Aktualijos

Antavilių pensionate nustatytas antras koronaviruso atvejis – susirgo dar viena darbuotoja, BNS informavo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Birutė Šarakauskienė. „Situacija tokia, kad sekmadienį, balandžio 25 dieną, mes sužinojome, kad yra antras atvejis COVID-19 teigiamas mūsų darbuotojai patvirtintas. Šiuo metu su teigiamais testais yra dvi darbuotojos. Jos nedirba, yra saviizoliacijoje“, – BNS pirmadienį sakė B. Šarakauskienė.

Baigiami rengti paskutiniai formalumai ir jau gegužę visą medikų bendruomenę, t. y. visus sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, turėtų pasiekti papildomi 130 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Šios lėšos – tai paskutinis visų medikų algų didinimo etapas, dėl kurio buvo susitarta dar 2017-aisiais.

Lietuvai ir toliau kovojant su koronaviruso pandemija, šalies vadovai pirmadienį sveikina medikus profesinės dienos proga. Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su žmona Diana pagerbė medikus prie daktaro, Lietuvos Tarybos pirmininko Jono Basanavičiaus paminklo. „Padedami gėles prie šio paminklo mes kartu įteikiame gėles šiandien visai Lietuvos sveikatos sistemos bendruomenei.

Vienas pirmųjų didžiausių koronaviruso židinių šalyje – Ukmergės ligoninė – nuo pirmadienio praktiškai atnaujina veiklą. Pranešama, kad vėl veik 12 iš 15 gydymo įstaigos skyrių. Kaip teigiama savivaldybės pranešime, uždaryti kol kas dar lieka 3 skyriai: Akušerinis, Chirurginis ir Vaikų ligų.

Kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas tapo Laisvės partijos nariu ir planuoja kelti savo kandidatūrą 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose. Lietuvos mokslo, Nacionalinės pažangos premijas bei kitų apdovanojimais per savo karjerą ne kartą įvertintas mokslininkas kaip prioritetą Lietuvoje įvardina švietimą, rašoma Laisvės partijos pranešime žiniasklaidai. „Švietimo ir mokslo sėkmė yra mūsų šalies klestėjimo laidas.

E. registracija į sostines mokyklas naujiems mokslo metams įsibėgėjo – iki šiol internetu jau užregistruota 9200 moksleivių prašymų, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai.

Kinijoje pastaruoju metu nebenustatant naujų užsikrėtimų koronavirusu, šalis pamažu grįžta į senąjį gyvenimą, teigia Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė. Valstybė imasi įvairių priemonių skatinti savo pastaraisiais mėnesiais kritusios ekonomikos augimą. Viena svarstomų priemonių – 2,5 dienų savaitgalis. „Kinijos lietuvių yra iki 300. Uhane, kuris buvo uždarytas ilgiausiai, mūsų trys lietuviai ištvermingai išbuvo visą karantino laiką, jie nesusirgo.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis antrosios kadencijos metu žada sustiprinti medicininės žvalgybos pajėgumus Lietuvoje, taisant koronaviruso krizės išryškintas spragas. „Rizika nebuvo pakankamai įvertinta. Mums reikia atkreipti daugiau dėmesio į virusologiją, labai rimtai galvoti apie medicininę žvalgybą. Tai yra tarp mano antros kadencijos užduočių ir prioritetų“, – interviu BNS sakė D. Jauniškis.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina gerbiamus medikus, sveikatos įstaigų darbuotojus Lietuvos Medicinos darbuotojų dienos proga. „Noriu prisijungti prie to didžiulio būrio žmonių, kurie šiandien sako Jums nuoširdų „ačiū“.  Ačiū už tai, kad savo pareigą vykdote su dideliu atsidavimu ir pasiaukojimu. Už tai, kad dirbate neskaičiuodami valandų, netausodami savęs. Visi tai matome ir nepaprastai vertiname.

Per karantiną išaugo elektroninių vaistinių pardavimai, rašo portalas 15min.lt.   „Camelia“ valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė nurodė, kad kovą prekyba internetu pasistiebė 40 proc., pavyzdžiui, vitamino C pakuočių pardavimai padidėjo beveik du kartus, ežiuolių arbatos pakuočių pardavimai – net 3,5 karto. „Gintarinėje vaistinėje“ nuo kovo 18-osios iki balandžio vidurio nereceptinių vaistų buvo parduota 19 proc.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) balandžio 27 d. 7 val. duomenys. Patvirtintų ligos atvejų: 1449 Per vakar dieną patvirtinta naujų teigiamų: 11 Per vakar dieną ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 2287 Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 106775 Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.

Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas ir leidus veikti didesnei daliai šalies įmonių bei įstaigų, namie nebegalinčių dirbti tėvų vaikus Vilniuje ir Klaipėdoje priims daugiau nei pusė darželių. Kaune veiks dvi įstaigos. Taip pat darbą, bent jau sostinėje, atnaujins kai kurios mokyklos, nes savivaldybės nuo pirmadienio privalo užtikrinti ir pradinukų priežiūrą.

Pirmadienį minint Medicinos darbuotojų dieną Vyriausybės kanceliarija inicijuoja padėkos medikams akciją – gyventojai raginami kurti ir siųsti elektroninius padėkos atvirukus. „Pasaulį sukausčius COVID-19 virusui, mūsų vienybė ir palaikymas tų, kurie šiandien kovoja priešakinėse linijose, yra kaip niekad svarbus. Paskelbus šalyje karantiną, turėjome prisitaikyti prie gana drastiškai pasikeitusių darbo ir laisvalaikio sąlygų.

Nuo pirmadienio Lietuvoje pradeda galioti švelnesnės karantino sąlygos – su tam tikrais ribojimais dirbti leidžiama lauko kavinėms, grožio salonams, kultūros ir laisvalaikio įstaigoms, galima bus sportuoti lauke, tikintiesiems duris atvers bažnyčios. Vyriausybės sprendimu visose srityse veikla atnaujinama laikantis griežtų saugumo reikalavimų.

Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas, nuo pirmadienio į darbus galės grįžti grožio specialistai. Pasak Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentės Jolantos Mačiulienės, per karantino laikotarpį susidarė klientų „kamštis“, todėl dabar visi puolė registruotis. Specialistams reikės gerai pasukti galvas, kaip juos protingai paskirstyti. J. Mačiulienės teigimu, jaučiama žmonių panika, kad tik neateitų antroji banga ir vėl visko neuždarytų.

Daugiau nei pusantro mėnesio visiškai sustojęs planinių paslaugų teikimas jau dabar kaip reikiant kelia nerimo gydytojams – įspėjama, kad karantino pasekmės sveikatai gali būti pavojingesnės nei pats COVID-19. Ypač nuogąstaujama dėl kardiovaskulinių ligų, nuo kurių ir taip miršta daugiausiai tautiečių, paūmėjimo.  Kardiologų teigimu, dabartiniai ženklai nerodo nieko gero. Anot VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof.

Lietuvoje paskelbti naujausi koronaviruso plitimo duomenys rodo, kad šiuo metu naujų užkrato židinių nėra, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Odontologų atstovai skelbia – pasibaigus karantinui jų paslaugų kainos drastiškai šaus į viršų. Už kiekvieną vizitą pas dantistą papildomai teks suploti nuo 30 iki 50 eurų. Pasak šio sektoriaus atstovų, kainų kilimo išvengti neišeina, nes dėl Covid-19 infekcijos atsirado naujų išlaidų. Esą iš kiekvieno kliento bus papildomai atsiriekta būtent tiek, kiek atsieina visos, jo vieno aptarnavimui būtinos naujos apsaugos priemonės.

Vis labiau bundant pavasariui taip šiuo metu organizmui reikalingų vitaminų ir kitų naudingų elementų galima rasti tiesiog po kojomis arba pakėlus akis į medžius. Žolininkai primena, kad dabar – pats metas rinkti ir skanauti skubančius skleistis pumpurus ir kitus augalus. Anot vaistininko, žolininko, VDU Žemės ūkio akademijos doktoranto Mariaus Lasinsko, jau galima pasiskinti įvairių augalų pumpurų.

Šimtams tūkstančių tautiečių laikinai ar ilgam netekus darbo ir pajamų dalis politikų ir eilinių žmonių vėl kelia klausimą – ar nereikėtų krizės akivaizdoje algų susimažinti ir politikams? Kai kuriose užsienio valstybėse vyriausybių vadovai ar parlamentų nariai, solidarizuodamiesi su piliečiais, jau nusirėžė atlyginimus keliolika ar net keliasdešimt procentų. Visgi į tokį populizmu kvepiantį sprendimą, ypač prieš rinkimus, skeptiškai žiūri ne tik didesnė dalis politikų, bet ir ekspertų.

Nors dabar pagrindinis valdžios dėmesys nukreiptas į koronaviruso COVID-19 šalyje suvaldymą, epidemiologai įspėja, kad didžiausi iššūkiai sveikatos sistemos dar tik laukia. Teigiama, kad daug rūpesčių sukels ne tik koronavirusą išgyvenusių sunkių pacientų sveikatos priežiūra, bet ir kitos karantino pasekmės.

Pandemijos įkarštyje ligonius gelbėjantiems medikams premjeras žarstėsi pažadais – skubiai padidinti atlyginimus. Planuotą algų padidinimą rudenį esą paskubino ir atlyginimai medikams turi būti didesni jau už balandį. Tačiau gydytojai stebisi, ar Vyriausybės pažadai nebuvo balandžio 1-osios pokštas, mat papildomų pinigų algoms niekas neduoda. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltę meta ligoninių vadovams.

Pasaulyje siaučiant virusui dar ir dar kartą aktualus tampa skiepų klausimas. Vieni jų bijo, kiti – laukia, kaip išganymo. Visgi skiepų naudą žinojo dar senovės graikai, o milijonai žmonių išvengė bjaurių ligų tik todėl, kad keli drąsūs išradėjai nebijojo apsikvailinti. Lietuvoje skiepyta jau XIX amžiaus pradžioje, bet tikrą renesansą skiepia išgyveno sovietmečiu ir tuomet nuo jų negalėjo niekas išsisukti.

NATO ir sąjungininkų kariai mūsų šalyje lieka pagrindiniu dezinformacijos ir klaidinančios informacijos taikiniu, o skleidžiant netikras naujienas fiksuojami koordinuoti veiksmai ir sąmoningai kurstomos piliečių nuotaikos  – informuoja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.

Daugiau nei 3 tūkst. naujų kompiuterių, kuriuos bibliotekos žadėjo paskolinti moksleiviams mokytis nuotoliniu būdu, pas juos neiškeliavo – visus kompiuterius buvo būtina apdrausti, tačiau neatsirado nė vienos tą padaryti galinčios įmonės, o paskui ir savivaldybės pranešė, kad jų nebereikia, BNS informavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovė Giedrė Čistovienė. „Lietuvos bibliotekoms buvo užsakyta per 3,1 tūkst.

Lietuvos menininkai ne juokais subruzdo – kūrėjai nė neslepia, kad juos įsiutino Lietuvos Kultūros tarybos sprendimas šiuo sunkiu karantino metu už 90 tūkstančių eurų daryti tyrimą, ar Lietuvos gyventojai patenkinti vietos kultūra. Esą valstybininkai vietoj to, kad užsiiminėtų bankrutuojančių menininkų gelbėjimu, meta pavėjui tūkstančius eurų realios naudos neatnešantiems tyrimams pirkti.

Vyriausybės vykdomi informavimo dėl koronaviruso prevencijos pirkimai neturėtų būti painiojami su parama žiniasklaidai, sako Viešųjų pirkimų tarnybos laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė. Ji sako, kad VPT nekeičia pozicijos ir nepritaria Vyriausybės sprendimams toliau viešinimo paslaugas pirkti skubiai, neskelbiamų derybų būdu, kai renkamasi tik iš vieno tiekėjo.

Kol darbuotojai karantinuojasi, vietoj jų biuruose ar restoranuose šeimininkauja tarakonai ir žiurkės. Kai kurios su šiais kenkėjais kariaujančios įmonės sako gaunančios kone dvigubai iškvietimų, nei buvę iki karantino. Mat atėję trumpam į darbą žmonės randa ir žiurkių sugraužtus laidus, ir tarakonus, keliaujančius iš patalpos į patalpą. Daugiau tarakonų ir žiurkių tenka naikinti ir daugiabučiuose, kur neseniai buvo užvirinti šiukšlių vamzdžiai.

Dėl koronaviruso sustojęs Lietuvos verslas skundžiasi, kad vis dar negauna taip skambiai išreklamuotos paramos iš valstybės. Verslininkai piktinasi, kad sąžiningai dirbantiems žmonėms atėjus sunkmečiui valdžia tiesiog atsuka nugarą. Tačiau premjeras atkerta, kad verslininkai patys kalti, jei sugeba kalbėti tik apie besiartinantį bankrotą. Ekonomistai tvirtina, kad tai tik iliustruoja netinkamą valdžios požiūrį į verslą, nuo kurio didžiąja dalimi ir priklauso ekonomikos stabilumas.

Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ar net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Šeimos su mažais vaikais, netikėtai be darbo likę jauni žmonės ar tie, kurie taip ir nepasimokė iš praeitos krizės, nesusitaupė juodai dienai. Ekspertai tikina, kad daugeliui žmonių ši krizė bus itin skaudi, nes santaupų, nors ir turėtų būti – nėra. O ir pamokos iš praeitos krizės yra neišmoktos.

Balandį paprastai rengta aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ dėl karantino šiemet perkelta į rugsėjį. Jos organizatoriai ėmėsi dvejų metų projekto, kurio tikslas nuo šiukšlių išvalyti visą Lietuvą. „Talka pavasarį nevyks. Planuojame, kad tokia talka, prie kurios esame pripratę, bus rudenį“, – BNS sakė„Darom“ projektų vadovė Ina Ingelevič.

Laidoje „TV Pagalba“ – skaudi poros santykių drama dėl mylimos dukrelės. Vyras įrodinėja, kad yra geresnis tėtis, nei buvusi sutuoktinė. Moteris teigia, jog prasidėjo grasinimai, todėl į šeimos santykius įtrauktos visos institucijos, kokios tik yra. Situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Šiuo metu abu sutuoktiniai aktyviai bando įrodyti savo tiesą. Vyras kategoriškai neigia, jog kada nors grasino ar buvo pakėlęs ranką prieš buvusią sutuoktinę.

Šiuo metu vis dažniau žvelgiame į Švediją, kur kovai su COVID-19 buvo pritaikytos kiek kitokios priemonės nei karantinas. Stokholmo universitetinėje ligoninėje dirbanti lietuvė Edita pasakoja, kad prasidėjus pasaulinei pandemijai buvo ne tik skubiai perskirstytas medikų ir medicinos personalo darbo krūvis, bet ir drastiškai didėjo atlyginimai.

Karantinas Lietuvoje įvestas prieš daugiau kaip mėnesį, bet iki šiol į gimtinę nepavyko sugrįžti daugybei tą padaryti siekiančių tautiečių. Įvairiuose pasaulio kampeliuose vis dar pasigirsta pagalbos prašymų iš svetur užstrigusių lietuvių. Tačiau 25-erių Augustinos Mišeikaitės istoriją galima drąsiai priskirti prie sėkmės pavyzdžių. Nors jos kelionė buvo kupina sudėtingų iššūkių ir rizikos, bet iš tolimosios Argentinos merginai vis dėlto pavyko pasiekti Lietuvą.

Grandiozinis Trakų rajono savivaldybės pedagoginės, psichologinės tarnybos bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros planas sukurti žmogaus jausmus ir emocijas matuojantį prietaisą sukėlė ne vieno Lietuvos mokesčių mokėtojo nuostabą ir pasipiktinimą.

Jau prasidėjo visuotinis pajamų deklaravimas. Ir nepaisant to, kad dėl karantino Mokesčių inspekcijos skyriai uždaryti, kai kurie gyventojai vistiek traukia į juos, tikėdamiesi deklaracijas pateikti su konsultantų pagalba. Visgi bent kol kas to padaryti nepavyks ir arba teks išmokti deklaracijas pateikti internetu, arba laukti karantino pabaigos. Vilnietis Vladislavas stoviniuoja prie užrakintų Mokesčių inspekcijos durų.

Lietuvoje jau kelerius metus mažėja smulkiosios korupcijos atvejų, teigiama praėjusią savaitę paskelbtoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2019 metų veiklos ataskaitoje. „Augant visuomenės nepakantumui korupcijai ir stiprėjant teisėsaugos institucijų vidaus pažeidimų kontrolei, mažėja smulkiosios korupcijos mastai“, – rašoma STT ataskaitoje.

Šūkis „mesti pirštinę“ šiandien įgauna visai kitokią prasmę. Nes neapdairiai pasielgus, gali tekti pačiam stoti į dvikovą su pavojinguoju koronavirusu. O prasidėjus pandemijai, pastebima, kad pakeles, parkus ir parduotuvių prieigas vis dažniau nusėja dėvėtos vienkartinės kaukės ir pirštinės. Specialistai įspėja, taip elgtis negalima, mat šios atliekos laikomos pavojingomis, o virusas ant jų išlieka nuo kelių valandų iki kelių parų.

Lietuvoje užsikrėtimo koronavirusu kreivė nekyla, tačiau būtina ir toliau atsakingai laikytis karantino sąlygų, teigia sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. „Mes matome kiekvieną rytą statistiką pagal atliktų tyrimų skaičių, kurių diena iš dienos daugėjo, tai matome, kad nustatytų naujų atvejų, jų skaičius nekyla. Tai reiškia, kad mūsų koronaviruso kreivė nekyla, ji plokštėja. Noriu padėkoti visiems, kurie laikėsi rekomendacijų“, – LRT radijui sakė viceministras A. Šešelgis.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe, 30 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti. Per šį laikotarpį trys darbuotojai žuvo eismo įvykiuose, darbuotojai žuvo, per sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus įvyko du mirtini ir penki sunkūs nelaimingi atsitikimai.

Lietuvoje nustatyta 12 naujų koronaviruso atvejų, bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 1438, sekmadienio rytą pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.  Pasveikusiais laikomi 467 asmenys (iš jų 94 medikai), mirė 41 sergantis žmogus.  Per šeštadienį ištirta 5540 ėminių, iš viso ištirta 104 tūkst. 488 ėminių.  Tyrimus dėl koronaviruso atliko 11 laboratorijų, daugiausiai – 978 ėminiai – ištirti Kauno klinikose. Neištirtų liko 804 ėminiai.

Specialistai įspėja, kad esant karantinui svarbu ne tik palaikyti fizinę formą, bet ir emocinę pusiausvyrą. Psichologai sako, kad net ir pasibaigus pandemijai, problemų susijusių su žmonių nervine sistema tik daugės. Ieškodami būdų, kaip padėti namuose įstrigusiems žmonėms išradingi lietuviai sukūrė, kaip patys sako, emocinį sporto klubą, kuriam tereikia mobiliojo telefono. Speciali programėlė jau nuskynė laurus ir tarptautinėje arenoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje koronaviruso protrūkio suvaldymas vyksta palyginti sėkmingai ir šalis neabejotinai įveiks užkratą, tačiau kol kas kova su juo nebaigta ir piliečiai privalo būti atsargūs.

Koronaviruso židiniu tapusiuose „Senevitos“ globos namuose – dar vienas ligos atvejis, susirgo jau ketvirtas darbuotojas. Visuomenės sveikatos centro atstovai padėtį čia vadina labai rimta. Tuo metu mįslę užminė mirties nuo Covid-19 Lietuvoje skaičius. Per naktį viena mirtis iš liūdnos statistikos lentelės išbraukta. O štai vėsoką savaitgalį tautiečiai prisiminė senus įpročius ir drąsiau plūstelėjo į prekybos centrus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad koronaviruso krizės padarinius Lietuvos gyventojai gali jausti dvejus metus, todėl ministerija nusprendė parengti ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai suvaldymo planą, praneša portalas 15min.lt.  Planą pabaigti ministerija ketina iki gegužės 15 dienos, bet ekspertams davė tris dienas pateikti idėjoms. Tuo pasipiktinę kai kurie iš jų portalui teigė, kad greičiausiai iš šio plano nieko neišeis.

Lietuvą užplūdo sąmokslo teorijų kūrėjų skleidžiami straipsniai ir filmukai, kuriuose bandoma įteigti neva COVID-19 susijęs su naujos kartos 5G ryšio tinklu. Vis daugiau žmonių dalijasi tokiomis melagingomis žinutėmis. Anot abejotinos reputacijos interneto ekspertų, būtent naujosios technologijos lėmė koronaviruso protrūkį.

Ar gali būti, kad šiandien Lietuvą užpuolęs koronavirusas kai kuriems žmonėms gali pasirodyti ne toks ir baisus? Tai, kas jau keletą metų vyksta viename daugiabutyje Klaipėdoje, kaip ir tas virusas, iš proto varo ir baugina dešimtis niekuo dėtų žmonių. Į laidos „Prieš srovę“ redakciją kreipusis klaipėdiečių pora sako, kad savo nuomojamame bute negali atlikti net elementariausių buities darbų, tokių kaip ryte užsiplikyti puodelį kavos ar savo namuose naudotis skalbimo mašina.

Lenkija sugriežtino dirbti atvykstančių ar per Lenkiją tranzitu vykstančių vilkikų vairuotojų kontrolę.  Kalvarijų ir Lazdijų pasienio kontrolės punktuose susiformavo eilės.  Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad iki ketvirtadienio vakaro eilių nebuvo, bet tikimasi, jog padėtis artimiausiu metu normalizuosis. „Eilė yra: kilometras Kalvarijoje ir maždaug pusė kilometro Lazdijuose.