Vakcinavimo tempai Šalčininkų rajone yra patys prasčiausi visoje Lietuvoje. Čia bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze yra paskiepyti 27 proc. gyventojų, kai, pavyzdžiui, Neringoje suvakcinuota jau daugiau nei 88 proc. savivaldybės gyventojų. Bendras Lietuvos vidurkis – beveik 49 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ Šalčininkų savivaldybės užsakymu atliko apklausą, kurios metu siekė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių žmonės vengia vakcinuotis. Pasiskiepijusių gyventojų klausta apie šalutinius poveikius, kuriuos jie patyrė po vakcinos gavimo.
Šalčininkų savivaldybė portalui tv3.lt pateikė apklausos rezultatus.
Daugiausia informacijos – iš televizijos ir radijo
Apklausoje pirmiausia klausta, iš kur rajono gyventojai gauna informacijos apie skiepus nuo COVID-19. Paaiškėjo, kad daugiausia žinių apie vakcinas žmonės gauna iš televizijos ar radijo – 58,5 proc. 54,8 proc. gyventojų teigė informaciją gaunantys iš interneto, beveik 12 proc. – iš laikraščių.
Nemaža dalis respondentų teigė informaciją gaunantys tiesiog iš žmonių. Beveik 38 proc. teigė susižinantys iš draugų, artimųjų ar kaimynų, beveik 33 proc. apie vakcinas nuo COVID-19 sužino iš medikų. Kiek daugiau nei 28 proc. – iš seniūnijos darbuotojų, beveik 5 proc. – iš Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų.
Kiek daugiau nei 7 proc. nurodė informaciją gaunantys kitais kanalais, o 1 proc. gyventojų teigė informacijos iš viso niekaip negaunantys.
„Dauguma Šalčininkų rajono gyventojų informaciją apie COVID-19 skiepus gauna iš televizijos ar radijo (59 proc.) ir interneto (55 proc.). Ypač dažnai televiziją ar radiją minėjo vyresnio amžiaus (66 m. ir vyresni) respondentai (71 proc.), turintys universitetinį išsilavinimą (75 proc.). Internetą dažniausiai minėjo jaunimas (84 proc.), turintys universitetinį išsilavinimą (63 proc.)“, – apžvelgiama savivaldybės tv3.lt atsiųstoje pateiktyje.
Daugiau nei pusė su virusu nesusidūrė
Statistikos departamento antradienio duomenimis, Šalčininkų rajonas patenka į geltonąją spalvinę zoną. Čia sergamumas COVID-19, tenkantis 100 tūkst. gyventojų siekia 36.
Dėl COVID-19, kaip skelbia Statistikos departamentas, Šalčininkų rajone nuo pandemijos pradžios iš viso mirė 52 asmenys.
Tačiau beveik 60 proc. rajono gyventojų teigia, kad koronaviruso sukeliama liga nesirgo nei jie, nei jų artimieji ar pažįstami. Šalčininkų rajone gyvena kiek daugiau nei 30 tūkst. gyventojų. Kiek daugiau nei 17 proc. respondentų atsakė COVID-19 persirgę patys, su virusu susidūrė maždaug trečdalio gyventojų artimieji ar pažįstami.
Didžioji dalis persirgusių COVID-19 atsakė, kad susidūrė su lengva ligos forma.
2021 m. duomenimis, rajone gyvena daugiau nei 30 tūkst. gyventojų. Didžioji dalis jų – lenkai, lietuvių šiame rajone gyvena kiek daugiau nei dešimtadalis.
Požiūris į vakcinas žengia su išsilavinimu
Vis dėlto Šalčininkų rajono gyventojai ir toliau į vakcinas nuo COVID-19 žiūri neigiamai. Beveik pusė, 49 proc., apklaustųjų nurodė, kad jie į skiepus žiūri neigiamai. 39 proc. – teigiamai ir 12 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
„Palankiausiai į skiepus žiūri turintys universitetinį išsilavinimą – 61 proc. palankių vertinimų, o nepalankiausiai vyrai – 55 proc. neigiamų vertinimų, jaunimas – 54 proc., neturintys vidurinio išsilavinimo – 64 proc.“ – nurodoma savivaldybės pateiktyje.
Beveik 24 proc. apklaustųjų nurodė vakcina nuo COVID-19 jau yra pasiskiepiję, kiek daugiau nei penktadalis vakcinuotis dar planuoja vėliau.
55 proc. respondentų atsakė iš viso nenorintys skiepytis.
„24 proc. apklaustųjų jau skiepijosi COVID-19 vakcina (dažniau 51–65 m. – 30 proc., 66 m. ir vyresni – 33 proc., turintys aukštąjį išsilavinimą – 39 proc.), dar 21 proc. planuoja skiepytis vėliau. Virš pusės apklaustųjų – 55 proc. – skiepytis nenori. Daugiau nenorinčių skiepytis yra tarp vyrų 61 proc., jaunimo 65 proc., neturinčių vidurinio išsilavinimo – 75 proc.“ – rašoma pateiktyje.
Paaiškėjo, kodėl nesiskiepija
Tų, kurie dar nepasiskiepijo ir skiepytis nenori, klausta, kodėl vakcinos jie vengia. Paaiškėjo, kad priežastys yra pačios įvairiausios.
Daugiausia, virš 44 proc. respondentų teigė, kad vakcinuotis nenori, nes bijo šalutinių poveikių ar yra įsitikinę, kad vakcina gali pakenkti sveikatai.
Beveik 37 proc. teigė apskritai nepasitikintys vakcinomis nuo COVID-19. Apie 14 proc. žmonių sakė nepasitikintys tomis vakcinomis, kurios yra siūlomos Lietuvoje.
„Nenorintys skiepytis dažniausiai nurodė, kad skiepai gali turėti šalutinį poveikį, pakenkti sveikatai – 59 proc. (dažniau tą minėjo moterys, vyresni nei 36 m. respondentai). Taip pat dažnai buvo minima, kad nepasitiki COVID-19 vakcinomis apskritai – 39 proc. (dažniau vyrai, jaunimas). Kitos priežastys buvo minimos rečiau“, – komentuojama pateiktyje.
Tarp kitų priežasčių – persirgimas ir antikūnų turėjimas, artimųjų ar pažįstamų įtaka, informacijos trūkumas, trikdžiai registruojantis skiepui. Taip pat nurodoma, kad dalis gyventojų nebijo užsikrėsti, mano, kad liga yra nepavojinga arba ja iš viso netiki.
Kiek daugiau nei 1 proc. gyventojų nurodė, kad skiepytųsi tik rusiška „Sputnik V“ vakcina.
Populiariausia – „Comirnaty“ vakcina
Daugiausia gyventojų Šalčininkų rajone rinkosi ar planuoja skiepytis kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta „Comirnaty“ vakcina. Beveik 60 proc. pasiskiepijusių ar planuojančių skiepytis vakcinavosi būtent šia vakcina.
11,5 proc. rinkosi „Janssen“ vakciną, maždaug dešimtadalis skiepijosi ar planuoja skiepytis „Moderna“. 8 proc. renkasi „Vaxzevria“ vakciną.
Didžioji dalis pasiskiepijusių nurodė jokio šalutinio poveikio į vakcinas nepatyrę. Šalutinius poveikius į vakcinas patyrė kiek daugiau nei 42 proc.
Didžiąjai daliai pakilo temperatūra, suskaudo paskiepytą ranką, pasireiškė nuovargis, silpnumas, šaltkrėtis, kaulų laužymas ir kiti simptomai.
Po 2 proc. pasiskiepijusių respondentų nurodė, kad po skiepo jiems sutrūkinėjo akies kraujagyslės, atsirado veido paralyžius, pasidarė sunku kalbėti, atsirado širdies permušimai, ėmė skaudėti krūtinę.
Apklausoje iš viso dalyvavo 504 respondentai. Apklausti 18 metų amžiaus ir gyresni rajono gyventojai.
Apklausa atlikta tiesioginio interviu būdu arba telefonu. Apklausa vyko Šalčininkuose, Eišiškėse, Baltojoje Vokėje, Jašiūnuose, Turgeliuose. Iš viso apklausa vyko trylikoje seniūnijų.
Apklausoje dalyvavo 50,8 proc. vyrų ir 49,2 proc. moterų. Didžioji dalis apklaustųjų turėjo vidurinį išsilavinimą. Daugiausia respondentų – 51–65 m. amžiaus.
Apklausa atlikta 2021 m. nuo birželio 25 iki liepos 4 d.
