Tarp darbuotojų – chaosas dėl testavimo: privalomi skiepai yra nesąmonė?

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojo reikalavimas periodiškai testuotis COVID-19 nepersirgusiems ir nuo šios ligos nepasiskiepijusiems krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros, maitinimo įstaigų darbuotojams, kariams, viešojo administravimo darbuotojams.

Tikrintis jiems reikia ne dažniau nei kas septynias, tačiau ne rečiau kaip kas dešimt dienų.

Atsisakius tirtis ar dėl kitų priežasčių neatlikus testo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo. Tokiam darbuotojui nemokamas atlyginimas iki tol, kol jis pasitikrins.

Be to, antradienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė teigė, kad tam tikrų profesijų atstovams jau dabar turėtų būti įvestas privalomas skiepijimas nuo COVID-19.

„Kadangi kitos šalys įsivedinėja tam tikroms profesijoms, tam tikroms sritims privalomąjį skiepijimą, manau, kad tai turėtų būti padaryta ir Lietuvoje“, – BNS antradienį sakė D. Razmuvienė.

Anot jos, tokie reikalavimai galėtų būti įvesti medikams, globos įstaigų darbuotojams, taip pat pedagogams.

Dėl testavimo jaučiamas chaosas

Nuo pirmadienio pradėjus testuoti tam tikrus darbuotojus, tarp jų jaučiamas nerimas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad tvyro tikras chaosas.

„Dar prieš savaitę pas mus plūdo laiškai su įvairiais klausimais. Man pačiai labai netikėta tai, kad žmonės klausia, kur reikia testuotis ir kas testus turi atlikti. Labai daug painiavos žmonėms sukelia tie testai, kurie yra parduodami „Maximoje“. Jie niekaip neatskiria, mes juk ne visi su medicininiu išsilavinimu, klausia, kokį testą reikia atlikti, kokioje vietoje, kas turi apmokėti“, – tv3.lt pasakoja I. Ruginienė.

Kaip spėja I. Ruginienė, arba darbuotojų nepasiekia Vyriausybės komunikuojama informacija, arba su jais nėra kalbamasi darbo vietose.

Darbuotojų atstovams nerimą taip pat kelia ir tai, kad viešojoje erdvėje prieinama daug skirtingos informacijos. Vienur kalbama apie tai, kad testai gali tapti valstybės neapmokami, kitur, kad skiepijimas iš viso turėtų būti privalomas.

„Visa tai gali užgriūti būtent darbuotojų pečius. Man atrodo, kad darbuotojai yra nepagrįstai kaltinami, kad tie, kurie nepasiskiepijo, yra numetami į atstumtųjų pusę, kaltinami, kad tai yra jų pačių problema, kad jiems reikia daryti kuo sudėtingesnį gyvenimą ir padaryti viską kuo sudėtingiau, neišsiaiškinus, dėl kokių priežasčių darbuotojas nepasiskiepijo“, – komentuoja I. Ruginienė.

REKLAMA

Kaip vardina I. Ruginienė, yra dalis tokių darbuotojų, kurie tiesiog vengia skiepytis, būtent dėl šių visuomenei ir kyla didžiausias pyktis. Tačiau taip pat yra ir tokių, kurie nesiskiepija todėl, nes COVID-19 persirgo ir turi imunitetą, dalis gali turėti kontraindikacijų, dėl kurių skiepytis negali. Dar viena dalis nėra pasiskiepijusi todėl, kad negali prieiti prie vakcinos. Yra žmonių, dirbančių ilgomis pamainomis, tad rasti laiko pasiskiepyti gali būti sunku.

Ruginienė: privalomi skiepai yra „nesąmonė“

Vis dėlto nesklandumų dėl vakcinacijos ar testavimų kyla. Dar šią savaitę Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nagrinėjo atvejį, kai įmonėje, kuri pagal darbo pobūdį nėra įtraukta į sąrašą tų, kurių darbuotojai privalėtų periodiškai testuotis, iš darbuotojos buvo pareikalauta pasiskiepyti.

Kaip pasakoja I. Ruginienė, įmonėje dirba labai daug žmonių, beveik visi jie yra pasiskiepiję Vakcinos nėra gavę septyni tos įmonės darbuotojai.

„Darbdavys oficialiai parašė laišką, kad jie iki tam tikros datos privalo pasiskiepyti arba pasidaryti testą patys. Jeigu artimoje ateityje jie nepasiskiepys – yra nepageidaujami įmonėje“, – pasakoja I. Ruginienė.

Tai, pasak pašnekovės, yra neteisėti reikalavimai, o žmonės dėl jų yra išsigandę. Vis dėlto pastebima, kad tokie konfliktai galimai gyla dėl Vyriausybės kaltės.

„Vyriausybė dabar visais įmanomais būdais spaudžia darbdavius, o jei desperatiškai pradeda spausti darbuotojus. Grandinė eina. Mes nesuprantame, kodėl tai reikia daryti dabar, jau tuoj bus 52 proc. imunitetą turinčių (žmonių – aut. past.) populiacijos“, – komentuoja I. Ruginienė.

Nerimo kyla ir dėl idėjos tam tikrus darbuotojus skiepyti privalomai. Darbuotojų atstovės I. Ruginienės nuomone, prievolė tam tikrų profesijų atstovams skiepytis būtų „nesąmonė“.

„Nesuprantu, kam to reikia. Jie vardina mokytojus, medikus, socialinius darbuotojus. Pas juos jau paskiepyta virš 90 proc. Jei žiūrėsime įmonių sąrašą, jis viešas, visuose rajonuose, būtent šios trys (profesijos – aut. past.), viešasis sektorius turi ypatingai didelį imunizacijos lygį.

REKLAMA

Problemą labiau turime privačiose įmonėse. Kam reikia įvesti privalomą skiepijimą tose srityse, kur ir taip virš 90 proc. imunizacijos lygis. Kam reikia gąsdinti, kam reikia apie tai kalbėti? Ar tie specialistai skaičių nemato?“ – klausia I. Ruginienė.

Pirmas klausimas įdarbinant bus apie skiepus?

Kol kas I. Ruginienė teigia negavusi jokių signalų apie tai, kad darbuotojai dėl neaiškios vakcinavimo ar testavimo tvarkos paliktų darbo vietas. Tačiau jei tokių atsiras, kyla klausimas, kaip žmonės iš viso būtų įdarbinami.

„Pirmas klausimas bus, ar tu pasiskiepijai? Tai dar viena tema, darbdavys negali klausti šio klausimo, tai yra asmens duomenys“, – komentuoja I. Ruginienė.

Atvejis, kurį šią savaitę nagrinėja konfederacija, esą taip pat parodo akivaizdžią problemą dėl asmens duomenų. Laiške, kuris buvo pateiktas nepasiskiepijusiai darbuotojai buvo nurodyta, kad pasiskiepijusi ji privalo apie tai pranešti savo darbdaviui.

„Darbdavys tokių dalykų reikalauti negali, tai yra asmens duomenų apsauga ir už tai gali būti rimtos pasekmės“, – sako I. Ruginienė.

Vis dėlto iš darbdavių pusės nerimas dėl darbo vietas galimai paliksiančių darbuotojų yra jaučiamas.

„Kol kas pirmi žingsniai ir sunku pasakyti, bet matau iš darbdavių pasisakymų, iš įmonių vadovų, kad jie baimės turi. Dabar viskas maksimaliai užkrauta ant darbuotojų pečių ir ant darbdavio pečių. Tas dvi grupes spaudžia, kiek tik įmanoma. Greitu laiku galime turėti efektą, jei jau dabar darbdaviai neranda darbuotojų – kuo toliau, tuo labiau“, – sako I. Ruginienė.

Pašnekovė teigia, kad didžiausias nerimas dėl galimo darbuotojų stygiaus yra jaučiamas paslaugų sektoriuje, ten, kur testavimas dabar yra privalomas. Šiuose sektoriuose dažniausiai dirba jaunimas.

„Jaunimas šiandien yra darbe, rytoj gali jau nebūti. Tai yra labai inertiški žmonės, čia ne tos darbo vietos, kada dirba po 40, 50, 60 metų turintys žmonės, kurie yra pastovesni ir rečiau keičia darbą bei yra labiau lojalūs“, – komentuoja I. Ruginienė.

REKLAMA

Pedagogai privalomiems skiepams pritartų

Viena iš darbuotojų grupių, kurią D. Razmuvienė įvardijo kaip tą, kurios atstovai nuo COVID-19 vakcinuotis turėtų privalomai – pedagogai. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad sąjunga pritaria idėjai privalomai vakcinuoti visus pedagogus. Tai, pasak jo, padėtų ir į senas vėžes grąžinti ugdymo procesą.

„Mokytojams čia nebūtų nieko naujo. Dabar Statistikos departamento viešai prienama informacija, kiek man teko stebėti, praktiškai didžioji dauguma švietimo įstaigų darbuotojų yra pasiskiepiję arba turintys imunitetą. Apie 80 proc. įskaitant visus darbuotojus. Jei imtume mokytojus, manau, kad apie 90 proc. mokytojų yra pasiskiepijusių“, – tv3.lt sako E. Milešinas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pirmadienį dalinosi informacija, kad nuo COVID-19 yra pasiskiepiję daugiau kaip 73 proc. švietimo įstaigų darbuotojų ir daugiau kaip 80 proc. aukštojo mokslo įstaigų darbuotojų.

„Būtų klausimas rajonuose, Šalčininkų rajone, Vilniaus rajone, bet, mano asmenine nuomone, tai galbūt yra logiškas sprendimas. Situacija kaista, todėl atitinkami sprendimai turėtų būti priimami“, – sako E. Milešinas.

E. Milešinas negali įvardinti priežasčių, dėl kurių likę pedagogai dar nėra pasiskiepiję. Dalis jų yra COVID-19 persirgę, kiti nesivakcinuoja dėl asmeninių sveikatos priežasčių. Vis dėlto spėjama, kad dalis mokytojų gali būti nusiteikę prieš skiepus.

„Iki rugsėjo 1-osios yra mėnuo ir kelio dienos, tad manau, kad šis procentas dar didės. Mokytojai buvo vieni iš pirmųjų, kuriems dar balandžio mėnesį pakeitus įstatymą buvo privaloma arba vakcinuotis, arba kas savaitę atlikti testą“, – teigia E. Milešinas.

Vis dėlto neatmetama, kad gali pasitaikyti ir tokių pedagogų, kurie dėl prievolės vakcinuotis gali nuspręsti palikti darbo vietas.

„Tokia galimybė gali būti, bet tai kiekvieno apsisprendimas. Reikėtų ir Vyriausybės pozicijos, ką planuoja jie. Jeigu išlieka tokia pati tvarka, kad nepasiskiepiję turi testutois, galbūt jie toliau ir tęs testavimus. Jei įves mokamus testus, mokytojai, kurie nesiskiepija, kažkokius sprendimus priims. Arba vakcinuosis, arba testuosis už savo pinigus“, – komentuoja E. Milešinas.

REKLAMA

Ekspertai pasisako už privalomą medikų skiepijimą: tai svarbu, kad sistema veiktų

Palaikantys idėją privalomai skiepyti savo profesijos atstovus paskelbė ir medikai. Sveikatos ekspertai įsitikinę, kad nepaisant epidemiologinės situacijos, planinės gydymo paslaugos ir vizitai pas šeimos gydytojus neturėtų būti ribojimai. Tai, anot ekspertų, pasiekti padėtų ir privalomas medikų skiepijimas.

Koronaviruso pandemijos valdymas ir vakcinavimo procesas trečiadienį aptartas prie prezidentūros suburtoje sveikatos ekspertų taryboje.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis po sveikatos ekspertų tarybos posėdžio teigė, kad šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų pasitelkimas skatinant skiepytis pasiteisino.

„Įsitikinome, kad per paskutinį mėnesį, kai vakcinų prieinamumas pasidarė labai geras visų tipų vakcinų, atsirado labai daug klausimų, kuriuos užduoda pacientai, kurie lankosi gydymo įstaigose.

<...> Jie kelia pagrįstus klausimus dėl saugumo, dėl efektyvumo, dėl apsaugos, dėl nepageidaujamų poveikių, ką gali sukelti vakcinos. Į tuos konkrečius klausimus gali atsakyti tik tai gydytojai ir specialistai, kurie tai išmano“, – kalbėjo K. Petrikonis.

