antikūnai

Omikron atmainos bangai po truputį slopstant, o COVID-19 pandemijai skaičiuojant antruosius metus, atrodytų, jau visi ir viską turėtume žinoti apie antikūnus. Tačiau nepakenks pagrindinius postulatus atmintyje atšviežinti. Kai kurių infekcijų atvejais įgytas imunitetas išlieka visam gyvenimui (pavyzdžiui, persirgus tymais), kitų – gerokai trumpiau. O štai po 2002–2003 m. SARS epidemijos, giminingos dabartiniam virusui, imunitetas išliko apie 1–2 metus, rašoma pranešime spaudai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pažymi, kad teigiamas antikūnų tyrimo prieš pandeminio SARS-CoV-2 viruso rezultatas gali rodyti ankstesnę infekciją arba vakcinaciją, tačiau jo negalima naudoti norint nustatyti, ar asmuo šiuo metu yra užkrečiamas, ar turi imuninę apsaugą nuo infekcijos ar pakartotinio užsikrėtimo, ypač naujomis atmainomis. Antikūnai (Ak) susidaro žmogaus organizme kaip  imuninio atsako prieš SARS-CoV-2 virusą dalis ir juos gamina B tipo ląstelės.

Kai daugeliui trečio skiepo dar negavusių Lietuvos gyventojų įsigaliojo draudimas gauti galimybių pasą, į vakcinų atsisakančių žmonių gretas stojo medicina bei skiepais pasitikintys asmenys. Kodėl taip nutiko, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Aš nesiskiepysiu, kol mano antikūnai kyla. Tai yra absurdas, absurdas“, – sakė žinomas atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Jau nuo pirmadienio, sausio 10 d., keičiasi tvarka dėl galimybių paso išdavimo turint teigiamą antikūnų tyrimą. Nuo šiol paskiepytiems asmenims jis nebetiks galimybių pasui gauti. Tuo metu persirgusiems asmenims tvarka nesikeičia – turėdami teigiamą antikūnų testą galimybių pasas galios bent 60 dienų. Kitaip tariant, jei pilnai pasiskiepijęs žmogus iki sausio 9 d. neturės pasidaręs teigiamo antikūnų tyrimo, galimybių pasu galės naudotis, tik jei pasiskiepys sustiprinamąja doze.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo sausio 10 d. paskiepytiems žmonėms galimybių paso su teigiamu antikūnų testu išsiimti nepavyks. Nors visuomenė ne visai liko supratusi tokį sprendimą, profesorė Ligita Jančorienė tvirtina, kad manymas, jog serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas.

Įsigaliojus sugriežtintai naujai COVID-19 valdymo tvarkai, gyventojai užplūdo medicinos klinikas. Tie, kurie pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos kursą, bet skiepytis sustiprinančiąja doze neskuba, itin aktyviai tiriasi, kad vėl galėtų naudotis galimybių pasu. Tačiau klinikos praneša – vietų atlikti tyrimus šiemet nebėra. Specialistai taip pat informuoja, kokie tyrimai nebetinka galimybių pasui gauti.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį uždegė žalią šviesą dviem antikūnų preparatams nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 ir tapo pirmąja jiems leidimą suteikusia institucija.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) 2021 metų pradžioje priėmė iššūkį ne tik atlikti savo darbuotojų vakcinaciją, bet ir būti pirmose gretose vakcinuojant vėžiu sergančius pacientus. Šiame procese dalyvavo gausus ir iniciatyvus NVI kolektyvas, kurio kompetencija ir atsidavimu pacientui pasidžiaugė ne vienas.

Pernai balandį, kai Lietuva susidūrė su pirmąja COVID-19 banga, Nemenčinė buvo pirma vietovė šalyje, kurią dėl koronaviruso situacijos teko izoliuoti. Ši situacija leido ištirti persirgusius gyventojus – kiek jų ir kuriam laikui įgijo antikūnų, t. y. kokią turėjo apsaugą nuo naujo užsikrėtimo.  Apie tai plačiau portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė.