo fondui tai nebūtų didelė našta. Nes juk absoliučia dauguma atvejų į šį fondą sueina tie patys viešieji pinigai, dauguma gydymo įstaigų yra valstybinės“, – kalbėjo Seimo narys. 

Kartu jis vylėsi, kad viskas bet kuriuo atveju ateityje išsirutulios ir į platesnę diskusiją: „Manau, kad ir su dabar turimu „žalos be kaltės“ atlyginimo modeliu turėsime daug pakeitimų, nes viskas tik įsibėgėja ir gyvenimas parodo tam tikrus praktinius dalykus, kurių iš pradžių ir negali įvertinti. Situacija, susijusi su vakcinomis, yra tik vienas pavyzdys, jų greičiausiai ateityje bus ir daugiau.“

Skiepydamasis asmuo sutinka su nurodytais galimais šalutiniais reiškiniais

Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu COVID-19 vakcinų atveju taikomos tos pačios žalos atlyginimo taisyklės, kaip ir kitų vaistų atveju, t. y. žala iš „žalos be kaltės“ sąskaitos neatlyginama (nes laikoma neišvengiama), kai vakcina vartojama laikantis šios vakcinos charakteristikų santraukoje nurodytų sąlygų ir liga ar sveikatos sutrikimas atsiranda dėl jų farmakologinių savybių. 

Pabrėžiama, kad vakcinuodamasis žmogus supranta, koks yra galimas šalutinis poveikis ir sutinka, kad vaistas būtų suleidžiamas – kaip ir bet kurios operacijos ar kitų vaistų vartojimo atveju.

Tuo metu žala iš „žalos be kaltės“ sąskaitos gali būti atlyginama tik tada, kai vakcina vartojama nesilaikant minėtų sąlygų (t. y. dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo – netinkamo vakcinos laikymo, paruošimo, suleidimo ar kt.).

Dėl nepageidaujamo vakcinų poveikio dėl žalos atlyginimo galima kreiptis, ir jei nutiko charakteristikų santraukoje nenurodytos nepageidaujamos reakcijos. Tačiau norint tą įrodyti laukia teismų kelias.

REKLAMA

Trečiadienio Statistikos departamento duomenimis, Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 684 tūkst. 679 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 546 tūkst. 956 asmenys.

Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12-15 metų paauglių. Pasiskiepiję yra maždaug šeši iš dešimties 16-24 bei 25-34 metų žmonės, taip pat patys vyriausi gyventojai, kuriems yra per 80 metų. Amžiaus grupėse tarp 35-erių ir 79-erių viršytas 70 proc. vakcinacijos lygis, o 65–69 ir 70–74 metų grupėse ši dalis yra didžiausia ir siekia po 78,6 procento.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 60,3 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 68,7 proc. žmonių. Iš viso Lietuva yra sulaukusi apie 4,47 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3,05 mln. dozių.


Rašyti komentarą...
J
Juozas
2021-09-09 12:27:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
@a Na ponas ir nusišnekate. Skiepai nėra vaistas, o apie vaistų kūrimą niekas nė nekalba. Matyt tamstos smegenis jau paveikė pradinė vakcinos funkcija.
Persirgau namuose, gan sunkiai, bet nesikreipiau ir nesikreipsiu į tuos dabartinius šarlatanus, kurie tik ir sugeba pribaigti žmonės, dėl covid statistikos "gerinimo".
Atsakyti
0

V
Veronika
2021-09-09 07:19:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Juk kiekvienas ,kuris pasiekęs 65 m.ribą turi daugokai ligos rizikų ir baimių prieš skiepijimąsi.
Kodėl patyrus dar įvairiausio diskomforto reikėtų dar galvoti ,kas atsakingas už tai ir patyręs netgi įvairių negalavimų,ar bus už tai atlyginta ne teisminių pagrindu.
Juk kreipiantis į teismą ,tai dar didesnė sveikatos problema laimėti palankesnį jo sprendimą nukentėjusio atveju,nes daugelis teismo sprendimų formalaus pobūdžio.
Sunkiau besijaučiantis ligonis dar be visų sveikatos rizikų turėtų patirti dar ir teismų "maratono"dikomfortą.
Argi žmonės to nusipelnę ar laukė šių sveikatos
žlugdymo stresų ir baimių?
Atsakyti
-1

U
Usoni
2021-09-09 08:33:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
ko čia savo trigrašį kiši?
tavim niekas netiki jau.
Eik ilsėtis . Esi koncervatorių papirktas propagandos ruporas
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (18)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų