Koronavirusas COVID-19

Jau kelis mėnesius į Sveikatos apsaugos ministeriją besibeldžiantys susilpninto imuniteto pacientai trečią skiepo dozę galės gauti jau nuo kitos savaitės. Be to, bus leidžiama „miksuoti“ vakcinas ir renkantis antrąją skiepo dozę. Tą numato registruotas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas. Be kita ko, planuojama, kad ateityje revakcinuojamų asmenų sąrašus turėtų papildyti ir daugiau žmonių.

Gali būti, kad nuo COVID-19 nepasiskiepusiems asmenims bus apribotos galimybės patekti į prekybos centrus ir maitinimo įstaigas bei gauti tam tikras paslaugas. Tam būtų pasitelktas pakoreguotas Galimybių pasas. Kol kai kurie verslininkai priešinasi Galimybių pasui ir mano, kad ėmus jį taikyti stipriai sumažės klientų srautai, yra ir tokių, kurie šios priemonės tikina laukę visą pandemiją, o nesulaukę atlaisvinimų žada kreiptis į teismą.

Skiepijimosi tempai per savaitę ūgtelėjo daugiau nei pusantro karto, rodo Statistikos departamento duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio per parą pirmąjį skiepą vidutiniškai gavo 9090 žmonių, savaite anksčiau tokių vidutiniškai buvo 5746. Lyginant šios savaitės skiepijimosi tempus su liepos 9–15 dienomis, vakcinavimo apimtys išaugo pustrečio karto – minėtąją savaitę pirma doze vidutiniškai pasiskiepijo 3,6 tūkst. gyventojų.

Vilniuje siūlomas dar vienas patogus būdas pasiskiepyti nuo COVID-19: nuo šio šeštadienio V. Gerulaičio g. 1, kur daugiau nei metus buvo testuojama, bus galima pasiskiepyti neišlipus iš automobilio. Visi norintys laukiami darbo dienomis nuo 15 iki 20 val. ir savaitgaliais nuo 9 iki 14 val.  Neišlipus iš automobilių ypač patogu skiepytis senjorams ir turintiems judėjimo problemų.

Lietuvos gyventojų pirmąjį pusmetį sumažėjo 12 tūkst., tam įtakos turėjo ne emigracija, o natūrali jų kaita, praneša Statistikos departamentas.  Departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič teigė, kad jog pandemija labiausiai atsiliepė ne socialiniams-ekonominiams, bet demografiniams rodikliams. „Metų pradžią pasitikome mažėjančiu gyventojų skaičiumi, per pusmetį gyventojų sumažėjo 12 tūkst.

Atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros (EMA) rekomendaciją, Europos Komisija pakeitė COVID-19 vakcinos „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) registracijos sąlygas ir leido ja skiepyti vaikus nuo 12 metų. „Spikevax“ vakcina 12-17 metų vaikams bus skiriama taip pat kaip 18 metų ir vyresniems asmenims: vakcina bus suleidžiama į žasto raumenis dviejų dozių kursu darant 4 savaičių pertrauką. Registruotis vakcinacijai galima internetu www.koronastop.

Šalies epidemiologiniame žemėlapyje liko vos keletas „žaliųjų“ savivaldybių, o visos Lietuvos spalva – jau raudona. Iš viso tokių savivaldybių – 13, o žalių liko tik 10. Toliau kylant užsikrėtimų skaičiai pamažu auga ir COVID-19 lovų užimtumas, kas turėtų lemti ir grįžtančių daugiau ribojimų. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, visa šalis pagal dviejų savaičių naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, įžengė į pirmąją (C1) raudonąją zoną.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 346 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 101,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą nepakito ir išliko 2,5 procento. Be to, augant užsikrėtimų skaičiui Lietuva pateko į pirmąją raudonąją zoną (C1). Lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst.

Penktadienį ir savaitgalį gyventojai be eilės nuo COVID-19 bus skiepijami Plungės ir Šventosios miestų šventėse, Pakruojyje ir Palangoje. Kaip informavo Vyriausybės kanceliarija, vakcinavimo turą vykdantis Nacionalinis kraujo centras penktadienį skiepys Pakruojo ir Pašvitinio gyventojus, šeštadienį – Plungės miesto šventės dalyvius ir svečius.

Visame pasaulyje suleista jau daugiau nei 4 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių, praėjus aštuoniems mėnesiams nuo skiepijimo kampanijos pradžios, ketvirtadienį rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys. Pasaulinis imunizavimo vajus yra šiek tiek sulėtėjęs: 4 mlrd. dozių riba buvo peržengta per 30 dienų, o ankstesnis milijardas buvo pasiektas per 26 paras. Pirmasis ir antrasis milijardai buvo pasiekti atitinkamai po maždaug 140 ir 40 dienų. 40 proc. (1,6 mlrd.) iš 4 mlrd.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kas savaitę atnaujinamame COVID-19 žemėlapyje Lietuva atsidūrė pilkojoje zonoje. ECDC duomenimis, Lietuva į pilkąją zoną ketvirtadienį įtraukta kaip nepateikusi duomenų. Keliaujantiems iš pilkosios zonos valstybių Europos Sąjungoje gali būti taikomi griežtesni reikalavimai.

Lietuvos ligoninėse daugėjant dėl koronaviruso gydomų pacientų, sprendimai dėl įvedamų papildomų ribojimų galėtų būti priimti jau kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. „Bus aiškumas kitos savaitės pradžioje. Atsižvelgiant į tokią situaciją, kokią turime šiandien, kad užimtų lovų, susirgimų skaičiai auga, bus priimti tam tikri sprendimai“, – BNS sakė viceministrė.

Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pasekti Latvijos pavyzdžiu ir suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo pašalinti skiepytis atsisakančius darbuotojus. Kokios bus tokio sprendimo pasekmės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Migrantų krizė didina spaudimą ir dalies savivaldybių sveikatos sistemai. Merai skundžiasi, kad greitosios pagalbos ekipažams tenka reaguoti į menkiausius pabėgėlių skundus ar net melagingus pranešimus, o dėl to nukenčia vietiniai gyventojai. Dalyje šalies savivaldybių apgyvendinti migrantai kelia nemažai rūpesčių ir gydymo įstaigoms.

Naujausi epidemiologiniai duomenys nedžiugina – vis daugiau šalies savivaldybių nusidažo raudonai, šiandien tarp jų – jau ir Vilnius. Be kita ko, po pertraukos fiksuota ir viena mirtis nuo COVID-19. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje fiksuojama jau 15, savivaldybių, kurios patenka į raudoną epidemiologinę zoną. Sąrašo viršuje toliau lieka Palanga, čia dviejų savaičių sergamumas 100 tūkst. gyv.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 380 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 91,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,5 procento. Šalyje atlikti 6444 molekuliniai (PGR) ir 7718 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 282 tūkst.

Ketvirtadienio rytą į šalies gyventojų telefonus plaukė skubūs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento siunčiami pranešimai.  Sveikatos apsaugos ministerija šiuo pranešimu padėkojo pasiskiepijusiems ir paragino tą padaryti, kurie dar nesivakcinavo.  „Pasiskiepijote nuo Covid-19 ligos – AČIŪ! Jei to dar nepadarėte – Jūsų vakcina paruošta. Atvykite į artimiausią vakcinavimo centrą šiandien Jums patogiu metu ir pasiimkite savo vakciną.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė abejoja, ar reikia versti darbdavius griežčiau reaguoti į nuo koronaviruso nesiskiepijančius darbuotojus. Pasak jos, reikia dar išnaudoti visas skiepytis skatinančias motyvacines priemones.   I. Segalovičienė be kita ko įsitikinusi, kad nušalinti nuo darbo būtų galima ne visus nesiskiepijančius žmones, o tik kai kurių profesijų atstovus.

Trečiadienį ministerijai paskelbus statistiką apie tai, kokius vardus turėjo koronaviruso pandemijos aukos, tokį sprendimą pradėjo kritikuoti opozicija.  Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga svarsto, ką reikia rūkyti, kad tokias kvailystes sugalvoti, o valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad tokį ministerijos sprendimą galima pavadinti absurdu ar beprotyste.  „Neįtikėtina, totalus absurdas ar beprotystė!!! Net nežinau, kaip tai pavadinti.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo įvesti galimybę darbdaviams nušalinti darbuotojus, kurie nesutinka skiepytis. Ministrė pirmininkė taip pat kalba, kad dalis veiklų gali būti apribotos, tačiau tai paliestų būtent tuos gyventojus, kurie dar neturi imuniteto. I. Šimonytė taip pat prabilo, kada reikėtų įvesti karantino režimą šalyje.

Valdžia įspėja, kad pandeminei situacijai pradėjus blogėti vis daugiau veiklų bus leidžiamos tik turint Galimybių pasą. Tačiau dalis gyventojų jaučiasi nustumti į šalį, mat turi antikūnų, o Galimybių pasas jiems nėra prieinamas. Kaip žinia, dalis gyventojų yra persirgę koronavirusu ir turi antikūnų, tačiau įrašo apie tai e.sveikatoje nėra.

Trečiadienį Vyriausybė nubrėžė, kada būtų priimti nauji ribojimai, kai šalyje blogėje koronaviruso situaciją. Vienas iš siūlymų, kuris gali būti priimtas artimiausiu metu – galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kokiomis priemonėmis bus valdoma koronaviruso pandemija, šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai. Ministrų kabinetas nusibrėžė rodiklius, kada galėtų būti įvedami nauji ribojimai, o konkrečius sprendimus žada kitą savaitę. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pagrindinis orientyras, sprendžiant dėl naujų ribojimų, būtų, kai šalyje užimtos būtų 300 koronaviruso ligoniams gydyti lovų užimtumas.

Lietuva dovanoja „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 Ukrainai, Moldovai, Armėnijai. Dar gegužę nusprendusi dovanoti vakcinas Rytų partnerystės valstybėms, Vyriausybė trečiadienį patvirtino, jog Ukrainai dovanojama 131 tūkst. dozių kompanijos „AstraZeneca“ pagamintų vakcinų – 31 tūkst. daugiau, nei svarstyta anksčiau. Moldovai bus dovanojamas vakcinų kiekis padidintas daugiau nei dvigubai – iki 26,5 tūkst. dozių, Armėnijai siriama 27,5 tūkst. dozių vakcinos.

Sveikatos ekspertai įsitikinę, kad nepaisant epidemiologinės situacijos, planinės gydymo paslaugos ir vizitai pas šeimos gydytojus neturėtų būti ribojimai. Tai, anot ekspertų, pasiekti padėtų ir privalomas medikų skiepijimas. Koronaviruso pandemijos valdymas ir vakcinavimo procesas trečiadienį aptartas prie prezidentūros suburtoje sveikatos ekspertų taryboje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius prof.

Šiandien iš Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlių Taivanui išsiųsta 20 tūkst. „Vaxzevria“ (gam. „AstraZeneca“) dozių. Tai Lietuvos dovana po to, kai Taivanas prieš porą mėnesių kreipėsi pagalbos padėti kovoje su klastinga koronaviruso infekcija.

Prezidento vyriausioji patarėja teigė, kad pagrindinis prioritetas šiuo metu – spartinti vakcinacijos procesą, kadangi vakcinų Lietuva turi pakankamai. Pasak jos, dabar pagrindinis diskusijų objektas turėtų būti ne karantinas, o priemonės, kurios turėtų padėti jo išvengti. Prezidentūra taip pat teigia, kad kontaktinis mokymo procesas rudenį yra vienas iš svarbiausių tikslų, o jį įgyvendinti padės tik spartesnis švietimo darbuotojų vakcinavimas.

Dabar kylančia naujų susirgimų bangą ekspertai įvardija kaip jaunų žmonių bangą, mat didžioji dalis užsikrėtimų yra 20–49 m. amžiaus grupėje. Tiesa, manoma, kad griežto visuotinio karantino rudenį gali pavykti išvengti. Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba kalbėjo LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pateikė naujausią pandemijos rodiklių apžvalgą.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į visus Lietuvos žmones ir dar kartą paragino pasiskiepyti. Jo teigimu, faktai apie vakcinų naudą kalba patys už save, o vakcinacija yra vienintelis būdas išspręsti koronaviruso problemą Lietuvoje. „Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tą daryti ar kažkas skatina tą daryti. Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų ir dėl visos visuomenės saugumo“, – į Lietuvos žmones trečiadienį kreipėsi G. Nausėda.

Bent vertinant pagal naujų COVID-19 atvejų skaičių situacija šalyje toliau prastėja. Šiuo metu fiksuojama net 12 „raudonųjų“ savivaldybių, iš kurių trys yra didieji miestai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pagal didžiausią naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 gyv., toliau pirmauja Palanga.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Naujų mirčių nefiksuota šeštą dieną iš eilės. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 80,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,4 procento. Šalyje atlikti 5932 molekuliniai (PGR) ir 6761 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.

Jonas, Ona, Antanas, Janina, Juozas, Vytautas, Elena. Tai dažniausiai pasitaikę žmonių, kurių gyvybė užgeso per pandemiją dėl COVID-19, vardai. Lietuvos statistikos departamentas apskaičiavo, kokie vardai nuo 2020 m. sausio 1 iki 2021 m. liepos 13 dienos dažniausiai minimi medicininiuose mirties liudijimuose, kur pagrindine priežastimi nurodyta COVID-19 liga.

Artimiausiu metu mainytis vakcinomis nuo koronaviruso su kitomis šalimis neplanuojama, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. „Kol kas nėra (naujų planų mainytis vakcinomis – BNS), žiūrėsime, kaip seksis mums išnaudoti tas vakcinas, dėl kurių susitarėme“, – LRT radijui trečiadienį sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.

Ūgtelėjus kasdien nustatomų COVID-19 atvejų skaičiui specialistų akys krypsta į sergančiųjų būklę ir ligoninių užimtumą. Nors pacientų srautai čia nepalyginamai mažesni nei žiemą, kai kurios ligoninės jau stebi ketvirtosios koronaviruso bangos užuomazgas. Pažymima, kad dauguma į gydymo įstaigas pakliūnančių pacientų – neskiepyti, turintys gretutinių susirgimų.

Nuo šiol COVID-19 persirgę ir pasiskiepiję pacientai, atvykstantys į gydymo įstaigas dėl skubiosios pagalbos, gimdymui, planiniam gydymui stacionare, taip pat dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugoms, guldomi į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę ar apgyvendinami socialinės globos įstaigoje, taip pat kai yra perkeliami iš vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą, neprivalės atlikti COVID-19 tyrimo PGR metodu, nebent konkrečios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas n...

Praėjusią savaitę, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, registruota daugiau aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių nei savaitę prieš tai. Protrūkių prieaugis fiksuotas pirmą kartą po aštuonių savaičių nuoseklaus jų mažėjimo.  Epidemiologų vertinimu, daugiausia aktyvių protrūkių šiuo metu registruota gamybos, prekybos bei logistikos ir transporto sektoriuose.

Europos Sąjunga įgyvendino savo minimalų vakcinacijos nuo COVID-19 programos tikslą – iki liepos pabaigos paskiepyti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų bent viena vakcinos doze, antradienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „ES ištesėjo žodį ir įgyvendino savo įsipareigojimą. Mūsų tikslas buvo liepą apsaugoti 70 proc. suaugusių gyventojų bent viena vakcinos doze. Šiandien pasiekėme šį tikslą. O 57 proc. suaugusiųjų jau yra visiškai paskiepyti“, – nurodė EK vadovė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė neabejoja, kad dėl Klaipėdoje vykusios Jūros šventės artimiausiomis savaitėmis bus stebimas naujų atvejų šuolis. „Dėl Jūros šventės tikrai ateinančiomis savaitėmis matysime padidėjusius atvejų skaičius“, – BNS antradienį sakė NVSC atstovė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad galimybių pasas gali būti itin aktualus rudenį, kai gali atsirasti papildomi ribojimai nepasiskiepijusiems gyventojams. Ministrės teigimu, vakcinuotis nesutikusiems asmenims gali būti apribotas patekimas į maitinimo įstaigas, parduotuves, galimybė pasinaudoti kai kuriomis aptarnavimo paslaugomis. A. Armonaitė taip pat pasisako už tai, kad būtų žmonės būtų vakcinuojami kuo daugiau vietų, pavyzdžiui, baruose ar paplūdimiuose.

Epidemiologinė situacija šalyje toliau krypsta į blogąją pusę. Štai ilgą laiką nefiksavus nė vieno atvejo į „raudonųjų“ savivaldybių sąrašą šovė Neringa. Šioje zonoje yra ir dar 8 savivaldybės – Šiauliai, Klaipėda, Kaunas, Kalvarijos, Šilutė, Palanga, Kretinga, Skuodas. Nors naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv., antradienio Statistikos departamento duomenimis, Neringoje tesiekia 55 ir pagal tai į raudonąją zoną nepatektų, teigiamų tyrimų dalis per 7 d. čia yra 4 proc.

Kylant naujai pandemijos bangai ir svarstant naujus ribojimus galimybių pasas gali būti naudojamas vis plačiau, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė. Pasak Aušrinės Armonaitės, sprendimus priims Vyriausybė, tačiau daug kas priklauso ir nuo skiepijimo masto.  „Galimybių pasas iš esmės yra „išjungtas“ iš absoliučios daugumos veiklų, jis yra paliktas tik renginiams.

„Galvojau, jog peršalau dėl netinkamai pasirinkto kondicionieriaus automobilyje režimo ar skersvėjo namuose, kai gelbėjausi nuo vasaros kaitros, todėl tirtis dėl koronavirusinės infekcijos neskubėjau“ – pastaruoju metu itin dažnai tokius užsikrėtusiųjų COVID-19 liga paaiškinimus apie simptomų atsiradimo pradžią girdi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologai.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 211 koronaviruso atvejų, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Naujų mirčių nefiksuota penktą dieną iš eilės. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 70,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko nepakitusi ir siekia 2,2 procento. Šalyje atlikti 5953 molekuliniai (PGR) ir 7473 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Jaučiamas vakcinos nuo koronaviruso poveikis rodo besigaminančius antikūnus – kuo jis buvo stipresnis, tuo susidarė geresnis imunitetas, rodo Kauno klinikose atliktas tyrimas. Jo rezultatus antradienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. Iš viso buvo ištirti 2239 Kauno klinikų darbuotojai, paskiepyti dviem vakcinos „Pfizer“ dozėmis. Preliminariais duomenimis, nepageidaujamas reakcijas per pirmąsias 15 minučių po vakcinacijos patyrė apie 7 proc. tiriamųjų.

Pripažinkime, kad didžiausias problemas dabar kelia nepasiskiepiję, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Vyriausybė jau artimiausiu metu ruošia pokyčius, o ministras kreipiasi į nesiskiepijančius lietuvius ir ragina juos susimąstyti – esą sudėtingų Covid-19 atvejų gydymas valstybei atsieina ir apie 50 tūkst. eurų.  Ministrą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Kalbėdamas apie tolesnes pandemijos valdymo priemones sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslėpė, kad rudens sesijai ruošiami ir teisės aktų pakeitimai dėl tam tikrų grupių privalomo skiepijimo. Be kita ko, ir už profilaktinius testavimus gali tekti mokėti patiems arba darbdaviui. Pranešęs apie pasikeitimus dėl Galimybių paso jau artimiausiomis dienomis ministras teigė, kad rudens sesijai Seime yra rengiami teisės aktų pakeitimai ir dėl privalomo skiepijimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo, koks rodiklis lemtų daugiau ribojimų dėl COVID-19. Dalis pakeitimų laukia jau artimiausiomis dienomis – testai Galimybių pasui taps mokami. Anot ministro, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones. „Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų.

Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.

Kuo pasižymi plintanti Delta koronaviruso atmaina ir kaip ji veikia paskiepytųjų ir nepaskiepytųjų grupes? Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys dr. Marius Strioga socialiniame tinkle apžvelgė naujausius kelių tyrimų duomenis.