Profesoriaus teigimu, siūlyta plėsti paskatų sistemą, kad gydytojai būtų suinteresuoti tam skirti papildomai laiko. Kita rekomendacija – išplėsti vakcinavimo vietų skaičių. K. Petrikonio nuomone, visos šeimos klinikos, kurios tą nori ir gali daryti, galėtų vakcinuoti žmones.

Pasak jo, ši rekomendacija jau įgauna kūną, nes į šiuos pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerija atsižvelgė.

„Norėčiau pažymėti, kad vakcinavimas turi labai didžiulę reikšmę ir ligonių užpildymui. Mes vieną, kaip labai svarbią dedamąją iš mūsų rekomendacijų, siūlėme prezidentui ir visai sveikatos apsaugos sistemai iškelti planinių paslaugų teikimo nestabdymą bet kokiomis sąlygomis, kokia bebūtų epidemiologinė situacija, kaip ta pandemija vystytųsi ir kontaktinę, pirminę konsultaciją, kurią suteikia šeimos gydytojas ar specialistas“, – kalbėjo K. Petrikonis.

REKLAMA

Profesoriaus teigimu, sunku pasakyti, kiek užtruks pandemija, tačiau pabaiga jau matosi.

„Išsaugoti žmones nuo ligų, kurias galima sustabdyti ar išvengti jų komplikacijų, išvengti išvengiamo mirtingumo, kuris yra perteklinis, yra labai svarbu, kad šita sistema veiktų“, – sakė K. Petrikonis.

Profesoriaus teigiamai vertino Sveikatos apsaugos ministerijos siekį galimą ribojimų įvedimą surišti ne tik su užsikrėtimų skaičiais, bet ir su užimtų vietų ligoninėse skaičiumi. Dar viena rekomendacija – vykdyti ir atnaujinti visas profilaktines programas.

K. Petrikonio manymu, yra visos sąlygos tą užtikrinti ir su dabartine epidemiologine situacija. Pasak profesoriaus, kad būtų užtikrinamos gydymo paslaugos ir nenutrūkstamas jų teikimas, ekspertai rekomenduoja įvesti privalomą skiepijimą gydymo paslaugas teikiantiems specialistams.

Šimonytė siūlo leisti darbdaviams nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis

Portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė leisti darbdavaims nušalinti darbuotoją, jei jis atsisako skiepytis.

„Vienas klausimas dėl vieno projekto, kuris taip pat yra taikomas ir Latvijoje, kur yra galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis ne dėl medicininių priežasčių, jei tas darbuotojas neturi galimybės dirbti nuotoliu“, – trečiadienį ministrų kabineto pasitarime kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė teigė, kad įstatymų pakeitimų pakete, kurį Vyriausybė siūlytų Seimui, tokia idėja galėtų atsirasti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad toks sprendimas yra ruošiamas.

„Mes esame suderinę eigoje ir su Sveikatos ministerija, ir su Vyriausybės kanceliarija, kad atsiras nuostata, kad darbai ir veiklos, kurias nustato darbdavys, jeigu nėra galimybių tam tikrus darbus ir veiklas vykdyti nuotoliniu būdu, būtų įtrauktas šis punktas“, – sakė M. Navickienė.

Šiai nuostatai dar turėtų pritarti Seimas. Sprendimus dėl plano, kaip būtų įvedami ribojimai šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė turėtų priimti kitą savaitę.


Rašyti komentarą...
O
Ona
2021-08-01 21:38:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai Simonyte ir Dulki o ko parasu nededat,kad atsakingas uz skiepijima zmoniu?Gudruciai neprisiima atsakomybes.
Atsakyti
-2

N
Nevakcinuotas
2021-08-01 21:22:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valdžiažmogiai, užsikruškite!!!!!
Atsakyti
-10

?
?
2021-08-01 21:11:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
paskaiciuoti pajegumai testavimui? ar bus taip, kad nusalintas zmogus 3 savaites eileje stoves be atlyginimo?
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (48)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų