Nerimas dėl Dulkio ruošiamos ligoninių reformos: „Jei viską sudėsime į didžiąsias gydymo įstaigas, paslauga tik pablogės“

Nors ruošiamos ligoninių tinklo pertvarkos vizija pristatyta dar vasarą, nepaisant ministro vizitų į kiekvieną savivaldybę, tiek joms, tiek ligoninėms vis dar lieka daug neaiškumų. Vieni reformos laukia ir norėtų greičiau žinoti, kur kokios paslaugos bus teikiamos, kiti gi sako jaučiantys primygtinį spaudimą jungtis į neaiškius darinius, kurie gali paslaugas nuo gyventojų tik nutolinti.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėl ligoninių tinklo reformos siunčia aiškią žinutę: „Mes turime bendrai pateikti Europos Komisijai (EK) matymą, ar mes darysime pokytį, ar nedarysime. Nes visa 2021–2027 m. finansavimo esmė ta, kad įprastinėms funkcijoms pinigų neduos. Duos investicijas tik tuo atveju, jei pademonstruosime susitarimą, kuriuo daromas pokytis.“

Anot ministro, jei kai kurie dalyviai priima žaidimo taisykles per jėgos koncepciją, tai jo stilius yra toks, kad jis esą viską tiesiog dėsto, kaip yra.

„Mano stilius yra toks – aš žmonėms sąžiningai pasakau, kokios yra Europos Sąjungos finansavimo taisyklės ir prie kokių sąlygų galime tikėtis apmokėtų sąskaitų, prie kokių – nepripažins“, – praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime kalbėjo jis.

Ramina, kad ligoninių neuždarys

Dar vasarą pristačius ruošiamą ligoninių tinklo reformą Valstybinės ligonių kasos (VLK) buvo įvardyti kriterijai, kiek minimaliai turi būti teikiama paslaugų, kad ligoninė būtų laikoma tvaria. Tuo metu įvardyta, kad ligoninė turėtų turėti mažiausiai 90 aktyvaus gydymo lovų su 4 tūkst. atvejų per metus. 

Šiuos rodiklius toli gražu atitinka ne visos rajoninės ligoninės. Vis dėlto sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė akcentuoja, kad nė vienos ligoninės uždaryti neketinama, tačiau akcentuojamas būtinas bendradarbiavimas.

„Tinklo išdėstymas turi būti paremtas bendradarbiavimo ir kompetencijos centrų modeliu. Ir tą modelį naudojame tą patį kaip ir kovido metu, kai penki regionai, koordinuojančios įstaigos tariasi tarpusavyje ir modelis veikia. Jis veikia jau antrus metus ir pasiteisina“, – susitikime su valstiečiais pabrėžė ji.

Grąžins 25 m. atgal?

Kalbėdama apie minėtuosius kriterijus viceministrė teigė, kad tai tebuvęs teorinis modeliavimas: „Jį atliko ligonių kasa, bet jis nėra įtrauktas į kriterijus, kad jo nepraėjus tavęs nėra. Bet apsisprendimui tai duoda tam tikrą informaciją.“

Opoziciniai valstiečiai kėlė nuogąstavimus, kad ruošiama reforma grąžintų 25 m. atgal. D. Jankauskienė neslėpė, kad sveikatos apsaugos sistemoje tai būtų tiesa, bet toks žingsnis esą yra pagrįstas.

„Prisimename vadinamąjį Semaškos modelį, kai buvo rajono centrinė ligoninė su labai daug pavaldžių įstaigų ir ji už viską atsakė. Tai kiekvienas laikmetis diktuoja savo problemas. Šis modelis organizacine prasme nebuvo blogas, bet nesugebėjome jo išlaikyti, nes reikėjo labai daug struktūrų, tuo metu reikėjo kurti šeimos gydytojo instituciją. 

REKLAMA

Ir tą pasiekėme, ji labai pasivystė. Ir šis laikmetis rodo, kad mes per daug išfragmentavome pirminį sveikatos priežiūros centrą. Yra pirminės priežiūros centras, yra po 20, 30, o kai kur 8 ar 7 privatūs centrai, yra psichikos sveikata, kuri yra atskirta. Greitoji pagalba – sau, odontologija – sau. Įvairūs dalykai – sau“, – dėstė ji.

Viceministrė akcentavo, kad Lietuva turi labiau vystyti ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą ir jungti įstaigas, ką daro visas pasaulis: „Reikia vystyti ambulatorinę priežiūrą. Ir mes ateiname su pinigais, ir sakome, vystykite ambulatorinę priežiūrą ir junkit savo struktūras – arba tinkliškai junkite su bendradarbiavimo sutartimis, arba struktūriškai junkite.“

Jaučia spaudimą jungtis, nors ateitis miglota

Paklaustas, kokios dabar kyla mintys dėl ruošiamos pertvarkos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris pažymėjo, kad įstaigos kitą kartą itin primygtinai stumiamos jungtis į bendruomenių sveikatos centrus.

„Nors nežinome, kaip jis turi veikti, kokias paslaugas atlikti, koks bus finansavimas, kokia komanda, kaip srautai vyks, kaip galės užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą išeinant iš sveikatos centro į kitas įstaigas – į ligonines konsultacijoms, kurių negali teikti ir neteikia toks centras.

„Dabar matau, kad tik kad siekiama mažinti gulinčių ligonių skaičių rajono ligoninėse, juos gydyti ambulatoriškai ir norą pasiimti 800 mln., kuriuos kur naudos, niekas nesako“, – sakė V. Sudaris.

Juo labiau neaišku, kaip bus po Greitosios medicinos pagalbos reformos su pervežimais. Pavyzdžiui, ligoninėje X nėra chirurgo, tai nuveža greitoji jį kokiam žaizdos perrišimui, tai kodėl jo parvežimu turi rūpintis savivalda? Tai neteisinga. Taigi daug tokių klausimų yra, į kuriuos atsakymų nėra“, – vardijo jis.

Anot pašnekovo, taikliausiai šią situaciją apibūdina patys merai, lygindami, kad esama kaip pasakoje – „nueik, nežinia kur, atnešk, nežinia ką“.

„Pasirašykite po noru jungtis į kažkokį centrą, nes kitaip negausit pinigų“, – kalbėjo V. Sudaris.

Įžvelgia didžiausią norą įsisavinti lėšas

Rajoninių ligoninių atstovas priminė, kad EK reikalauja įvykdyti sveikatos apsaugą reformą, bet kaip tas bus padaryta, jokių nurodymų nėra. 

REKLAMA

„Dabar pasirinktas kelias padaryti kažkokius bendruomenių sveikatos centrus ir taip tikimasi, kad sumažės eilės, pailgės gyvenimo trukmė, paslaugų kokybė. Tai klausimas pirmas, PSDF fondas nekinta, pinigų nedaugėja, gydytojų nedaugėja, jie tik gali centralizuotis, išnykti iš rajono. Paslaugų poreikis tuo metu išliks, bent konsultacinis tikrai ne mažesnis, taigi tai konstanta – sergančiųjų bus tas pats kiekis. 

Jei sujungiame du centrus, lieka tie patys gydytojai, tie patys pastatai, teikiamos tos pačios paslaugos, tai kas keičiasi? Kokybė lieka ta pati ir gal net kiek iš dalies pablogėja. Rajone kaip ir žinome, kas ką daro, žmonės prisitaiko – reikia į ligoninę, reikia pas specialistą papuola. O kas toliau – kaip papulti į trečio ar antro lygio specialistą? Kaip čia eilės bus sumažintos padarius reformą?“ – klausė V. Sudaris.

Anot jo, dabar akcentuojama išvengiama hospitalizacija, bet tai yra pirminių sveikatos centrų darbo kokybės indeksas. 

„Ką tai reiškia? Kai jie negali pagydyti, sutvarkyti, jie siunčia ligonį į stacionarą. Dabar sugalvojo, kad pagal kai kurias ligas gali gydytis namuose, tegu, atsirastų slaugos paslaugos namuose ir panašiai. Bet tam irgi reikia didelių lėšų, kurių niekas neduoda. Nėra jokio aiškumo dėl tolesnio finansavimo.

Sutinku daryti reformą, kai suprantu loginę prasmę, ką toks virsmas duos. O dabar matau, kad tik kad siekiama mažinti gulinčių ligonių skaičių rajono ligoninėse, juos gydyti ambulatoriškai ir norą pasiimti 800 mln., kuriuos kur naudos, niekas nesako“, – teigė jis.

Paslauga nuo gyventojų nutoltų?

Marijampolės ligoninės direktorius Marius Čėsna portalui tv3.lt taip pat akcentavo, kad labai trūksta informacijos apie tai, kas laukia, nors ir ne kartą susitikta su ministerijos atstovais, diskutuota.

„Mūsų ligoninės reforma nelabai paveiktų, nes atitinkame visus kriterijus. Kaip bebūtų, reikia dalyvauti, esame gavę iš ministerijos, kad jie taptų dalininkus, labai aktyviai svarstome tą variantą.  Bet neaišku, ar bus vienalaikės investicijos, ar jos turės tęstinumą, jau nekalbant apie sumas.

REKLAMA

Visi suprantame, kad reikia mažinti stacionarizavimą, svarstome dienos stacionaro plėtrą. Bet kitų ligoninių paslaugų spektro siaurinimas... Nežinau, kai kalbame, kad paslauga turi būti arčiau žmogaus, tai šiuo atveju ji dar labiau nutolsta“, – svarstė jis.

„Visos reformos žlugo, nes visi norėjo turėti visas paslaugas“

Savo ruožtu Utenos ligoninės vadovas Dalius Drunga sakė reformos labai laukiantis ir teigė abejojantis, ar tikrai visoms ligoninės reikia teikti visas paslaugas.

„Utenos ligoninė – regiono ligoninė ir reformos laukiame, nes labai trūksta specialistų. Mūsų požiūriu, reikia, kad būtų sureglamentuota, kokios ligoninės ką gydo, o ne visos ligoninės – tiek mažos, tiek didelės gydo viską. Tikimės, kad Lietuvos mastu bus normaliai išspręstas dengimas, kad pacientai su terapine patologija turėtų, kur gauti gydymą, galėtų gauti tiek skubią, tiek planinę traumotologinę pagalbą ir t.t.“ – kalbėjo jis.

Gydymo įstaigos vadovas sutiko, kad labai sunku kalbėti, nes kol kas yra tik metmenys, kad stacionaro lovų yra per daug. Visgi jį daug labiau stebina teiginiai esą gydytojų yra per daug.

„Kaip įstaigos vadovas labai norėčiau sužinoti, kur jų yra per daug ir kokiu telefonu paskambinti, nes ryt priimčiau 10 gydytojų.

O stacionaro lovų, taip turbūt per daug. Bet čia reikia griežto požiūrio, nes anksčiau reformos ir neįvyko, nes visi norėjo turėti viską. Tai laukiame iš ministerijos aiškių metmenų“, – sakė D. Drunga.

Paklaustas, kaip vertinantis nuogąstavimus, kad dalis paslaugų nutols nuo žmonių, jis pateikė Utenos ligoninės pavyzdį. 

„Pažiūrėkime ratu: Molėtai nuo Utenos yra 32 km atstumu, Ignalina – 50 km, Visaginas – 70 km, Zarasai – 50 km, Anykščiai – 36 km, Rokiškis – 65 km. Taigi visi miestai yra nutolę per 40–50 min., jei važiuoja greitoji su švyturėliais, greitis trečdaliu padidėja, tai lieka 30–35 min. Tai ar tikrai visur viską reikia turėti – abejoju“, – savo nuomonę išsakė ligoninės vadovas.

REKLAMA

„Jei viską sudėsime į didžiąsias gydymo įstaigas, paslauga tik pablogės“

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas sveikatos klausimais, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius patikino, kad visų merų bendra nuostata ir noras, kad paslaugų kokybė gerėtų, jos būtų kuo prieinamesnės gyventojams.

„Tai bendri tikslai visiškai sutampa. Bet nerimą kelia vienas dalykas – kad kol kas niekaip nedaugėja aiškumo. Nes procesą jau pradėjome vasaros pradžioje, šiandien jau yra rugsėjo pabaiga, vyko susitikimai – iš pradžių bendras, paskui – pagal regionus, dabar vėl vyksta ministerijos, ligoninių ir ligonių kasų susitikimai. Bet, kiek teko girdėti, to aiškumo ne daugiau kalbant ir su viena savivaldybe“, – kalbėjo jis.

S. Mockevičius sutiko, kad reikia atnaujinti infrastruktūrą, pakelti kvalifikaciją, bet dėl to neturi nukentėti regionų žmonės.

„Kada siūloma reforma ir nežinai, kas bus pakeista, koks, kokio dydžio finansavimas bus skiriamas ir kokiems tikslams, tada imi abejoti, kiek vertos pastangos tam, kad tą finansavimą gauti. 

Visi sunerimę, sunerimusi ir medikų bendruomenė, nes reforma paprastai reiškia kažko, paslaugų rajone mažinam. Ir visi to bijo, o mes visi puikiai suprantame, kad bet koks paslaugos nuėmimas iš regiono mažina jo patrauklumą“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.

Anot jo, taip tarsi išlyginami netolygumai Lietuvoje stengiantis, kad kiekviename regione, nesvarbu, kur jis būtų, būtų iš esmės panašios gyvenimo sąlygos, bet vienas esminių dalykų – sveikatos paslaugos – tolinamos. 

„Tai ir kelia didžiausią nerimą. Nes jei viską sudėsime į didžiąsias gydymo įstaigas, paslauga tik pablogės. Nes dažnai matome, kad tie, kurie gyvena atokiau, jie nesiryžta tam tikroms, ypač sudėtingesnėms operacijoms ar kitoms procedūroms, jie tempia, kol tyliai miršta“, – pastebėjo S. Mockevičius.

Dulkys: kuo blogas šis mechanizmas?

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys stebėjosi nesutarimais dėl reformos ir įstaigų tinklo.

REKLAMA

„Mes kiekvienai savivaldybei keliame klausimą, ar tikrai bus blogai, jei kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje užtikrinsime šeimos gydytoją, pirminę psichikos sveikatą, pirminę odontologinę pagalbą, ne mažiau 5 gydytojų specialistų konsultacijų, reabilitaciją, ambulatorinę chirurgiją, pediatriją, geriatriją, dienos stacionarą, ilgalaikę priežiūrą. 

Kas prieš, kad tai būtų kiekvienoje savivaldybėje užtikrinta? Ir mes sakome, pažiūrėkite, ką jūs galite užpildyti, ko jums trūksta, sutariam, kad galime į tai investuoti. Kur blogis šio mechanizmo?“ – kalbėjo ministras.

A. Dulkys pabrėžė, kad aktyviai vyksta susitikimai su savivaldybėmis, regionais ir kviečiama juose dalyvauti, susipažinti. 

„Gal ne visi įpratę, kad vyksta susitikimai, kur gali įnešti indėlį, visi įsivaizduoja, kad atėjai, atnešei kažką sukramtyto ir tai galutinis variantas. Dabar vyksta ciklas susitikimų [su savivaldybėmis], kai baigsis, vėl grįšime prie susitikimų su regionais ir tada tik apibendrinus matysime, kaip sekasi“, – kalbėjo jis.


Rašyti komentarą...
V
Vidas
2021-10-02 17:20:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Autobusų neliko, kaip vienišam žmogui pasiekti didžiąsias gydymo įstaigas, kaip grįžti namo. Jie pasmerkti.
Atsakyti
-4

Z
Zosė
2021-10-02 17:19:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai kasininkas vadovauja sveikatos sistemai nieko gero iš to nesigaus
Atsakyti
-9

d
ddd
2021-10-02 17:14:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
gal ponai pi....... is kart pasakykit kad suzlugdet lt sveika ekonomika bedarbiste ir t.t dulky gal pailsek bumerangas grizta o simonyte nemanau kad apgins pati jau needvakaciaj kalba rauduonuoja kauke nuimtu tai covid begtu
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (48)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų