REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujausi epidemiologiniai duomenys nedžiugina – vis daugiau šalies savivaldybių nusidažo raudonai, šiandien tarp jų – jau ir Vilnius. Be kita ko, po pertraukos fiksuota ir viena mirtis nuo COVID-19.

Naujausi epidemiologiniai duomenys nedžiugina – vis daugiau šalies savivaldybių nusidažo raudonai, šiandien tarp jų – jau ir Vilnius. Be kita ko, po pertraukos fiksuota ir viena mirtis nuo COVID-19.

REKLAMA

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje fiksuojama jau 15, savivaldybių, kurios patenka į raudoną epidemiologinę zoną.

Sąrašo viršuje toliau lieka Palanga, čia dviejų savaičių sergamumas 100 tūkst. gyv. siekia 316,7. Toliau rikiuojasi Klaipėdos miestas, Skuodo rajonas, Kretinga, Rietavas, Kaunas, Šilutės rajonas, Šiauliai, Klaipėdos rajonas, Vilniaus miestas.

Ne pagal naujų atvejų skaičių, bet pagal teigiamų testų dalį į raudonųjų savivaldybių sąrašą patenka ir Birštonas, Lazdijų rajonas, Šakių, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybė.

Savivaldybių, kur naujų atvejų skaičius per dvi savaites siekia 0, nebeliko.

Primenama, kad lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.

REKLAMA
REKLAMA

A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai. B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.

REKLAMA

Taip pat yra C arba raudonasis ir D – juodasis scenarijai, kai atvejų skaičiai perkopia atitinkamai 100 ir 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Anksčiau su šiais spalviniais rodikliais buvo siejami konkretūs suvaržymai ir atlaisvinimai, tačiau pastaruoju metu Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad griežtesnės priemonės bus siejamos pirmiausia su ligoninių užimtumu.

Atvejai toliau kyla

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 380 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios ligos mirė vienas žmogus.

14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 91,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,5 procento.

REKLAMA
REKLAMA

Šalyje atlikti 6444 molekuliniai (PGR) ir 7718 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 282 tūkst. 39 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 2348.

Nuo šios ligos iš viso mirė 4413 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9026 mirtys.

Riba, kada grįžtų daugiau ribojimų

Kaip pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones.

„Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų. Vadinasi, indikacija, kuri mums rodo, nuo  kurio momento prasideda per didelės sveikatos sistemos apkrova, t. y. maždaug 300 COVID-19 lovų užimtumas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

(...). Be abejo, gruodžio-sausio mėnesiais turėjome ir daugiau, bet tas 300 lovų užimtumas yra tas indikatorius, kuris rodo kad mums yra sunku gydyti COVID-19 lovų pacientams nemažinant kitų paslaugų teikimo“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 136 COVID-19 pacientai, 15 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo.

Deguonis papildomai tiekiamas 111 žmonių, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 22 žmonės.

Naujai pasiskiepijo virš 11 tūkst. žmonių

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 16 tūkst. 475 žmonės: 11 tūkst. 343 iš jų gavo pirmą, o 5132 – antrą skiepo dozę. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 385 tūkst. 66 žmonės, visiškai – 1 mln. 227 tūkst. 225.

REKLAMA

Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,4 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 70,2 proc. – 75–79 metų gyventojų, 73 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 72,1 proc. – 65–69 metų gyventojų.

55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 63,5 proc., 45–54 metų grupėje – 58,1 proc., 35–44 metų grupėje – 56,7 proc., 25–34 metų grupėje – 49,2 proc., 16–24 metų grupėje – 47,2 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 14,2 procento.

Dalis šių reikšmių per parą paaugo viena ar keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 49,6 proc. žmonių – 0,5 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 58,9 proc. gyventojų.

Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 501 tūkst. 625 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 532 tūkst. 634 dozės. 

Nepanaudota šiuo metu per 968 tūkst. vakcinos dozių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų