Kaip atrodys ruduo? Mokykloms siūlo kaukėmis aprūpinti vaikus, o norinčiųjų testuotis nedaryti įkaitais Pristatė vaikų sergamumo COVID-19 tyrimą

Artėjant mokslo metams, tiek valstybės vadovai, tiek ekspertai vieningai sutaria, kad kontaktinis ugdymas turi būti prioritetu. Vis tik neišvengiamai dėliojami scenarijai, kada tektų taikyti moksleivių testavimą ar pereiti į nuotolį. Tačiau psichologas dr. Paulius Skruibis teigė, kad pasigendama investicijų į nefarmacines priemones virusi valdyti.

Po susitikimo su šalies prezidentu Sveikatos ekspertų tarybos narys psichologas dr. P. Skruibis aptarė pristatytus siūlymus dėl kontaktinio ugdymo atnaujinimo rudenį.

„Visų pirma, labai aiškus sutarimas yra tam principui, kad kontaktinis ugdymas yra esminė priemonė vaikų ir jaunimo gerovei, nes čia turime kalbėti ne tik apie ugdymo pasiekimus, bet vaikų psichologinę sveikatą. Ir kai kalbame apie ją, nėra kalbama paprastuoju būdu, kad vaikai neina į mokyklą ir tai sukelia kažkokių nepatogumų, jiems liūdna ir pan. 

Mes kalbame apie tai, ką rodo tyrimai, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių Lietuvos moksleivių turėjo psichologinių sunkumų, kurie jau yra arti sutrikimo lygmens. Ir jei mes prieš pandemiją valstybės galimybės pasiūlyti tinkamą psichologinę pagalbą buvo labai ribotos, nors tada vaikų, turinčių sunkumų, buvo 13 proc. Tai kyla klausimas, kokiu būdu mes spręsime šias problemas jau dabar“, – pažymėjo jis.

Mokykla turėtų pasirūpinti kaukėmis

Anot P. Skruibio, atsakingos ministerijos ruošia įvairius planus, kaip užtikrinti, kad rudenį visi vaikai grįžtų į mokyklas. Vis dėlto jis teigė pasigendantis daugiau dėmesio nefarmacinėms priemonėms.

„Kalbant apie nefarmacines priemones, planuojama kad mokyklose tam tikromis aplinkybėmis, priklausomai nuo amžiaus, mokiniai turėtų dėvėti kaukes. Gerai, bet tada klausimas, kokias kaukes, nes skirtumas efektyvumo prasme medicininių ir medžiaginių kaukių yra labai didelis. Suprantama, kuo mažesni vaikai, tuo daugiau įdedama pastangų, kad kaukės būtų dėvimos, bet rezultatas yra labai nedidelis, nes yra naudojamos visą savaitę tos pačios kaukės. 

Šioje vietoje ekspertas siūlė, jei pritariama, kad kaukės yra svarbu, o tai, anot jo, yra svarbu, tai tada tegu mokyklos tuo ir pasirūpina.

„Tegu mokyklos užtikrina, kad atėjęs moksleivis gautų normalią medicininę kaukę, kurią tos dienos pradžioje užsidėtų ir naudotų tik tą dieną ir ji išties turėtų efektą“, – pastebėjo jis.

Siūlo matuoti anglies dvideginį

Kita P. Skruibio įvardyta priemonė – ventiliacija. 

„Mes suprantame, kad didelių sprendimų nesiimsime, pakeisti mokyklų ventiliacijos sistemas būtų sudėtinga. Bet yra paprastesnių sprendimų – yra tie patys CO2 rodikliai, kurie duoda signalą, kada CO2 keikis patalpoje viršija higienos normas. Ir tai reiškia, kad tiek kovido, tiek kitų virusų koncentracija galėtų būti pavojinga. Taigi gavus tokį signalą galima nesunkiai patalpas išvėdinti“, – dėstė ekspertas.

REKLAMA

Jis užsiminė, kad yra ir sudėtingesnių sprendimų. Pavyzdžiui, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) rekomenduoja naudoti ventiliatorius su hepafiltrais, kurie paties oro neišgrynina, bet išvalo viruso daleles.

„Tai būtų investicija galvojant ne vien apie kovidą, bet ir kitas oro lašeliniu būdu plintančias infekcijas. Čia norisi atkreipti dėmesį, kad kol kas daromos investicijos į nuotolinio ugdymo užtikrinimą, bet man dar neteko girdėti, kad būtų daromos investicijos į nefarmacines priemones, kurios padidintų saugumą mokyklose“, – dėstė P. Skruibis.

Anot, jo dar pavasarį nebuvo išnaudota ir galimybė esant nepalankiai epidemiologinei situacijai dalį pamokų iš anksto tam pasiruošus daryti lauke prie labai įvairių oro sąlygų.

Norintys testuotis neturi tapti nenorinčiųjų įkaitais

Dar viena ekspertų aptarta tema – moksleivių testavimas. 

„Tai, kad virusas plinta tarp moksleivių, faktas, bet pati infekcija vaikams žymiai mažiau pavojinga nei suaugusiems. Taigi kai mes testuojame mokinius, kas prie tam tikrų scenarijų yra numatoma, mes ne tiek vaikų saugumu rūpinamės, bet kad mokytojai, mokinių tėvai, seneliai neužsikrėstų. Taigi tai yra aplinkinis kelias – taip sprendžiame suaugusiųjų problemas, kurie dėl kažkokių priežasčių nesiskiepija“, – kalbėjo P. Skruibis.

Anot jo, jei testavimo taikymas atrodytų neišvengiamybė (o tam tikrais scenarijais taip yra), tai jis kartu siūlė pasimokant iš pavasario pamokų, kad ir testavimo mastai būtų užtikrinti.

„Nes netiesa, kad problemos buvo vien dėl tėvų pasipriešinimo, dalis problemos buvo, kad bent didesniuose miestuose tų testavimo mastų nepakako, kad būtų galima mokyklose tai vykdyti.

Kitas dalykas, jei yra vykdomas testavimas ir vaikų ugdymo kontaktiniu būdu sąlyga priklauso nuo tėvų sutikimo, tai mes keliame klausimą, ar korektiška, sąžininga, teisinga, kad vaiko, kurio tėvai duoda pritarimą testavimui, vis tiek nedalyvauja kontaktiniame ugdyme dėl to, kad klasiokų tėvai nesutinka. (...) Tai galbūt būtų galima iš anksto performuoti klases ir bent tokiu atveju dalis vaikų galėtų mokytis kontaktiniu būdu“, – siūlė psichologas.

REKLAMA

Jis pridūrė, kad čia tarsi nenorima matyti ir finansavimo problemos.

„Šiuo metu yra taip, kad lyg nesvarbu, kiek mokykla įdeda pastangų tiek kalbant apie testavimą, įtikinant, tiek užtikrinant jį, finansavimas skiriamas tas pats. Taigi dalis mokyklų nusprendė, kad gal nereikėtų persistengti ir dėti pastangų, nuotolinis mokymas irgi turi privalumų“, – konstatavo P. Skruibis. 

Prioritetas – paskiepyti švietimo darbuotojus

Prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė teigė, kad pagrindinis prioritetas šiuo metu – spartinti vakcinacijos procesą, kadangi vakcinų Lietuva turi pakankamai, o ne kalbėti apie karantiną.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, kad 21 tūkst. švietimo darbuotojų dar nepasiskiepijo. I. Segalovičienė patvirtino, kad tai yra labai svarbus klausimas.

„Mes turime švietimo sektoriaus darbuotojų vakcinuotų šiek tiek daugiau nei 74 proc. Skaičius yra nemažas nevakcinuotų, nemaža dalis, matyt, yra persirgusių. Šiai dienai tai yra tiek nacionaliniu lygiu, tiek savivaldos lygiu, tiek mokymų vadovų ir švietimo įstaigų vadovų klausimas, kaip įtikinti, kaip dirbti, kaip motyvuoti mūsų švietimo bendruomenę. Nes kontaktinis ugdymas tikrai yra prioritetas.

Prezidentas tikisi ir kviečia švietimo bendruomenę skiepytis kuo greičiau ir pasiruošti rudeniui“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Pristatė tyrimą dėl vaikų sergamumo COVID-19

Kalbėdamas apie sveiką vaikų grąžinimą į mokyklas LSMU profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys prof. Mindaugas Stankūnas pristatė vaikų stacionarizavimo dėl COVID-19 Lietuvoje statistiką.

„Viešojoje erdvėje tikriausiai esate girdėję, kad vaikai tarsi yra apsaugoti, jie neužsikrečia, o jei ir užsikrečia, tai [liga] praeina be jokių simptomų. Tai išnagrinėjome duomenis nuo pandemijos pradžios iki šių metų balandžio pabaigos ir matome, kad per tą laiką Lietuvoje stacionare dėl COVID-19 buvo gydyti 562 vaikai nuo 0 iki 17 m. Per tą patį laikotarpį reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydyti 92 vaikai“, – duomenis pateikė jis.

REKLAMA

Detaliau jis įvardijo, kad didžioji dalis, gydyta stacionare, buvo jauniausios amžiaus grupės (0–6 m.) vaikai. Jie sudarė apie 58 proc. visų stacionare gydytų vaikų. Mažiausia dalis buvo pradinukų amžiaus – nuo 7 iki 11 m., jie sudarė apie 12 proc., o vyresni – 12–17 m. vaikų buvo apie trečdalis – 30 proc.

„Kartu reikia paminėti, kad vaikų dalis tarp visų gydytų stacionare asmenų sudaro gana nedidelę dalį. Jei paimtume visą analizuotą laikotarpį, jis siekia apie 2,2 proc. nuo visų stacionare gydytų asmenų“, – pastebėjo profesorius.

Jis nurodė, kad šis procentas kito, procentas buvo didesnis spalio, lapkričio mėnesiais, bet fiksuotas kritimas sausio, vasario, kovo mėnesiais. Tuo metu iš visų stacionarizuotų žmonių vaikai sudarė apie 1,5 proc.

COVID-19 atvejų šuolis

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Naujų mirčių nefiksuota šeštą dieną iš eilės.

14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 80,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,4 procento.

Šiuo metu šalyje fiksuojama net 12 „raudonųjų“ savivaldybių, iš kurių trys yra didieji miestai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pagal didžiausią naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 gyv., toliau pirmauja Palanga. Šiuo metu čia minėtasis rodiklis yra 274, Klaipėdoje – 216,7, Skuodo rajone – 191,5, Kretingos rajone – 174,2, Rietave – 153,3, Kauno mieste – 137,8, Šilutės rajone – 132,2, Šiaulių mieste – 128,6.

Kalvarijos, Klaipėdos, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse šis rodiklis yra mažesnis, bet į raudonąją C2 zoną jos įtraukiama pagal teigiamą tyrimų procentų dalį.

Šalyje atlikti 5932 molekuliniai (PGR) ir 6761 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 629 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 2065.

Nuo šios ligos iš viso mirė 4412 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9024 mirtys.


Rašyti komentarą...
M
Musė
2021-07-28 21:16:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei norit mirt skiepikities
Atsakyti
-6

T
Ta pati
2021-07-28 22:13:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
nebenusisnekekite,norite,kad vaikams sirdeles sustoti,sirgom miko plazmine infekcija buvo baisesne uz jusu covida,kodel tada niekas neuzdarinejo mokykli pries tris metus,tada buvo baisiau,bet tylejo,kai vaikai krito sirgo,ir toj pacioj mokykloje sirgo beveik visi ir nieks neuzdare,ovdabar velniai zino ka isgalvojo ir vaikus dusins
Atsakyti
-6

M
Musė
2021-07-28 21:16:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei norit mirt skiepikities
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (44)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų