Koronavirusas COVID-19

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Jau artimiausiu metu Galimybių pasas bus reikalingas norint nueiti į kavinę, restoraną, naktinį klubą, barą ar didesnį renginį. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Nuo rugsėjo Galimybių paso neturintys gyventojai galės apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėlėse, jiems užsivers grožio salonų durys. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės apsisprendė priimti pluoštą sprendimų, kurie jau netrukus stipriai apribos galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Nors vieni pakeitimai jau turėtų įsigalioti artimiausiomis dienomis, kai bus pasiektas 250–300 COVID-19 lovų užimtumas, daliai veiklų būtų duodamas pereinamasis laikotarpis iki rugsėjo 13 d. Tiesa, ministrų kabinetas sutarė, kad dar per kelias dienas laukia galimi nutarimo pakeitimai.

Vyriausybė ruošia ne tik naujų ribojimų paketą galimybių paso neturintiems asmenims, bet ir daugiau privalomai testuojamų ir net skiepijamų asmenų grupių. Be kita ko, testai galimybių pasui taps mokami, išskyrus atvejus, kai žmogus negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Taip pat daugiau veiklų bus prieinama teigiamą antikūnų testą turintiems gyventojams. Trečiadienį sušauktas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis COVID-19 situacijai ir rengiamiems ribojimams aptarti.

Nelegalių migrantų gretose fiksuojamas koronavirusas, niežai, kitos užkrečiamos ligos. Pasieniečiai apgailestauja, kad ne visos savivaldybės suteikia patalpų, kur būtų galima izoliuoti užsikrėtusių migrantų, tad jie gyvena kartu su sveikaisiais. Savivaldybių atstovai tikina, kad itin trūksta gydytojų ir kitų medicinos specialistų, o ir šiuo metu dirbantys dar nėra atsigavę padidėjusio krūvio kovojant su koronavirusu.

Pastarosiomis dienomis smarkiai daugėja COVID-19 protrūkių, teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. Trečiadienį per nuotolinį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius tvirtino, kad daugėja ir naujų užsikrėtimų COVID-19 atvejų, ir jų protrūkių. „Protrūkių skaičius taip pat auga – per buvusią savaitę buvo 12 naujų protrūkių ir vakar per dieną registruota 12 naujų protrūkių“, – teigė jis.

Vyriausybė trečiadienį ruošiasi apriboti veiklas, kuriomis būtų galima naudotis be galimybių paso. Vienas iš siūlymų – kad šis įrankis būtų reikalingas ir norint gauti planines sveikatos paslaugas. Bent jau tokia nuostata yra įrašyta Vyriausybei teikiamo projekto lydraštyje. Jame nurodoma, kad sveikatos priežiūros įstaigos yra padidintos rizikos zonos, kadangi jose lankosi sutrikusios sveikatos asmenys.

Jungtinėje Karalystėje nuo koronaviruso pasiskiepijo jau daugiau nei 37 milijonai žmonių. Bet tai dar nereiškia, kad virusu jie nebegali užsikrėsti, nors beveik nėra abejonių, kad sunkiai nesirgs. Štai į ką reikia atkreipti dėmesį. Duomenys aiškiai rodo, kad nors Jungtinėje Karalystėje COVID–19 atvejų sparčiai daugėja, ligoninėse gulinčių pacientų ir mirčių skaičius yra mažesnis. Už tai dėkoti reikia vakcinoms.

Vyriausybė trečiadienį ketina priimti naujus pandemijos valdymo ribojimus. Nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis.

Lietuvos COVID-19 žemėlapyje vis didesnį nerimą kelianti situacija – liko tik viena žalia savivaldybė, o taip pat atsirado juoda zona.  Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beliko tik viena žalia COVID–19 savivaldybė ir atsirado pirma juoda. Žalioje zonoje lieka Zarasų rajono savivaldybė, o juodoje atsirado šalia Zarasų esanti Ignalinos rajone. Zarasų rajono savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų užfiksuojama 14 COVID-19 atvejų, todėl ji priskiriama žaliajai zonai.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 503 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 146,3 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 3 procentų.

Vyriausybė trečiadienį turėtų priimti sprendimą dėl konkrečių paslaugų ir veiklų ribojimo žmonėms, neturintiems galimybių paso. „Bus svarstomos kontaktinės paslaugos ir ūkinės veiklos, vykdomos tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Prabilus apie galimą nepasiskiepijusių asmenų nušalinimą nuo darbo ar net privalomą tam tikrų profesijų atstovų skiepijimą teisės ekspertai ir politikai teigia, kad tuomet koja kojon būtina kalbėti apie žalos, patyrus nepageidaujamą poveikį į vakciną, atlyginimą. Sutinkama, kad nors įrodyti tokį ryšį ne visada paprasta, tačiau vien tokios sistemos egzistavimas didintų visuomenės pasitikėjimą vakcinomis.

Vis dažniau kalbant apie kylančius koronaviruso skaičius, Ekonimikos ir inovacijų ministrė primena, kad Galimybių paso, net jei kiltų trečioji banga, reikėtų ne visoms veikloms ir išskyrė kelias sritis. „Plačiai žiniasklaidoje aprašomas Galimybių pasas nėra savaime tikslas. Sparčiai plintant naujai COVID atmainai matau 3 pagrindinius tikslus: 1. Švietimas turi veikti ir vaikai turi eiti į mokyklas, susitikti su savo draugais, bendraamžiais, mokytojais. 2. Ekonominės veiklos turi veikti.

Pusė Europos Sąjungos gyventojų jau visiškai pasiskiepijo nuo COVID-19, rodo antradienį paskelbti naujienų agentūros AFP apibendrinti duomenys. Ši informacija, pagrįsta oficialiais duomenimis, reiškia, kad Bendrija pagal skiepijimo tempą aplenkė Jungtines Valstijas. 27-iose ES valstybėse jau paskiepyta beveik 224 mln. žmonių. Ispanija pagal skiepijimo mastą pirmauja tarp didžiųjų ES šalių, vakcinavusi 58,3 proc. savo gyventojų, nuo jos truputį atsilieka Italija (54,4 proc.

Lietuvoje nuo liepos antros savaitės visiškai dominuoja koronaviruso delta atmaina – ji dabar sudaro apie 95 proc. visų diagnozuojamų atvejų, antradienį pranešė Vyriausybė. Anot jos, su šios atmainos dominavimu prasidėjo ir eksponentinis COVID-19 atvejų augimas visoje Lietuvoje. Pranešime teigiama, kad Klaipėdos ir Vilniaus regionuose delta atvejų augimo rezultatai jau stebimi ir ligoninėse, kur užimtų lovų skaičius taip pat didėja labai sparčiai.

Lietuvoje nuo liepos antros savaitės visiškai dominuoja delta atmaina – ji dabar sudaro apie 95 % visų diagnozuojamų atvejų. Su šios atmainos dominavimu prasidėjo ir eksponentinis atvejų augimas visoje Lietuvoje, rodo naujausia Vyriausybės pandemijos duomenų apžvalga. Klaipėdos ir Vilniaus regionuose šio atvejų augimo rezultatai jau stebimi ir ligoninėse, kuriose užimtų lovų skaičius taip pat didėja labai sparčiai. 96 proc.

Koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių praėjusią savaitę fiksuota beveik dvigubai daugiau nei savaitę prie štai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Didžiausias jų augimas stebimas maisto pramonės ir gamybos sektoriuose.  Gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, epidemiologinei situacijai prastėjant, vienintelė galimybė išvengti didesnių praradimų rudenį, nebedelsti skiepytis.

COVID-19 į ligonines paguldo vis daugiau sergančių. Dėl to Lietuvoje artimiausiomis savaitėmis valdžia planuoja įvesti daugiau ribojimų. Tarp siūlymų, nutaikytų į barus, restoranus, grožio paslaugas ar pramogas, valdžia su verslu diskutuoja ir apie vieną naują dar Lietuvoje netaikytą ribojimą: į pačius didžiausius šalies prekybos centrus įleisti tik žmones, turinčius galimybių pasus, pasiskiepijusius nuo COVID-19, persirgusius arba už savo pinigus atlikusius testą.

Lietuvos COVID-19 žemėlapyje – vis mažiau žalios spalvos. Jau 18 savivaldybių fiksuojamos kaip raudonos, o žalios teliko trys. Visur kitur situacija irgi eina į blogąją pusę. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pagal sergamumą sąrašo viršuje toliau lieka Palanga, čia dviejų savaičių sergamumas 100 tūkst. gyv.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 15 tūkst. 707 žmonės: 7180 iš jų gavo pirmą, o 8527 – antrą skiepo dozę, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 422 tūkst. 510 žmonių, visiškai – 1 mln. 255 tūkst. 772. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis yra pasiekta trijose amžiaus grupėse iš dešimties: 65–69, 70–74 ir 75–79 metų grupėse. Kitose amžiaus grupėse, išskyrus vaikus, paskiepyta apie pusę žmonių.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 394 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 133,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,9 procento. Šalyje per šeštadienį atlikti 6538 molekuliniai (PGR) ir 9819 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 283 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog šią savaitę įsigalios tvarka, kaip dalis žmonių bus skiepijama antrą kartą – trečia skiepo doze. Anot jo, tam jau paruošti teisės aktai. „Šią savaitę įsigalios trečios skiepo dozės skyrimas žmonėms su įvairiomis diagnozėmis, atsiras galimybė kai kurias vakcinas pasikeisti, miksuoti jas“, – Žinių radijui sakė ministras.

Valdžia svarsto pasekti Latvijos pavyzdžiu suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Valdančiųjų nuomone, užtenka kliautis tik paskatomis, norint, kad vakcinacijos procesas įgautų reikiamą pagreitį, būtinas ir botagas. Darbuotojų atstovai nuogąstauja, kad valdžia eina radikaliausiu keliu ir lygina sprendimą su vergovės laikais.

Vokietijoje pagyvenę žmonės ir kitoms rizikos grupėms priklausantys asmenys nuo rugsėjo galės gauti papildomą, skatinamąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, taip pat bus išplėsta galimybė pasiskiepyti nepilnamečiams, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Skaudžios pagirios po Jūros šventės. Sveikatos apsaugos specialistai jau fiksuoja koronavirusu šventėje užsikrėtusius žmones. Specialistai neatmeta galimybės, kad dalis sergančiųjų ir patys skleidė virusą Jūros šventėje. Praėjus savaitei po renginio Klaipėda yra viena iš daugiausia naujų užsikrėtimų atvejų turinti savivaldybė Lietuvoje. Užsikrėtusių čia tris su pusė karto daugiau nei šalies vidurkis.

Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje matyti, kad jau visi didieji šalies miestai yra raudonoje zonoje, o žaliomis išliko vos 6 savivaldybės. Anot Sveikatos ekspertų tarybos nario Mindaugo Stankūno, panašu, kad raudonų savivaldybių skaičius tikrai didės, o dabartinės COVID-19 prognozės tikrai nėra džiuginančios. Plačiau apie šią situaciją M. Stankūną TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Didieji Lietuvos miestai jau visi raudonuoja.

Į Lietuvą pirmadienį pristatyta 100 tūkst. iš Norvegijos pasiskolintų „Janssen“ vakcinos dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuva mainais Norvegijai paskolino tokį patį kiekį „Pfizer“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos dozių. Anot ministerijos, gautos vakcinos iki savaitės vidurio pasieks savivaldybes ir bus naudojamos gyventojų skiepijimui vakcinacijos centruose, mobiliuose skiepijimo punktuose, taip pat skiepijimui namuose ir įmonėse.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad galimybių paso galiojimo laikas ilgės iki dviejų mėnesių.  „Jis šiuo metu pratęstas mėnesiui, bet jis bus pratęstas dviem mėnesiams.

Nauji būdai ir vietos pasiskiepyti Vilniuje mobilizavo dar nesiskiepijusius – daugiau kaip 8230 žmonių gavo savo pirmąją vakciną per pastarąsias pusantros savaitės – kas skiepobusuose, kas savo automobilyje ar naujuose punktuose, rašoma pranešime spaudai. Pasitikrinkite, kada skiepobusas sustos netoli jūsų namų ar darbo, čia – https://vakcina.vilnius.

Koronaviruso pandemija supurtė visą pasaulį ne tik sveikatos srityje, bet ir ekonomikos. Nors pandemija dar vis nesibaigia, imama skaičiuoti, kiek ji kainuoja ir kainuos ekonomikai. Tad kas laukia Lietuvos? Ar po koronaviruso krizės valstybei smogs finansinė krizė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų analitiku Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Lygiai prieš 500 dienų Lietuvoje nuo COVID-19 mirė pirmasis žmogus. Nuo to laiko ši liga pasiglemžė mažiausiai 4416 gyvybių. Per 500 pandemijos dienų bent 25 tūkst. lietuvių išgyveno skaudžiausias savo gyvenimo netektis, kurių buvo galima išvengti, rašoma Statistikos departamento pranešime.

Šalies epidemiologiniame žemėlapyje liko vos 6 „žaliosios“ savivaldybės. Sergamumo Covid-19 skaičiams kylant aukštyn, atsiranda vis daugiau raudonų zonų. Oficialūs duomenys rodo, kad raudonoje zonoje jau yra visi didieji šalies miestai. Remiantis Statistikos departamento pateiktais duomenimis, Lietuva pagal dviejų savaičių naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, yra įžengusi į (C1) raudonąją zoną.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 212 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirčių nefiksuota, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 122,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,7 procento. Šalyje per šeštadienį atlikti 2895 molekuliniai (PGR) ir 2893 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Šį pirmadienį ir antradienį, rugpjūčio 2-3 d., klaipėdiečiai kviečiami skiepytis prie LIDL parduotuvės, esančios Smiltelės g. 19. Minėtoje vietoje nuo 11 iki 16 val. visų norinčiųjų lauks Nacionalinio kraujo centro komanda, rašoma pranešime psaudai. Bus skiepijama „Janssen“ vakcina, kurios reikia tik vienos dozės. „Janssen“ vakcina gali būti skiepijami asmenys nuo 18 metų. Vakcinacijos procesas vyks „gyvos eilės“ principu, be išankstinės registracijos.

Mokslininkai pademonstravo, kaip galima panaudoti CRISPR genų redagavimo įrankį SARS-CoV-2, viruso, atsakingo už COVID-19, dauginimosi užkrėstose žmogaus ląstelėse sustabdymui. Demonstracija buvo atlikta laboratorijoje, todėl tai dar nėra būsimas gydymas, tačiau šis metodas gali būti revoliucinis. Kaip pranešta „Nature Communications“, komanda naudojo fermentą CRISPR-Cas13b, kad prisijungtų prie viruso genetinio kodo dalies (jo RNR), naudojamos replikacijai.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Prasčiausius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus turintys Šalčininkai ėmė aiškintis, kodėl rajono gyventojai taip vengia skiepytis. Čia suvakcinuota mažiau nei trečdalis rajono gyventojų, kai bendras Lietuvos rodiklis jau beveik siekia pusę. Pasirodo, kad didelė dalis rajono gyventojų bijo skiepytis dėl galimų šalutinių poveikių, kliaujasi pažįstamų ar kaimynų nuomone. Taip pat yra ir tokių, kurie nebijo ligos ar yra pasiruošę skiepytis tik „Sputnik V“ vakcina.

Vyriausybei nusprendus, kada būtų grįžtama prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19 situacijos prastėjimo, sveikatos priežiūros specialistai vardija priemones, kurios būtų efektyvios. Specialistų akimis, šiuo metu pati svarbiausia ir efektyviausia kovos su koronavirusu priemonė yra vakcina. Todėl, pasak kai kurių ekspertų, tų asmenų, kurie piktybiškai nesutinka skiepytis, gyvenimas galėtų būti apribotas.

Praplėtus periodiškai dėl COVID-19 privalančių testuotis profesijų sąrašus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad galioja profilaktinio tikrinimosi išimtys. Dažniausiai akcentuojama, kad to daryti nereikia persirgusiems ir pasiskiepijusiems asmenims, tačiau yra ir dar viena grupė žmonių.

Augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams atsiranda vis garsesnių raginimų leisti visiems pasiskiepyti trečiąją COVID-19 vakcinos doze.  Apie tai sekmadienį savo socialinio tinklo paskyroje pranešė ir VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. „Tikiuosi, kad ši žinutė pasieks valdžios ir jai patariančių ekspertų ausis.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 6 tūkst. 177 žmonės: 3 tūkst. 225 iš jų gavo pirmą, o 2952 – antrą skiepo dozę, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 414 tūkst. 332 žmonės, visiškai – 1 mln. 243 tūkst. 810. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 50,6 proc. žmonių. Iš viso Lietuva yra sulaukusi daugiau 3, 5 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudotos daugiau nei 2,5 mln. dozių.

Anglijos valdžia patvirtino, kad liepos 19 d. panaikinti visi likę Covid-19 apribojimai. Nemažai pasaulio šalių šiemet taip pat pabandė atlaisvinti savo koronaviruso ribojimus, tačiau jų pasiekti rezultatai buvo skirtingi.

Praėjusią parą nustatyti 184 nauji COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė 1 žmogus, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Be kita ko, fiksuojama jau 17 į raudonąją epidemiologinę zoną patenkančių savivaldybių. Šiuo metu 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 116,8, o teigiamų diagnostinių testų dalis – 2,6 proc. Šalyje atlikti 5649 molekuliniai (PGR) ir 6537 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Specialistai su nerimu konstatuoja, kad šalyje jau prasidėjo vidinis Delta koronaviruso atmainos plitimas. Nors kol kas nėra duomenų apie didesnį mirštamumą nuo šios atmainos, jos plitimo greitis yra gerokai didesnis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvoje registruotų Delta koronaviruso atmainos atvejų yra vietinio plitimo. Tai reiškia, kad didesnė žmonių dalis nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis.

Daugiau nei 250 Baltarusijos gydytojų gavo baudas arba buvo sulaikyti, dalis jų netgi patyrė fizinį saugumo tarnybų pareigūnų smurtą. Kovodama prieš koronavirusą Baltarusija susidūrė ne tik su vakcinų ir reikalingų išteklių trūkumu. Kaip praneša „politico.eu“, šalies valdžia taip pat persekioja sveikatos priežiūros darbuotojus, kurie yra atvirai kritikavę Aleksandro Lukašenkos režimą.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 397 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 112,7, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą pakilo iki 2,6 procento. Šalyje per penktadienį atlikta 5690 molekulinių (PGR) ir 6340 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 282 tūkst.

Žmonėms keliant vis daugiau klausimų apie skiepus, jų sukeliamas šalutines reakcijas, antikūnų testus VUL Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba paaiškina, ką svarbiausio apie tai reikėtų žinoti. Jis socialiniame tinkle pastebėjo sulaukiantis nemažai privačių žinučių su klausimais apie skiepus, jų sukeliamas pašalines reakcijas, apie atliekamus antikūnų testus, jų reikšmes, mat žmonės juos darosi, bet niekas atsakymo jiems nepakomentuoja.

Paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys neskiepyti ir nepersirgę keliautojai turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat įvedami nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – keliaujant iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną z...